Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- jis, nuo 2019 m. vasario 4 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Pareiškėja) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. liepos 23 d. duomenimis, turint mokestinę nepriemoką – 2 453,07 EUR (2023 m. balandžio 12 d. duomenimis – 19 291,17 EUR), esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI – kreditoriniams reikalavimams, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d., pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, iš kurių didžiausi mokėjimai yra šie: UAB „(duomenys neskelbtini)“ trys mokėjimai 2021 m. liepos 23 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d., 2021 m. spalio 18 d. po 562,04 EUR ir vienas mokėjimas 2021 m. rugsėjo 21 d. – 1 113, 80 EUR (iš viso – 2 924 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas mokėjimas 2021 m. rugpjūčio 24 d. – 1 400 EUR, MB „(duomenys neskelbtini)“ du mokėjimai 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2021 m. spalio 19 d. atitinkamai – 926,78 EUR ir 938,31 EUR (iš viso 1 865,09 EUR).

Šiais veiksmais A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 24 d. gautas VMI raštas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 5 d. 13.15 val. Prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant VMI atstovui, taip pat, vadovaujantis pareiškime Nr. RNA-1109 išdėstytais argumentais ir motyvais, prašoma tenkinti pareiškimą ir A. M. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą baudos vidurkį – 2200 EUR dydžio baudą (b. l. 60-66).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. posėdyje A. M. prašė atidėti posėdį, nes norėjo susipažinti su pateiktais dokumentais. Teismo posėdis buvo atidėtas iki 2023 m. rugsėjo 5 d., tačiau į jį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko (b. l. 57). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 5 d. gautas A. M. 2023 m. rugsėjo 4 d. atsiliepimas, kuriame, be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes bei aptartą reglamentavimą, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

VMI pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2019 m. vasario 4 d. yra A. M. Bendrovė yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. balandžio 12 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 19 291,17 EUR. Įsiskolinimas susidarė Bendrovei nesumokėjus deklaruotų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, pridėtines vertės mokesčio).

VMI su Bendrove 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-26527 ir 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-32774 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis, kurios buvo nutrauktos 2022 m. sausio 11 d., kadangi Bendrovė nevykdė mokestinės paskolos sąlygų.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo apie Bendrovės piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d. Patikrinus gautą Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už minėtą laikotarpį, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdamas įsiskolinimą VMI, Bendrovės vadovas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Pareiškime taip pat pateikiama lentelė iš kurios matyti dalis atliktų finansinių operacijų, pavyzdžiui: 2021 m. liepos 23 d. atliktas 562,04 EUR mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 24 d. atliktas 1 400 EUR mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. spalio 19 d. atliktas 938,31 EUR mokėjimas MB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Bendrovės sąskaitų ir turto išieškojimas vykdomas nuo 2023 m. vasario 21 d. Jeigu Bendrovės vadovas nebūtų atlikęs nurodytų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyręs Bendrovės nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė. Pareiškime nurodoma, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. Prašo už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą Bendrovės vadovui A. M. skirti ANK 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 EUR dydžio baudą.

Atsiliepime į pareiškimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad Pareiškėja dar 2023 m. kovo mėn. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimis atsisakė iškelti bankroto bylą Bendrovei motyvuojant tuo, kad ji turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, taip pat atkreipė dėmesį į pačios Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į sąrašus „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ bei „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Teismas pastebėjo, kad Pareiškėja teisingai nurodė, jog tai neatleidžia atsakovės nuo mokesčių mokėjimo, tačiau visuotinai žinoma, kad įmonės tik po truputį grįžta į normalias vėžes, įprastas darbo sąlygas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokioje situacijoje bankroto bylos atsakovei iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas šiuo metu 5 apdraustiems asmenims sukūręs bei siekiantis mokesčius valstybei mokėti ūkio subjektas. Atitinkamai taip elgėsi ir A. M., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, t. y. dėjo pastangas, kad įmonė netaptų nemokia ir palaipsniui atsiskaitinėtų su visais kreditoriais, nes priešingu atveju įmonės veikla būtų paralyžiuota ir jos veikla pasibaigtų. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog ir pareiškėja teigia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. sausio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis su Pareiškėja, t. y. tuo laikotarpiu, už kurį Pareiškėja teikia ir atsiskaitymų kitiems kreditoriams sąrašą bei prašo taikyti administracinę nuobaudą. Nurodo, kad mokestinės paskolos metu priverstinis išieškojimas nėra vykdomas, priešingai nei pareiškime teigia Pareiškėja, antstoliams išieškojimas nėra perduodamas, todėl įmonė ir jos vadovas laisvai disponuoja tiek visu įmonės turtu, įskaitant grynuosius ir negrynuosius pinigus, tiek priima sprendimus dėl atsiskaitymų, todėl mano, jog nėra teisinga teigti, kad yra pažeistas kreditoriaus interesas 2021 m. laikotarpyje, nes jokie priverstiniai išieškojimai nevyko, o su Pareiškėja buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys. Esant tokioms sąlygoms, mano nesant pagrindo administracinei atsakomybei taikyti, nes su kreditoriumi buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, ir įstatymas nedraudžia tokiu atveju atsiskaitinėti ir su kitais kreditoriais. Prašo pareiškimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo atmesti, administracinio nusižengimo bylą nutraukti ir neskirti jam, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, nuobaudos dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimo. Teismui nusprendus, esant pagrindui skirti nuobaudą – prašo taikyti minimalią, mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų (a. n. b. t. 1, b. l. 30 reversinė pusė) matyti, jog 2021 m. liepos 23 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 2 453,07 EUR, 2023 m. balandžio 12 d. – 19 291,17 EUR. Nustatyta, kad Bendrovė turi šią atskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sąskaitos išrašas (a. n. b. t. 1, b. l. 8-30) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d., t. y. turint mokestinę nepriemoką, buvo atliekami pavedimai Bendrovės kreditoriams: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, kt.

