- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1065-737/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00120-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- A. B., T. D., A. T.
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Advokatai
- Albina Cirulienė, Antanas Vitlipas, Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje, teistas:
1) 2012 m. gegužės 10 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo;
2) 2012 m. spalio 31 d. Šalčininkų r. apyl. teismo pagal BK 25 straipsnio 2 d., 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 63 straipsnio 1, 3, 6 dalis – laisvės atėmimu 9 mėn., BK 63 straipsnio 9 dalį bausmę subendrinus su 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalim, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
Žemesnės instancijos teismas
3) 2012 m. gruodžio 31 d. Šalčininkų r. apyl. teismo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 2 dalį (4 epiz.), 22 straipsnio 1 dalį (2 epiz.), 63 straipsnio 1, 3, 6 dalis – 2 metams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 9 dalim, 63 straipsnio 9 dalim bausmę subendrinus su 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu – 3 metams laisvės atėmimo, BK 92 straipsnio 2 dalies pagrindais bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) 2013 m. vasario 22 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, BK 63 straipsnio 1, 4, 7,9 dalis bausmę subendrinus su 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu, paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 92 straipsnio 2 dalies pagrindais bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
5) 2013 m. lapkričio 21 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 d. – 1 metams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d., 65 straipsnio 1 dalį bausmę subendrinus su 2012 m. gegužės 10 d., 2012 m. spalio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiais – 3 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;
6) 2014 m. sausio 15 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metus laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d. bausmę subendrinus su 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu – 4 metams laisvės atėmimo;
7) 2014 m. liepos 16 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 25 straipsnio 2 d. (2 epiz.), 149 straipsnio 2 d., 180 straipsnio 2 d., 63 straipsnio 1, 4 d. – 6 metus laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d. bausmę subendrinus su 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu – 7 metams laisvės atėmimo;
8) 2014 m. spalio 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams; 2015 m. kovo 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindais 2014 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 22 d., pabaiga – 2021 m. gegužės 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
T. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra suimtas pagal neįsiteisėjusį 2020 m. kovo 9 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendį ir randasi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas:
1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams;
3) Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;
4) Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. 2010 m. rugpjūčio 13 d. paleistas, bausmę atlikus;
5) Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2015 m. sausio 7 d. paleistas, bausmę atlikus;
6) Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. gegužės 31 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 116 valandų trukmės viešųjų darbų bausmė pakeista į 19 parų arešto bausmę. 2017 m. sausio 9 d. paleistas, atlikus arešto bausmę;
7) Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2018 m. balandžio 6 d. paleistas, atlikus bausmę;
8) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
9) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir 2019 m. vasario 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pakeistos bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 mėnesiams;
10) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1- me sektoriuje, teistas:
1) 2017 m. birželio 7 d. Tauragės r. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 3 d. – 30 MGL bauda;
2) 2018 m. vasario 12 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesiams laisvės apribojimo;
3) 2018 m. kovo 28 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto, bausmę subendrinus su 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 30 parų arešto ir 1129,8 eurų bauda;
4) 2018 m. liepos 19 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 epizoduose) – 3 metams laisvės atėmimo, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 8 d., bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 11 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. B., A. T. ir T. D., veikdami bendrininkų grupėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. K. sveikatą, o būtent: atlikdami laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje, Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2019 m. birželio 6 d. apie 16.00 val. 1-o būrio koridoriuje, kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam S. K. nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. K. galvos dešinės pusės žaizdą, nubrozdinimus ir kraujosruvas kaktos dešinėje, nugaros ir krūtinės srities poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus, žaizdą kairėje alkūnėje, dešinio kelio ir blauzdos žaizdas.
Kaltinamasis A. B. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad su A. T., T. D. ir S. K. atliko bausmę viename būryje. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku kartu su A. T. ir T. D. sužalojo S. K. Jį sužalojo dėl to, kad buvo nepatenkinti nukentėjusiojo elgesiu su kitais nuteistaisiais. Kaltinamasis paaiškino nukentėjusiajam spyręs į nugarą, bei rankomis sudavęs smūgius į ranką bei į nugarą.
