Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, ir jam paskirta 22 MGL (828,52 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme E. V. išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 16 d., 20.35 val. iki 2017 m. liepos 17 d., 18.00 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nurodyta laikyti, kad galutinė bausmė yra – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.

L. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. V. priteista 200 eurų turtinei ir 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 19.55 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio L. V. reikalavimo sėsti į V. V. automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo fizinį smurtą, tai yra, rankomis sugriebęs L. V. kaklą smaugė, jiems susigrūmus ir parkritus ant žemės, bandė suduoti smūgius, taip padarydamas odos nubrozdinimą dešinio smilkinio srityje, sprando srityje, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, krūtinėje, kas nukentėjusiajam L. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam policijos pareigūnui.Nukentėjusysis L. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, prašo pakeisti jo dalį ir iš civilinio atsakovo priteisti 4000 (keturis tūkstančius) eurų neturtinės žalos. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad atsakovo veiksmais jis buvo ne tik sužalotas, bet ir dvasiškai palaužtas. Tai atsiliepė ne tik jam, bet ir santykiams su sūnumi, aplinkiniais, jo sužalojimai veido ir galvos srityje buvo akivaizdūs ir ilgai išliko, jis juto ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nukentėjo jo santykiai su supančia aplinka ir mažamečiu sūnumi. Nukentėjusysis teigia būdamas viešoje vietoje jautęs neigiamus aplinkinių žvilgsnius, diskomfortą, negalėjo būti pilnavertis sūnėno krikštynų dalyvis, dalyvauti fotosesijoje, ilgai būti saulėje. Ieškinyje nukentėjusysis buvo pabrėžęs, kad dėl patirtų sužalojimų negalėjo mėgautis savo hobiu – važinėjimu motociklu, eiti sportuoti, todėl sumažėjo galimybė bendrauti, sportuoti, užsiimti mėgstama veikla. Teismas neįvertino to, kad, sumažėjus darbingumui, nukentėjusysis prarado galimybę užsidirbti papildomai, dirbant viršvalandžius. Pasak nukentėjusiojo, teismas nuosprendyje neturtinės žalos dydį įvertino atsižvelgęs tik į tai, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet nevertinant nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų, ir to, kad patys veiksmai, kuriais sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo itin brutualūs, privertę nukentėjusįjį baimintis dėl savo gyvybės. Nukentėjusiojo manymu, atsakovo kaltė ir tyčinis veikimas turėtų lemti neturtinės žalos padidinimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis savo skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokuroras, nuteistasis bei nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.Nukentėjusiojo L. V. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliantas iškėlė klausimą dėl jam priteistos neturtinės žalos dydžio ir prašo priteistą neturtinę žalą padidinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, todėl dar padidinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Šiuo atveju labai svarbu įvertinti tai, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas. Pareigūnai yra papildomai rengiami įvairioms pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo pareigas, todėl jie turi būti pasiruošę bet kokioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu. Taigi ir pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams ir fizinį pasipriešinimą turėtų būti ne tokia jautri, kaip civilių asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos.Neginčytina, jog nukentėjusysis L. V. nusikaltimo metu patyrė fizinį skausmą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių besitęsiančias nukentėjusiojo patiriamas dėl smurto pasekmes, jų įtaką, trukdymą kasdieniniam darbui, gyvenimo kokybei. Nors nukentėjusysis L. V. nurodė, kad dėl veido nubrozdinimo negalėjo užsiimti mėgstama veikla, pilnavertiškai dalyvauti socialinėje veikloje, jo sūnus patyrė išgąstį, jis pats jautė dvasinius išgyvenimus, objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo paaiškinimus, nepateikė. Negalėjimas dalyvauti šventinėje fotosesijoje ar ilgiau pabūti saulėje apskritai vertintini kaip mažareikšmiai nepatogumai. Nukentėjusysis nedarbingas buvo tris savaites, duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra, todėl spręstina, kad nukentėjusiojo patirti nepatogumai – tai tik trumpalaikio pobūdžio reiškiniai, po kurių pareigūnas ir toliau tęsia tarnybą šioje srityje. Pažymėtina, kad ir laisvalaikiu L. V. užsiima gana pavojinga veikla – važinėjimu motociklu, kurioje yra tikimybė patirti įvairių traumų bei sužalojimų. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo bei nepatogumų santykį, konstatuotina, kad šioje situacijoje nėra išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą neturtinės žalos atlyginimui, tačiau pakeisti nuosprendį, nesant civilinio atsakovo skundo, nėra galimybės, todėl nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.