- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-1296-324/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16253-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- D. P., Ž. P., M. P.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 19-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2284-584/2012 pagal S. S. ieškinį atsakovams D. P., Ž. P., M. P., trečiajam asmeniui Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarei A. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė CK 6.66 straipsnio pagrindu prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 8 d. dovanojimo sutartį, kuria D. P. Ž. P. ir M. P. padovanojo po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi iš D. P. sūnaus K. P. išlaikymui yra priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas D. P. nemokėjo lėšų sūnaus išlaikymui, yra skolingas 1 880 Lt. Siekdamas išvengti įsiskolinimo išieškojimo nukreipimo į turtą arba išlaikymo formos pakeitimo turtu, atsakovas D. P. jam priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini), 2010 m. sausio 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. 19KU-18 fiktyviai padovanojo savo pilnamečiams sūnums – atsakovams M. P. ir Ž. P.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančia 2010 m. sausio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. 19KU-18, sudarytą tarp dovanotojo D. P. ir apdovanotojų Ž. P. ir M. P., taikė restituciją ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įmokas 46,88 Lt investiciniais čekiais grąžino atsakovui D. P., užtikrinant prievolę mokėti sūnui K. P. išlaikymą, nustatė priverstinį įkeitimą (hipoteką) atsakovo D. P. turtui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniams pastatams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui D. P. Nustatė, kad vienintelės atsakovo D. P. pajamos – 277,26 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, jis neturi kito registruotino turto. Padarė išvadą, kad atsakovas, suvokdamas savo nemokumą bei žinodamas apie įstatyminę pareigą išlaikyti sūnų K., elgėsi nesąžiningai, turėtą vienintelį nekilnojamąjį turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išlaikymo nepilnamečiui sūnui išieškojimas, neatlygintiniu sandoriu perleisdamas kitiems pilnamečiams vaikams, tokiu būdu pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, interesus ir teises. Kaip nepagrįstą atmetė atsakovų argumentą, kad bylos nagrinėjimo metu likviduotas išlaikymo įsiskolinimas sudaro pagrindą netenkinti ieškinio, motyvuodamas tuo, kad, ištyrus ir įvertinus atsakovo D. P. turtinę padėtį, ši aplinkybė nėra pakankama pašalinti ieškovės teisių pažeidimo grėsmę. Sprendė, jog ginčijamo neatlygintinio sandorių šalių (atsakovų) nesąžiningumas, atsižvelgiant į jų giminystės ryšį ir paaiškinimus dėl sandorio sudarymo tikslų, preziumuotinas. Motyvuodamas tuo, kad bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovai nepagrindė ieškinio senaties taikymo aplinkybių, šį jų argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Konstatavo, jog yra visas CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų visetas. Priverstinį turto įkeitimą (hipoteką) taikė atsižvelgęs į tai, kad atsakovas D. P. turi vienintelį nekilnojamąjį turtą, kurį jau bandė perleisti ir taip išvengti prievolės vykdymo, į jo turtinę padėtį, iš valstybės gaunamos pensijos dydį, materialinį priklausomumą nuo savo pilnamečių vaikų, siekiant garantuoti sūnaus K. interesą laiku ir tinkamai gauti išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįstai taikyta CK 6.67 straipsnio 1 dalis, nes, sudarant dovanojimo sutartį, apeliantas dar nebuvo skolininku, todėl negalėjo būti nesąžiningas. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas 2010 m. gegužės 5 d., o dovanojimo sandoris Nr. 19KU-18 sudarytas 2010 m. sausio 8 d., t. y. prieš išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą. Apeliantas negalėjo numatyti ateityje susidarysiančios situacijos.
Neteisingai spręsta, kad dovanojimo sandoris buvo fiktyvus ir sudarytas siekiant apsaugoti vienintelį apelianto gyvenamąjį būstą nuo galimų ieškovės pretenzijų. Sudarius dovanojimo sandorį, faktinių civilinių teisių pasikeitimas įvyko: faktiškai dovanotojas D. P. perdavė savo nekilnojamąjį turtą neatlygintinai dovanos gavėjams Ž. P. ir M. P., o šie priėmė jį neatlygintinai nuosavybėn. Atsakovai Ž. P. ir M. P. gyvena padovanotame gyvenamajame name su savo šeimomis (šis namas yra vienintelė atsakovų su jų mažamečiais vaikais gyvenamoji vieta), moka komunalinius mokesčius, atsakovų lėšomis name padarytas remontas. Name kartu gyvena atsakovų Ž. ir M. P. išlaikomas apeliantas. Nepagrįstai šios aplinkybės laikytos nesvarbiomis ir neįrodančiomis, jog sandorio šalys buvo sąžiningos.
Atsiliepimas
Nevertinta atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, jog Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Apie sudarytą dovanojimo sutartį ieškovė žinojo nuo 2010 m. sausio 8 d., tačiau savo teises sugalvojo ginti tik dabar.
Neatsižvelgta į teismui pateiktus įrodymus, jog išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas, todėl ieškovė nebeturi reikalavimo teisės apelianto atžvilgiu. Dėl to sudarytas dovanojimo sandoris negalėjo būti pripažintas negaliojančiu.