Kaltinamasis T. D. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad su A. T., A. B. ir S. K. atliko bausmę viename būryje. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku kartu su A. T. ir A. B. sužalojo S. K. Jį sužalojo dėl to, kad buvo nepatenkinti nukentėjusiojo elgesiu su kitais nuteistaisiais. Kiek smūgių sudavė jis pats, neprisimena.
Kaltinamasis A. T. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad su T. D., A. B. ir S. K. atliko bausmę viename būryje. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku kartu su T. D. ir A. B. sužalojo S. K.. Jį sužalojo dėl to, kad buvo nepatenkinti nukentėjusiojo elgesiu su kitais nuteistaisiais. Kiek smūgių sudavė jis tiksliai neprisimena, bet nurodė, kad sudavė ir rankomis ir kojomis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė, be visiško jų prisipažinimo įrodyta kitų, teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291, 273 straipsniais sutrumpinus įrodymų tyrimą ištirtų įrodymų visetu.
Pareiškime ir apklaustas kaip nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2019 m. birželio 6 d. apie 16 val., būnant savo 8-oje gyvenamojoje patalpoje, atėjęs A. T. pakvietė į koridorių. Matė už durų stovint D. T. ir A. B.. Jis su A. T. nėjo. Antrą kartą A. T. ir T. D. įlėkę į gyvenamąją patalpą jį išsitempė iš lovos į koridorių, prie 8-os patalpos, ir visi trys – A. T., T. D. ir A. B., vienu metu pradėjo mušti kumščiais ir spardyti į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių buvo negali pasakyti ir negali įvardinti kiekvieno smūgių, nes pasipylė smūgių kruša. Girdėjo A. T. sakant T. D., kad surastų „parakaną“, t.y. kokį nors pagalį. Jam pavyko pabėgti. Jį apžiūrėję Sveikatos priežiūros skyriaus medikai suteikė pirmąją pagalbą, lūžių nenustatė, tik stiprius sumušimus įvairiose kūno vietose (t. 1, b. l. 22-24, 28-29).
Liudytojo A. M.parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuteistuosius S. K., T. D., A. T. ir A. B. pažįsta, atlieka bausmę viename būryje, o S. K. gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje. 2019 m. birželio 6 d. po pietų jis, R. R. ir S. K. buvo 8-oje gyvenamojoje patalpoje. Jis tuo metu skaitė, R. R. miegojo, S. K. gulėjo savo lovoje. Tikrai neatkreipė dėmesio, ar pas juos kas nors į patalpą buvo atėjęs. Nematė ir negirdėjo, kad S. K. su A. T., T. D. ir A. B. susiginčijęs. Kažkuris iš nuteistųjų S. K. iškvietė į koridorių, jam išėjus, girdėjo, kad vyksta kažkoks konfliktas tarp nuteistųjų, tačiau tarp ko jis vyko, nematė, S. K. nematė sužaloto, jis kaip išėjo iš patalpos taip ir išėjo. Vėliau S. K. su pareigūnai buvo atėjęs į gyvenamąją patalpą pasiimti daiktų. Kodėl S. K. buvo sužalotas, jis nežino (t. 1, b. l. 45-47).
Liudytojo R. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuteistuosius S. K., T. D., A. T. ir A. B. pažįsta, atliko bausmę viename būryje. Apie jų tarpusavio santykius nežino. Jam neteko nei matyti, nei girdėti, kad jie konfliktuotų. 2019 m. birželio 6 d. po pietų savo gyvenamojoje patalpoje šiek tiek žiūrėjo televizorių, šiek tiek snaudė. Patalpoje buvo A. M. ir S. K. Per miegus girdėjo koridoriuje kažkokį triukšmą, tačiau kas ten vyko, nežino, nesidomėjo ir toliau gulėjo. Jam asmeniškai niekas nepasakojo kas įvyko koridoriuje. Vėliau girdėjo, kad įvyko kažkoks konfliktas, tačiau nepasakojo kas su kuo konfliktavo. Neatkreipė dėmesio, ar S. K. buvo sužalotas. Po kiek laiko į gyvenamąją patalpą atėjęs su pareigūnu S. K. susirinko daiktus. Nepastebėjo, ar jis buvo sužalotas (t. 1, b. l. 51-52).