Byloje taip pat nustatyta, jog Bendrovė buvo įtraukta į sąrašus „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ bei „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-l 9“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-30 (toliau – Įsakymas) „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe – iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebus taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai. Įsakyme nėra numatyta išlyga, jog mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti mokėjimų eiliškumo. Vadovaujantis Įsakymu netaikomi tik priverstinio išieškojimo veiksmai.

Kaip jau minėta, VMI su Bendrove buvo sudariusi dvi mokestines paskolos sutartis: 1) 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-26527 ir 2) 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-32774, kurias nutraukė 2022 m. sausio 11 d., nes Bendrovė nevykdė mokestinės paskolos sąlygų.

Taigi byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M., būdamas Bendrovės vadovas ir mokesčių mokėtojas, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d., pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – turėdamas mokestinę nepriemoką atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais. Tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI – teises ir interesus. Šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto. Tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

Minėta, kad šioje byloje teismas nustatė, jog Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką (2 453,07 EUR) ir trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo. Taip analizuojamu laikotarpiu Bendrovei vadovavęs A. M. elgėsi tyčia, nes suprato, kad nevykdo savo prievolės dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Atsiskaitymo tvarkos su kreditoriais pažeidimas ir sutarties su VMI dėl atsiskaitymo grafiko netinkamas vykdymas, dėl ko sutartys buvo vienašališkai nutrauktos, patvirtina Bendrovės susidariusią sudėtingą finansinę situaciją dėl kurios ji neturėjo aptariamu laikotarpiu pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Teismui suprantamas Bendrovės vadovo atsiliepime nurodomas siekis tęsti veiklą, išsaugoti Bendrovės pelningumą, visgi tai nešalina jo administracinės atsakomybės už šį administracinį nusižengimą.

Dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų byloje faktų, teismas sprendžia, kad A. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. M., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas A. M. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, t. y. jog iš pradžių mokestinės paskolos sutartys buvo vykdomos, nutrauktos tik 2022 m. sausio 11 d., Tai rodo, jog A. M., ne visiškai ignoravo VMI interesus, stengėsi vykdyti sutartis, be to, siekė užtikrinti vadovaujamos įmonės veiklos tęstinumą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad VMI interesai nebuvo visiškai ignoruojami, skola buvo dengiama. Išieškojimai iš Bendrovės prasidėjo tik 2023 m. vasario 21 d., t. y. jau praėjus daugiau nei metams po mokestinių paskolos sutarčių nutraukimo. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), Administracinių nusižengimų registrų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus administracine tvarka baustas daugiau nei 20 kartų (paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį – 195 EUR dydžio bauda (bauda sumokėta 2023 m. rugpjūčio 12 d.), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis neteistas (teistumas išnykęs). Kaip matyti iš atsiliepimo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog dėjo pastangas, kad Bendrovė netaptų nemokia, palaipsniui atsiskaitinėtų su visais kreditoriais, nes priešingu atveju būtų paralyžiuota jos veikla ar ji net pasibaigtų, prašė jo atstovaujamajai skirti mažesnę administracinę nuobaudą. Taigi, prašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Atsižvelgiant aukščiau aptartų aplinkybių visumą, į pažeidėjo asmenybę, nustatytas bylos aplinkybes, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, A. M. skirtinas mažesnis nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus administracinės nuobaudos dydis – 500 EUR dydžio bauda. Teismo vertinimu, bylos duomenys rodo, jog A. M. nėra piktybinis pažeidėjas, o ši administracinė nuobauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam 500 EUR (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-15-1034/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.