- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-1925-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07068-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- D. K., H. K.
- Atsakovas
- R. R., uždarajai akcinei bendrovei „Dolika“, uždarajai akcinei bendrovei „Gaudus“, uždarajai akcinei bendrovei Panauja
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
- 3.1.1.2.12Dispozityvumo principas
- 3.2.3.6.1.1.5Bylos sustabdymas, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. K. ir H. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11844-987/2024 pagal ieškovų D. K. ir H. K. ieškinį atsakovams R. R., uždarajai akcinei bendrovei „Dolika“, uždarajai akcinei bendrovei „Gaudus“, uždarajai akcinei bendrovei Panauja“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sala Energy“ dėl įmokos grąžinimo ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų R. R., UAB „Dolika“, UAB „Gaudus“, UAB „Panauja“ ir UAB „Sala Energy“ solidariai 97 000,00 Eur negrąžintą įmoką, 1 000,00 Eur baudą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovai 2021 m. birželio 27 d. su atsakove UAB „Panauja“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią ieškovai finansavo 62 kv. m ploto gyvenamojo namo statybas 5 arų žemės sklype už 92 000 Eur, o atsakovės UAB „Panauja“ ir UAB „Sala Energy“ įsipareigojo pastatyti namą ir parduoti jį ieškovams su žemės sklypu. Faktiškai ieškovai šia sutartimi siekė įsigyti gyvenamąjį būstą šeimos poreikiams. Žemės sklypas, kuriame turėjo būti pastatytas namas, nuosavybės teise priklausė UAB „Dolika“, su kuria atsakovės UAB „Panauja“ ir UAB „Sala Energy“ buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį.
2. Atsakovių UAB „Dolika“, UAB „Panauja“ ir UAB „Sala Energy“ vadovu buvo atsakovas R. R., kuris taip pat buvo šių įmonių akcininkės, Jungtinėje Karalystėje įsteigtos įmonės Hifu Europa Ltd vadovu. Ieškovai atsakovei UAB „Panauja“ sumokėjo 46 000 Eur pradinį įnašą, vėliau pagal sutartį dar sumokėjo 46 000 Eur. Papildomai ieškovai pagal R. R. nurodymą už namo statybas pervedė 5 000 Eur atsakovei UAB „Gaudus“. Tačiau namas iki šiol nėra pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl to ieškovai nutraukė jungtinės veiklos sutartį. Atsakovai turi grąžinti visą sumokėtą 97 000 Eur sumą ir sumokėti 1 000 Eur baudą, numatytą sutarties 8.6 ir 8.6.2 punktuose.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. pranešė, kad 2024 m. birželio 22 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Dolika“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-11844-987/2024 ir perdavė atsakovės UAB „Dolika“ bankroto bylą Nr. eB2-2191-936/2024 nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Grąžino ieškovei D. K. 1 695,00 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2191-936/2024 atsakovei UAB „Dolika“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 22 d. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai įrodinėja atsakovų R. R., UAB „Panauja“, UAB „Gaudus“, UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dolika“ solidariąją civilinę atsakomybę. Taigi atsakovai šioje byloje veikia privalomojo bendrininkavimo pagrindu (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byla dar nėra paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Šiuo metu atliekami teismo parengiamieji veiksmai, priėmus ieškinį (CPK 225 straipsnis).
6. Teismas, įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes ir proceso eigos stadiją, nusprendė, kad esant šioje byloje privalomam atsakovų bendrininkavimui ir iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo paaiškėjus, kad vienam iš atsakovų iškelta bankroto byla, nagrinėjama civilinė byla turi būti privalomai stabdoma ir perduodama atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dolika“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 166 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovai D. K. ir H. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį atsakovams R. R., UAB „Dolika“, UAB „Gaudus“, UAB „Panauja“ ir UAB „Sala Energy“ perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinio teisenos tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai suvaržė ieškovų teises ir pažeidė dispozityvumo principą. Ieškovų, kaip asmenų, ginančių savo pažeistas teises, tiesioginis materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi sąlygoja būtinumą civiliniame procese užtikrinti jiems galimybę nulemti bylos nagrinėjimo ribas pagal pasirinktą ieškinio pagrindą ir dalyką, o taip pat pasirinkti asmenis, kuriems jie reiškia ieškinio reikalavimus. Ši galimybė civiliniame procese užtikrinama, suteikiant teisę ieškovui pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus.
