Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovo A. Č. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovui Š. M., jo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui Š. M., tretiesiems asmenims K. M., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. R. dėl prievolės pagal vekselį pripažinimo pasibaigusia, vykdomojo įrašo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretiesiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.l. 26, 27, 54, 135, 136), į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, jog 86.100,00 Lt sumos ieškovui neskolino, o vekselis šiai sumai buvo išrašytas dėl to, kad jis perleido ieškovui įmonę UAB „Boreta“. Jam išvykus į užsienį, K. M. vedė bendrą ūkį su ieškovu A. Č., dėl ko jų ir ieškovo santuoka buvo nutraukta. Apie ieškovo perduotą pinigų sumą K. M. sužinojo tik tada, kai perdavė antstoliui vykdomąjį įrašą. Taip pat nurodė, jog nors procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį) nurodė, kad jis paskolino vekselyje nurodytą sumą, tačiau iš tikrųjų vekselis buvo išrašytas perleidžiant ieškovui UAB „Boreta“ akcijas, nes ieškovas atsakovui už įsigytą įmonę pinigų nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-12-05 ieškovas A. Č. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovui Š. M. sumokėti vekselyje nurodytą sumą – 86.100,00 Lt (b.l. 5). 2011-09-06 išduotas Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarės D. R. vykdomasis įrašas (b.l. 10). Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui Aleksandrui Selezniovui (b.l. 11). 2013-05-15 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-02-15 pagal A. Č. pareiškimą dėl 2008-12-05 surašyto vekselio suklastojimo pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. požymius. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistas pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad negalima nustatyti ar 2008-12-05 paprastame vekselyje skaitmeninį įrašą 2011-09-01, esantį po žodžių „pareikalavus iki“ įrašė Š. M., A. Č., K. M. ar kitas asmuo, nes tiriamasis įrašas yra labai trumpas ir paprastas, mažai informatyvus. Taip pat nurodyta, jog nustatyti kokiu laikotarpiu buvo parašytas įrašas „2011-09-01“ negalima, nes įrašų absoliučiam amžiui nustatyti moksliškai pagrįstų metodikų nėra (b.l. 6–9). 2011-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu Š. M. ir K. M. santuoka nutraukta. Bylą nagrinėjant teisme K. M. atstovavo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas, kuris šiuo metu atstovauja ieškovą A. Č.. 2011-01-05 teismo sprendime konstatuota, kad sutuoktinai kartu jau negyvena dveji metai. Sprendime, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, kad pareiškėjai susitaria, kad visi turtiniai reikalavimai pagal paprastą neprotestuotiną vekselį, kurio davėjas yra A. Č. yra asmeninė Š. M. nuosavybė (bl. 34–37). 2011-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta A. Č. ir V. Ž. Čirvinskienės santuoka, sprendime nurodytas tik vienas kreditorius, t.y. AB Swedbank (b.l. 111). 2008-11-17 Š. M. išdavė įgaliojimą sutuoktinei K. M., 2009-08-07 Š. M. šį įgaliojimą panaikino (b.l. 155-158).

Dėl prievolės pagal vekselį pripažinimo pasibaigusia

Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/07 yra išaiškinęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę prievoliniuose santykiuose, atsiradusiuose vekselių pagrindu, ir nurodė, kad dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau tekste – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Balasevičienė v. G. Ruseckas, bylos Nr. 3K-7-216/2007). Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Balasevičienė v. G. Ruseckas, bylos Nr. 3K-7-216/2007, 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Žurinskienė ir kt. v. AS „Reverta“, bylos Nr. 3K-3-343/2013).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, jog iš vekselio kylanti prievolė yra abstraktaus pobūdžio ir besąlyginis įsipareigojimas sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, šioje byloje visiškai nesvarbu kokiu pagrindu buvo išrašytas vekselis, ar pinigai iš tiesų buvo skolinami ieškovui A. Č., ar vekselis buvo išrašytas, siekiant atsiskaityti už parduodamas įmonės akcijas. Taip pat visiškai nesvarbi ir teisiškai nereikšminga ieškovo nurodyta aplinkybė, jog UAB „Boreta“ veikla tapo nuostolinga ir dėl to jo manymu, jam nėra pareigos visiškai atsiskaityti atsakovui pagal vekselį.

Ieškovas nurodo, jog prievolė pagal 2008-12-05 vekselį turi būti laikoma pasibaigusia. Savo šį reikalavimą argumentuoja tuo, kad ieškovas A. Č., siekdamas įvykdyti prievolę 2009-04-01 sumokėjo 50.000,00 Lt atsakovo Š. M. tuo metu buvusiai sutuoktinai K. M., o ji ieškovo perduotą pinigų sumą panaudojo šeimos poreikiams.