Ieškovė neprašė teismo nustatyti apelianto turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką), todėl nagrinėjamoje byloje šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsakovai Ž. P. ir M. P. padavė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo D. P. apeliacinio skundo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovė civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo Kauno miesto apylinkės teisme iškėlė 2009 m. lapkričio 3 d., atsakovas apie tai žinojo, jo atsiliepimas surašytas 2009 m. gruodžio 9 d. Apeliantas su sūnumis slėpė dovanojimo sandorio sudarymo faktą. Apie šį sandorį ieškovė sužinojo iš antstolio V. K. 2011 m. rugsėjo 22 d., todėl nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Teismui teisę nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) suteikia CPK 376 straipsnis. Apeliantas tegauna 277,26 Lt invalidumo pensiją, todėl negalės mokėti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi sūnaus išlaikymui priteistų 250 Lt. Susidarius skolai, vienintelis būdas užtikrinti vaiko interesus bus išieškojimo į apelianto turtą nukreipimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie sąlygų visetą Pauliano ieškiniui patenkinti ir nustatyti priverstinei hipotekai.
Atmestinas apelianto argumentas dėl netinkamai pritaikytos ginčo sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos.
Nors sandoris buvo sudarytas 2010 m. sausio 8 d., t. y. prieš išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, civilinė byla nr. 2-2112-192/2010 Kauno m. apylinkės teisme pagal S. S. ieškinį D. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo buvo iškelta 2009 m. rugpjūčio 21 d. Atsiliepimą į ieškinį atsakovas pateikė 2009 m. gruodžio 11 d. Taigi, sandorio sudarymo metu jis žinojo apie materialinį ieškovės reikalavimą. Pažymėtina, jog pareigą išlaikyti vaiką apeliantas iš esmės neteisingai traktuoja kaip galinčią susidaryti ateityje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tokiu būdu pareiga išlaikyti bendrą ieškovės ir atsakovo D. P. vaiką ir šios pareigos vykdymo užtikrinimo atžvilgiu elgtis taip, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, apeliantui atsirado ne nuo ieškinio dėl išlaikymo pateikimo, o nuo šio vaiko gimimo (duomenys neskelbtini).
Aplinkybė, jog atsakovai Ž. ir M. P. iki sandorio sudarymo gyveno D. P. padovanotame name ir ta padėtis nepasikeitė po 2010 m. sausio 8 d., neturi teisinės reikšmės.
Nepilnamečio vaiko, kurios interesus atstovauja ieškovė, teisių pažeidimą sudaro ne naudojimosi tėvui priklausiusiu nekilnojamuoju daiktu aplinkybės, o šio turto nuosavybės teisių perleidimas. Viena iš išlaikymo formų įstatymų leidėjas pripažįsta tam tikro turto vaikui priteisimą ir įtvirtina galimybę priteisto išlaikymo formą pakeisti (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.201 straipsnio 3 dalis). Atsakovui nevykdant teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti vaiko išlaikymui po 200 Lt, bei neturint jokio kito turto, pastaroji galimybė būtų eliminuota. Turto perleidimas kitiems pilnamečiams savo vaikams yra skolininko nesąžiningumą leidžianti preziumuoti aplinkybė pagal CK 6.67 straipsnio 6 punktą.
Apeliantas ir kiti atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ginčo sandoris ieškovei buvo žinomas nuo 2010 m. sausio 8 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie neįrodytą jų teiginį dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios. Vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo buvo išduotas pagal 2010 m. liepos 13 d. ieškovės prašymą. Ieškovė patvirtino, jog apie ieškinio dalyku esančią sutartį sužinojo iš antstolio V. K. 2011 m. rugsėjo 22 d., todėl nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino pažeistai teisei ginti (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).
Išlaikymo įsiskolinimo padengimas 2012 m. vasario mėn. prieš teismo sprendimo priėmimą nesudaro pagrindo daryti išvadą apie ieškovės reikalavimo teisės nebuvimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo D. P. turtinė padėtis (277,26 Lt dydžio netekto darbingumo pensija) nėra pakankama pašalinti ieškovės teisių pažeidimo grėsmę, juolab kad išlaikymo įsiskolinimą likvidavo ne jis pats, o kiti atsakovai. 2012 m. vasario 21 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo D. P. taikos sutartis dėl išlaikymo vaikui padidinimo iki 250 Lt per mėnesį. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog pagal atsakovo pateiktus įrodymus apie pajamas toks išlaikymas gali būti neišieškotas, o jam neturint kitų pajamų (t.y. nepateikus apie tai įrodymų) ir jokio turto, akivaizdžiai gali kauptis išlaikymo įsiskolinimas. Kreditoriaus teisės pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį yra ginamos ir tada, kai dėl skolininko sudaryto sandorio pastarasis tampa nemokus arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vienintelį turtą atsakovui perleidus kitiems savo vaikams, yra pagrindas konstatuoti šių abiejų įstatyminių pagrindų buvimą.
Nors ieškovė neprašė teismo nustatyti ginčo turto priverstinį įkeitimą (hipoteką), teismo sprendimas šiuo klausimu yra teisėtas ir pagrįstas. Toks atsakovo turto suvaržymas nėra ieškinio reikalavimų viršijimas. Pagal CPK 376 straipsnio 2 dalį teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Apelianto pajamos nedidelės, materialiai jis yra priklausomas nuo savo pilnamečių vaikų, daugiau turto neturi, perleisdamas turimą, pasielgė nesąžiningai, todėl, siekiant garantuoti jo sūnaus K. interesą laiku ir tinkamai gauti išlaikymą, priverstinės hipotekos nustatymas buvo parinktas kaip adekvatus nepilnamečio vaiko teisės gauti išlaikymą užtikrinimo būdas (CK 3.197 straipsnis, 4.175 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrėtas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 p.). 2012 m. kovo 30 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, todėl iš jo valstybei priteistina 429 Lt (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Ieškovė prašo priteisti valstybei advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau byloje nėra įrodymų apie šių išlaidų dydį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 429 (keturis šimtus dvidešimt devynis) Lt žyminio mokesčio valstybei.