7.2. Ieškovai pasirinko savo teises ginti, ieškinį pareikšdami atsakovams, kurių atsakomybė solidari. Vienai iš atsakovių – UAB „Dolika“ – iškėlus bankroto bylą, teismas iš pradžių turėjo išsiaiškinti tikruosius ieškovų tikslus, pasirenkant pažeistų interesų gynybos būdą, ir pasiūlyti jiems patikslinti ieškinio reikalavimus. Tačiau teismas iš karto sustabdė bylą ir perdavė ją UAB „Dolika“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi teismas neužtikrino ieškovams įstatymu numatytos disponavimo procesinėmis teisėmis galimybės. Dėl to pasunkėjo bylos nagrinėjimas, buvo suvaržytos ieškovų teisės, suteikta apsauga kitiems atsakovams, kuriems bankroto procesas nėra inicijuotas.
7.3. Ieškovų teisėtas interesas yra siekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo. Tačiau ieškovai net neturėjo galimybės apsvarstyti jiems įstatymu numatytos teisės patikslinti ieškinio reikalavimus, o teismas nesudarė galimybės tokia teise pasinaudoti, t. y. patikslinti ieškinį ir reikalavimus pareikšti tik atsakovams UAB „Gaudus“, UAB „Panauja“, UAB „Sala Energy“, R. R.. Perdavus visą bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir tokiu būdu suteikus nepagrįstą apsaugą kitiems solidariems skolininkams, jiems būtų sudaryta galimybė slėpti ar kitaip suvaržyti turimą turtą, į kurį gali būti nukreiptas ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas. Atsakovė UAB „Gaudus“ jau ėmėsi skubių ir nesąžiningų veiksmų, siekdama perleisti itin didelės vertės nekilnojamąjį turtą už daug mažesnę nei vidutinę rinkos kainą.
7.4. Teismas turėjo pasiūlyti ieškovams patikslinti ieškinio reikalavimus ir tik ieškovams nepakeitus atsakovės UAB „Dolika“ procesinės padėties, spręsti dėl privalomojo bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą. Pasikeitus bylos faktinei ir teisinei situacijai ir ieškovams pareiškus patikslintą ieškinį, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Priešingai, byla būtų išnagrinėta greičiau ir ekonomiškiau, užkirstas kelias proceso vilkinimui bei kitų solidarių atsakovų galimiems nesąžiningiems veiksmams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo sustabdyta ir perduota atsakovės UAB „Dolika“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 166 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Nurodytos įstatymų normos yra imperatyvios.
10. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų R. R., UAB „Dolika“, UAB „Gaudus“, UAB „Panauja“ ir UAB „Sala Energy“ solidariai 97 000,00 Eur negrąžintą įmoką, 1 000,00 Eur baudą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį ir nustatė atsakovams 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2191-936/2024 iškėlė atsakovei UAB „Dolika“ bankroto bylą, administratore paskyrė UAB „Bauleta“. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 22 d.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai viename apylinkės teisme arba apygardos teisme nagrinėjama turtinio pobūdžio civilinė byla keliems atsakovams ir jos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad vienam iš atsakovų tame pačiame ar kitame apygardos teisme yra iškelta bankroto byla, tai, priklausomai nuo atsakovų procesinio bendrininkavimo formos, turi būti atliekami tokie procesiniai veiksmai: a) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra fakultatyvus (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjantis bylą teismas turi išskirti ieškovo reikalavimą atsakovui, kuriam iškelta bankroto byla į atskirą bylą, šią bylą sustabdyti ir ją perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 136 straipsnio 3 punktas, 163 straipsnio 5 punktas); b) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra privalomas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. solidariosios arba subsidiarinės prievolės atveju, byla turi būti sustabdoma ir perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 163 straipsnio 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2007).
12. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, nustatė, kad ieškovai byloje įrodinėja solidariąją visų atsakovų atsakomybę, todėl pagal CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovus sieja privalomasis bendrininkavimas. Atskirajame skunde ieškovai šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija. Tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas jiems galimybės patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, suvaržė ieškovų teises, pažeidė dispozityvumo principą ir suteikė apsaugą kitiems atsakovams.
13. Pagal CPK 13 straipsnį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (dispozityvumo principas). Dispozityvumo principas reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 31 punktas).
14. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
15. Ieškovai atskirajame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-914/2010, kurioje buvo analizuojama situacija, kada ieškovas iki teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti vieno iš atsakovų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui priėmimo jau buvo pateikęs teismui patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimai buvo reiškiami tik tam atsakovui, kuriam bankroto byla nebuvo iškelta. Tik dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 5 punkte įtvirtintu pagrindu klausimą išsprendus neišsiaiškinus ieškovo valios dėl bankrutuojančio atsakovo atžvilgiu pirminiu ieškiniu pareikštų reikalavimų atsiėmimo ar atsisakymo bei neišsprendus patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, buvo pažeistas dispozityvumo principas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ieškovai nebuvo pateikę patikslinto ieškinio, taip pat ieškovai patikslinto ieškinio nepateikė nei kartu su atskiruoju skundu, nei vėliau. Taigi šioje byloje remtis nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika negalima.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog bylą perdavus nagrinėti vieno iš solidariųjų atsakovų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, buvo suvaržytos ieškovų teisės ir suteikta apsauga kitiems atsakovams. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą kreditoriaus pareikštas reikalavimas bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
17. Pagal JANĮ 15 straipsnio 2 dalį nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi bylos perdavimas nagrinėti atsakovės UAB „Dolika“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui neatima iš ieškovų teisės naudotis CPK nustatytomis ieškovo teisėmis ir teikti patikslintą ieškinį, kuris gali būti pagrindu vėl perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tuo tarpu šiuo metu apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas ieškovų pateikto patikslinto ieškinio ir nežinodamas jų valios dėl atsakovų procesinio statuso pakeitimo, negali padaryti išvados dėl tinkamo galimo patikslinto ieškinio teismingumo.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovų dėmesį į tai, kad šiuo metu nagrinėjamos bylos ir LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2387-967/2024 buvo iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Panauja“, nemokumo administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratoriai“. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 3 d. Taigi, net patenkinus ieškovų skundą, pirmosios instancijos teismas vėl turėtų pagrindą spręsti klausimą dėl privalomojo bylos sustabdymo ir jos perdavimo atsakovės UAB „Panauja“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tokia situacija neatitiktų greito ir ekonomiško bylos nagrinėjimo principo (CPK 7 straipsni). Pažymėtina, kad ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys patvirtina, jog būtent su atsakove UAB „Panauja“ 2021 m. birželio 27 d. buvo sudaryta ieškovų jungtinės veiklos sutartis ir būtent UAB „Panauja“ ieškovai sumokėjo didžiąją reikalaujamos priteisti skolos dalį.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dabartinėje nagrinėjamos bylos stadijoje bylos perdavimas nagrinėti atsakovės UAB „Dolika“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui atitinka imperatyvias CPK ir JANĮ nuostatas. Taip pat ši aplinkybė neužkerta kelio ieškovams tikslinti ieškinio reikalavimus ir naudotis kitomis CPK ieškovams suteiktomis procesinėmis teisėmis.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovų D. K. ir H. K. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.