Liudytojo R. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis nuteistuosius S. K., A. B., T. D. ir A. T. pažįsta. 2019 m. birželio mėnesį nukentėjusiojo sužalojimo nematė, bet girdėjo iš kitų nuteistųjų, kad S. K. bus sumuštas dėl jo paties elgesio, nes jis konfliktiškas, provokatorius, trokštantis valdžios – norėjo vadovauti visam jų bendrabučiui. Kiek žino, jis pats išprovokavo konfliktą, todėl ir buvo sužalotas. Kas jį sužalojo, nematė (t. 1, b. l. 57).
Liudytojo R. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuteistuosius S. K., T. D., A. B. ir A. T. pažįsta, atlieka bausmę viename būryje. 2019 m. birželio 6 d., tikslaus laiko nepamena, galimai po pietų, grįžo iš trumpalaikio pasimatymo, būrio durys buvo uždarytos, pajudinęs durų sklendę, ėjo į savo būrio laiptinę, dar nepriėjus durų išgirdo būryje rėkimą. Kas rėkė, nematė, įėjus į būrio koridorių jau buvo ramu. Jis nepastebėjo, ar S. K. buvo sužalotas, iš karto ėjo į savo gyvenamąją patalpą. Jokių muštinių nepastebėjo. Tik vėliau tik iš kitų nuteistųjų kalbų girdėjo, kad jų būryje nuteistieji susimušė, bet kas tokie ir dėl ko, nepasakojo. Vėliau matė S. K. stacionare. S. K., jo nuomone, buvo konfliktiškas ir negerbiantis kitų. Teko matyti, kad S. K. priekabiauja prie kitų nuteistųjų, teko girdėti, kad jis kitiems nuteistiesiems primindavo jų straipsnius (t. 1, b. l. 62).
Liudytojo A. V.parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuteistuosius A. T., T. D., A. B. ir S. K. pažįsta, atlieka bausmę viename būryje. 2019 m. birželio 6 d. iki pietų, S. K. būrio koridoriuje iš jo norėjo atimti 2 pakelius cigarečių, o vieną ir atėmė. Vėliau jį užstojo kitas nuteistasis, kurio vardo ir pavardės nežino, liepęs S. K. prie jo nesikabinėti ir nereketuoti. Jis pats nematė ir negirdėjo, kad S. K. jų būryje buvo sumuštas (t. 1, b. l. 67).
Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros skyriaus gydytojos A. G. 2019 m. birželio 6 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma nustatyta, kad nuteistajam S. K. plaukuotoje galvos dalyje, dešinėje pusėje stebima žaizda apie 1,5 cm; nubrozdinimai, kaktos dešinėje patinimas apie 3 cm, hematomos, nubrozdinimas. Nugaros, krūtinės odoje daugybinės kraujosruvos, nubrozdinimai. Kairės alkūnės odoje žaizda, abiejų plaštakų I-II pirštai patinę, dešinio kelio, blauzdos odoje paviršinės žaizdos, hematomos kairio klubo odoje. Sužalotas asmuo nurodė traumą patyręs prieš 30-40 min. (t. 1, b. l. 5).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1472/2019(02) nustatyta, kad dėl odos nubrozdinimo galvos plaukuotoje dalyje, žaizdos, odos nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, nugaros ir krūtinės srityse poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimų, žaizdos kairėje alkūnėje, dešinio kelio ir blauzdos žaizdų, poodinės kraujosruvos kairiojo klubo srityje, S. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 73-74).
Įvykio vietos, esančios Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus 1-o būrio nuteistųjų bendro naudojimo koridoriuje ties 8-a gyvenamąja patalpa, apžiūros metu daiktų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (t. 1, b. l. 16-19).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. B., A. T. ir T. D. dėl nežymaus nukentėjusiojo S. K. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji pripažino savo kaltę dėl nežymaus S. K. sveikatos sutrikdymo, jų kaltė taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtinta, kad S. K. padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymūs. Byloje nėra esminių prieštaravimų dėl įvykių eigos ir aplinkybių, todėl nėra pagrindo netikėti nuosekliais kaltinamųjų bei liudytojų parodymais.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis A. B., A. T. ir T. D., veikdami bendrininkų grupėje, kojomis ir rankomis suduodami nukentėjusiajam, suvokė veikos pavojingumą, tai yra kad tokiais savo veiksmais kėsinosi į kito žmogaus sveikatą, numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis. Kadangi tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jie yra atsakingi už atsiradusius padarinius, t. y. nežymų S. K. sveikatos sutrikdymą.
Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad A. B., A. T. ir T. D., veikdami bendrininkų grupėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. K. sveikatą.
Kaltinamųjų veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai.
Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamųjų A. B., A. T. ir T. D. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus baigtas nusikaltimas, kaltinamieji veikė tiesioginės tyčios kaltės forma, visų kaltinamųjų veikoje yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. B. įkalinimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 137-138). Pataisos įstaigoje baustas 52 kartus drausmine tvarka, skatintas nebuvo (t. 1, b. l. 139-141), duomenų apie progresuojančius psichikos sutrikimus ar priklausomybių gydymą nėra (t. 1, b. l. 87). Kaltinamasis nevedęs, pataisos įstaigoje nedirba, veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. A. B. praeityje teistas 8 kartus, didžiąją dalį teistumų sudaro teistumai už turtinius nusikaltimus – vagystes, du kartus teistas už smurtinio pobūdžio veikas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Įvertinęs inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Kaltinamasis A. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. B. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu, subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Tuo atveju, jeigu neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kaltinamasis A. B. 2014 m. spalio 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas galutine bausme laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pastaroji bausmė 2015 m. kovo 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindais subendrinta su 2014 m. liepos 16 d. ir 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Šio nuosprendžio priėmimo dienai kaltinamojo neatliktos bausmės dalis sudaro 11 mėnesių 24 dienas. Šiuo atveju naujai paskirta ir neatlikta bausmė yra subendrinamos iš dalies jas sudedant, t. y. prie didesnės neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, ir kaltinamajam paskiriama subendrinta bausmė. Pridedamos bausmės dalis, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumo laipsnį, sankcijos dydį, parinktina minimali – 3 mėnesiai.
Kaltinamasis A. T. įkalinimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 89-90). Pataisos įstaigoje baustas 5 kartus drausmine tvarka, skatintas nebuvo (t. 1, b. l. 90), duomenų apie progresuojančius psichikos sutrikimus nėra, įtrauktas į asmenų, turinčių priklausomybę trankviliantams, įskaitą (t. 1, b. l.78-79). Kaltinamasis nevedęs, pataisos įstaigoje nedirba, veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. A. T. praeityje teistas 4 kartus, 3 iš jų – už smurtinius nusikaltimus. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Įvertinęs inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Kaltinamasis A. T. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. T. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu, subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Tuo atveju, jeigu neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kaltinamasis A. T. 2018 m. liepos 19 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 epizoduose) nuteistas 3 metams laisvės atėmimo. Šio nuosprendžio priėmimo dienai kaltinamojo neatliktos bausmės dalis sudaro 1 metus 6 mėnesius 11 dienų. Šiuo atveju naujai paskirta ir neatlikta bausmė yra subendrinamos iš dalies jas sudedant, t. y. prie didesnės neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, ir kaltinamajam paskiriama subendrinta bausmė. Pridedamos bausmės dalis, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumo laipsnį, sankcijos dydį, parinktina minimali – 3 mėnesiai.