Teismas su tuo nesutinka. Byloje nustatyta, kad 2011-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta Š. M. ir K. M. santuoka, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, kad pareiškėjai susitaria, kad visi turtiniai reikalavimai pagal paprastą neprotestuotiną 2008-12-05 vekselį, kurio davėjas yra A. Č. yra asmeninė Š. M. nuosavybė, taip pat teismo sprendime konstatuota, kad sutuoktiniai kartu jau negyvena dveji metai, t.y. nuo 2009 m. sausio mėnesio (b.l. 34–37). Šios aplinkybės yra patvirtintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-926-122/2011, turinčiu prejudicinę galią šiai bylai (CPK 182 str. 2 p.). Be to, bylą nagrinėjant teisme K. M., tuo metu buvusią atsakovo Š. M. sutuoktinę, atstovavo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas, kuris nagrinėjamojoje byloje atstovauja ieškovą A. Č.. Taigi, akivaizdu, kad K. M. ir jos atstovas, kaip minėta šioje byloje ir ieškovo A. Č. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas, patvirtino, jog prievolė pagal šioje byloje esantį vekselį nebuvo pasibaigusi, be to, 2011-01-05 sprendime konstatavus, jog sutuoktinai neveda bendro ūkio ir kartu negyvena jau du metai, t.y. nuo 2009 m. sausio mėnesio, neabejotinai paneigia ieškovo argumentus, jog jis turėjo teisę 2009-04-01 (sutuoktiniams gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio) įvykdyti prievolę pagal vekselį atsakovo žmonai K. M.. Abi šalys pripažino, jog jie ilgą laiką buvo labai geri draugai, bendravo šeimomis, todėl neabejotinai ieškovas A. Č., būdamas apdairus ir rūpestingas, sąžiningas asmuo, žinodamas apie konfliktiškus santykius šeimoje, privalėjo imtis priemonių įvykdyti prievolę tiesiogiai asmeniškai Š. M. arba nežinodamas jo buvimo vietos kitu įstatyme numatytu būdu (CPK 6.38–6.56 str.). Ieškovas veikdamas neatsakingai, turi prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovas Š. M. patvirtino, jog su buvusia sutuoktine K. M. santykiai pablogėjo dar prieš parduodant UAB „Boreta“. Atsakovas Š. M. nurodė, jog įgaliojimas 2008-11-17 buvo išduotas tik tam, kad K. M., jam būnant užsienyje galėtų parduoti jiems priklausantį butą, o ji pardavė automobilį savo giminaitei (b.l. 154). Jo žiniomis K. M. su ieškovu A. Č. netgi gyveno kartu. Š. M. sužinojęs apie tai, kad įgaliotinė K. M. nėra lojali jam, jis 2009-08-07 panaikino anksčiau duotą įgaliojimą (b.l. 155). Todėl, akivaizdu, jog K. M. rašytiniais paaiškinimais ir rašytiniu K. M. patvirtinimu, jog neva ji 2009-04-01 iš A. Č. gavo 50.000,00 Lt sumą, prieštaraujančiais nustatytiems faktams ir esant jos priešiškam nusistatymui atsakovo Š. M. atžvilgiu, remtis negalima. Kitų ieškovo teiginiams pagrįsti patikimų įrodymų, ieškovas nepateikė, todėl nesant kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, šis ieškovo reikalavimas prievolę pagal vekselį laikyti pasibaigusia yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 177 – 185 str.).

Dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovas reikalaudamas pripažinti Klaipėdos miesto 14-ajame notaro biure 2011-09-06 išduotą vykdomąjį įrašą negaliojančiu, ieškinio pagrindu nurodo aplinkybę, jog vekselyje nurodytas apmokėjimo terminas – 2011-09-01 yra prirašytas (suklastotas), todėl notarė esant pasibaigusiam vekselio pateikimo terminui negalėjo išduoti vykdomąjį įrašą.

Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar nustatytu terminu pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, nes vekselio turėtojas turi teisę patenkinti savo reikalavimus ne ginčo tvarka tik tuo atveju, jeigu įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Byloje nustatyta, kad atsakovui (kreditoriui) teikiant prašymą, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl pagal ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktą atsakovas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį – vekselio davėją – ieškovą A. Č.. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, jog vekselyje įrašyta apmokėjimo data yra prirašyta ar suklastota. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą pagal 2012-02-15 A. Č. pareiškimą dėl 2008-12-05 surašyto vekselio suklastojimo, specialistas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad negalima nustatyti ar 2008-12-05 paprastame vekselyje skaitmeninį įrašą 2011-09-01, esantį po žodžių „pareikalavus iki“ įrašė Š. M., A. Č., K. M. ar kitas asmuo, nes tiriamasis įrašas yra labai trumpas ir paprastas, mažai informatyvus. Taip pat nurodyta, jog nustatyti kokiu laikotarpiu buvo parašytas įrašas „2011-09-01“ negalima, nes įrašų absoliučiam amžiui nustatyti moksliškai pagrįstų metodikų nėra (b.l. 6–9). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, dokumento suklastojimo faktas nenustatytas. Todėl pagrindo teigti, jog atsakovas suklastojo prierašą, juo labiau konstatuoti, kad notarė pažeidė vykdomojo įrašo išdavimo tvarką, nėra jokio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas A. Č. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi tik 2012-02-15, t.y. jau gerokai po to, kai buvo išduotas vykdomasis įrašas ir pateiktas vykdyti antstoliui. Teismas pažymi, kad vekselis ir jame nurodytos sumos įstatyme nustatyta tvarka neginčijami, atsakovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina, o priverstinis skolos išieškojimas pagal 2011-09-06 vykdomąjį įrašą, padarytą 2008-12-05 vekselio pagrindu, vykdomas iki šiol. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl vekselyje padaryto prierašo nepaneigia ieškovo pareigos atsiskaityti pagal išduotą vekselį, 2008-12-05 vykdomojo įrašo pripažinimas negaliojančiu neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises gauti savo reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3–174/2014). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti notaro veiksmų, išduodant ginčo vykdomąjį įrašą, neteisėtumo, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovas Š. M. prašo priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas teismui nepateikė, todėl šis prašymas nesvarstytinas (CPK 98 str. 1 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2013-08-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03043 iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje (b.l. 21). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 150, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.137 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03043 iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.