- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-467-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16253-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- D. P., Ž. P., M. P., notarei A
- Ieškovas
- S. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų D. P., Ž. P. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2284-584/2012 pagal civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams D. P., Ž. P., M. P., notarei A. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2010-01-08 sudarytą Kauno 19-ajame notarų biure patvirtintą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas D. P. padovanojo Ž. P. ir M. P. po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad atsakovas D. P., žinodamas apie ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo sūnui K. P. priteisimo ir siekdamas išvengti išlaikymo išieškojimo nukreipimo į turtą, dovanojimo sutartimi perleido jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir taip pažeidė šalių sūnaus teisę į išlaikymą. Priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis sūnui atsakovas nemoka, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams Ž. P. ir M. P. nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams: gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniams pastatams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovas D. P. 2010-01-08 sutartimi perleido Ž. P. ir M. P. po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2009-11-03 Kauno miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-2112-192/2010 dėl išlaikymo vaikui priteisimo, o 2010-05-05 nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės S. S. ir atsakovo D. P., pagal kurią D. P. sūnaus K. P. išlaikymui įsipareigojo teikti po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas savo įsipareigojimų dėl išlaikymo sūnui nevykdo, yra susidaręs 1880 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti. Apeliantai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai ir nemotyvuotai. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu iš atsakovo D. P. sūnaus K. P. išlaikymui priteista po 200 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas, nepaisant to, kad jo pajamos per mėnesį siekia tik 270 Lt, sąžiningai mokėjo priteistą išlaikymą. Sutinka su tuo, jog susidarė išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas, kuris 2011 m. spalio 1 d. sudaro 1880 Lt. Tačiau skirtingai nei teigia ieškovė, jog atsakovas D. P. sūnaus išlaikymui visiškai nemokėjo, atsakovas išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikė, kitu atveju būtų susidariusi žymiai didesnis išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat apeliantai nurodo, kad dovanojimo sandoris Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas dar prieš išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą. Atsakovas D. P. negalėjo numatyti ateityje susidariusios situacijos. Todėl atmestini ieškovės argumentai, jog atsakovas tam, kad išvengti kreditorių įsiskolinimo nukreipimo į turtą, arba išlaikymo formos pakeitimo turtu, jam priklausantį gyvenamąjį namą fiktyviai padovanojo savo pilnamečiams sūnums - atsakovams Ž. P. ir M. P.. Šiuo atveju negali būti taikomas ir CK 6.67 str. 1 d., nes sudarant dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas D. P. dar nebuvo skolininku, todėl negalėjo būti nesąžiningas. Šiuo atveju apribojimai taikomi sąžiningiems turto įgijėjams - atsakovui M. P. ir Ž. P., nes skolininkas D. P. nėra minėto nekilnojamojo turto savininkas. Pritaikius skundžiama nutartimi laikinąją priemonę, teismas suteikė ieškovei nepagrįsto pranašumo prieš atsakovus, o pastariesiems nepagrįstai suvaržė nuosavybės teises. Tokios laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų paskirties, nes pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, be to, neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principų, nes atsakovams būtų suvaržytos ne tik naudojimosi, bet ir valdymo bei disponavimo šiuo turtu teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas taip pat numato, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atitinkamu būdu yra varžomos ir ribojamos asmens teisės, teisiniu reguliavimu siekiama, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos tik tokios apimties ir tokio masto, kiek būtina ir pakanka pareikštiems reikalavimams užtikrinti.
Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apeliantų nurodomos aplinkybės, susijusios su pareikšto ieškinio faktiniu bei teisiniu pagrindu bei nepagrįstumu, negali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, ar yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir ar taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas atitiks siekiamus tikslus. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Likusius atskirojo skundo argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais.
Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma panaikinti ginčo nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Taigi būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo rezultatas gali būti ir restitucijos taikymas, todėl tokio sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas uždraudžiant disponavimą turtu, kuris yra galimos restitucijos dalykas. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiama nutartimi buvo taikomas apribojimas - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams Ž. P. ir M. P. priklausančiam gyvenamajam namui, ūkiniams pastatams bei kiemo statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), t. y. ieškiniu ginčijamu sandoriu perleistam nekilnojamajam turtui. Iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo šis turtas iš pradinio savininko atsakovo D. P. 2010-01-08 dovanojimo sutartimi buvo perleistas jo sūnums Ž. P. ir M. P. (b. l. 5-6), nors Kauno miesto apylinkės teisme 2009-11-03 buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-2112-192/2010 pagal ieškovės S. S. ieškinį dėl išlaikymo iš atsakovo D. P. priteisimo jo vaikui K. P.. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir pagrįstai uždraudė disponuoti turtu, kuris nagrinėjamoje byloje yra ginčo objektas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes atsakovams Ž. P. ir M. P. perleidus ginčo turtą, patenkinus ieškinio reikalavimą ir pritaikius restituciją nagrinėjamoje byloje, tokio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti, todėl atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.