Kaltinamasis T. D. įkalinimo vietos administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Charakteristikoje nurodoma, kad kaltinamojo socialiai ryšiai su šeimos nariais nenutrūkę, į administracijos pastabas ne visada savalaikiai reaguoja. Nurodoma, kad T. D. – nekonfliktiška, ramaus būdo asmenybė (t. 1, b. l. 109). Pataisos įstaigoje drausmine tvarka nebaustas ir neskatintas (t. 1, b. l. 111), duomenų apie progresuojančius psichikos sutrikimus ar priklausomybių gydymą nėra (t. 1, b. l. 83). Kaltinamasis nevedęs, pataisos įstaigoje nedirba, veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. T. D. praeityje teistas 10 kartų, didžiąją dalį iš jų – už nesunkius smurtinius nusikaltimus. Be to 2020 m. kovo 9 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nuosprendis iki šiol neįsiteisėjęs.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis T. D. prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Įvertinęs inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir L. J. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam T. D. bausmių subendrinimo klausimas nespręstinas, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, kadangi nes 2020 m. kovo 9 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė BK 64 straipsnio tvarka subendrinta su bausme pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, yra neįsiteisėjęs. Bausmių subendrinimo klausimas bus sprendžiamas nuosprendžiams įsiteisėjus.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo teismo priteisti jam iš kaltinamųjų neturtinę žalą 15000 eurų sumoje. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad žalą prašo priteisti tiek už fizinį tiek už psichologinį smurtą. Teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad prašo neturtinę žalą priteisti iš visų kaltinamųjų dėl to, kad patyrė išgyvenimus, skausmą, liko randai po suduotų smūgių, sutriko kalba, kankina nerimas ir depresija. Nukentėjusysis akcentavo, kad neužilgo po nagrinėjamo sužalojimo, kaltinamieji jį pakartotinai sužalojo, dėl to taip pat patyrė žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji ir jų gynėjai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad prašoma priteisti suma nepagrįstai didelė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Be to svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).
Taigi, priteisiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad S. K. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamųjų neteisėtais smurtiniais veiksmais jam buvo padarytos kūno paviršinės žaizdos, nubrozdinimai, kraujosruvos, sumušimai. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis dėl patirto smurto patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, kas turėjo įtakos nukentėjusiojo įprastam normaliam gyvenimo ritmui. Nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu dar turi problemų dėl sveikatos, sutrikusi kalba, depresija, randai. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad pats civilinis ieškovas paaiškino, kad buvo sužalotas pakartotinai. Byloje įrodymų apie tai, kad būtent nagrinėjamos veikos metu nukentėjusiajam buvo padaryti tokie sužalojimai, po kurių išliktų ilgalaikės negrįžtamos pasekmės, nepateikta. Priešingai, visi specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai yra lengvo pobūdžio. Nėra duomenų byloje, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo taikytas gydymas, kad jis vartotų medikamentus. Teismas vertindamas nukentėjusiojo išsakytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis pats atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad nemiga ir kiti neigiami pojūčiai nukentėjusiajam atsirado išimtinai dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, o ne dėl jo paties izoliavimo, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Be to, teismas įvertina tai, kad kaltinamieji nedirba, atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jiems apribotos galimybės aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir savo turtinę padėtį pasigerinti. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamųjų veiksmais S. K. padaryta neturtinė žala (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Tačiau prašomas priteisti žalos dydis turi būti pagrįstas ir įrodytas. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių besitęsiančias nukentėjusiojo patiriamas dėl smurto pasekmes, jų neigiamą įtaką kasdieninio nukentėjusiojo gyvenimo kokybei. Taigi, nesant objektyvių duomenų apie S. K. sveikatos liekamuosius reiškinius, spręstina, kad nukentėjusiojo patirti nepatogumai – tai tik trumpalaikio pobūdžio reiškiniai. Teismas, atsižvelgęs į patirtų sužalojimų ir nepatogumų santykį, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo nutartis 1A-261-493/2018) sprendžia, kad šioje situacijoje neturtinė žalos dydis mažintinas iki 300 eurų. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmestina. Neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti kaltinamieji solidariai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamiesiems kardomosios priemonės nepaskirtos, jų skirti šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2014 m. spalio 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo paskirtos ir 2015 m. kovo 12 d. nutartimi subendrintos neatliktos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius 24 (dvidešimt keturias) dienas laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2020 m. gegužės 28 d.
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2018 m. liepos 19 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų paskirtos neatliktos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir A. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 9 (devynerius) mėnesius 11 (vienuolika) dienų laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2020 m. gegužės 28 d.
T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomųjų priemonių kaltinamiesiems T. D., A. T. ir A. B. neskirti.
S. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiajam S. K., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai iš kaltinamųjų T. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.