Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

perduota teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. nužudė dėl mažametystės buvusį bejėgiškos būklės savo šeimos narį – mažametį sūnų: 2023 m. sausio 4 d. laikotarpiu nuo 01.20 val. iki 04.12 val. tiksliau nesustatytu laiku, savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bejėgiškos būklės mažametį savo šeimos narį – sūnų V. A., gimusį (duomenys neskelbtini), vonioje panardino į kibirą su vandeniu ir, atimdama jam galimybę kvėpuoti, mažametį sūnų V. A. paskandino, nes jis įvykio vietoje nuo prigėrimo vandenyje mirė (surastas miręs (duomenys neskelbtini)).

2. E. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad jos mama sirgo depresija, pati bijojo susirgti, tačiau apie savo baimes nesikalbėjo manydama, kad tai normalu, veikia pakitę hormonai. Prisimena visą įvykį: tą dieną vaikutis nesituštino, jai pradėjo į galvą lįsti mintys, kad yra bloga mama, nesugeba pasirūpinti savo mažiuku. Vyras vakare išėjo pabėgioti, tuomet ji iš vaistinėlės į puodelį susidėjo visus vaistus ir, kai vyras grįžo, išgėrė tuos vaistus. Vyras išsimaudė bei paruošė vaikui mišinuką. Ji paskutinį kartą pamaitino savo mažylį, ir nuėjo visi miegoti. Naktį suskambėjo žadintuvas. Atsikėlė ir suprato, kad vaistai neveikia. Pradėjo vaikščioti po kambarį, vis galvojo, kaip greičiau nusižudyti. Iš virtuvės stalčiaus pasiėmė peilį, nuėjo į dušą ir pradėjo badyti ranką. Badė tol, kol pradėjo bėgti kraujo čiurkšlės. Tuomet pradėjo badyti kitą ranką. Prisileido į kibirėlį vandens, įmerkė rankas, kad greičiau kraujas nutekėtų. Nežino, kiek laiko ten laikė rankas, gal apie 20 minučių. Suprato, kad nieko nepavyksta, tai sugalvojo pasiimti feną. Feną įdėjo į kibirėlį ir laukė kol ją „nupurtys“, tačiau „purtė“ tik rankas. Nežino, kiek laiko „purtė“. Suprato, kad taip pat nepavyks. Numetė feną, atsisėdo ir sėdėjo, žiūrėjo į kibirėlį, ir tuomet į galvą „šovė“ mintis – kūdikis. Nuėjo į miegamąjį, paėmė kūdikį už rūbelių ir galva žemyn įdėjo į kibirėlį. Matė, kaip mažytis kankinasi. Atrodė, kad viduje kažkas „šaukė“ traukti jį lauk, bet kūnas darė kitaip. Kai mažiukas nustojo purtytis, apsirengė chalatą ir išėjo be tikslo į lauką. Nežino, kur ėjo. Matyt, lauke nugriuvo, nes atsikėlė ant žolės. Kai pabudo, grįžo „keturiomis“ namo, nes buvo labai silpna. Laiptais užlipo į savo butą ir grįžo į vonią, atsigulė prie mažylio. Nesuvokė, ką padarė, suvokė tuomet, kai ją atvežė į psichiatrinę ligoninę ir pradėjo klausinėti. Dabar gydosi ambulatoriškai. Iš pradžių aplankydavo savižudiškos mintys, bet dabar gydytoja paskyrė kitus vaistus, ir ji jaučiasi geriau, tokių minčių nebėra. Anksčiau labai nekalbėdavo, o dabar stengiasi viską išsakyti, nes bijo, kad nepasikartotų. Nori kuo greičiau pasveikti, (duomenys neskelbtini) išsinuomos butą, jai padės teta, mama. Dėl padarytos veikos labai gailisi, negali pasakyti, kodėl tai padarė.

22.2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku.

22.6. E. A. nustatyti sužalojimai nėra būdingi kritimo/griuvimo traumai (t. 2, b. l. 142–143).

4. 2023 m. kovo 10 d.–kovo 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U- II- 21/2023 nurodyta, kad:

24.1. Įtariamoji E. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo sunkios depresijos epizodu su psichozės simptomais, dėl kurios negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

24.2. Šiuo metu įtariamoji E. A. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Jai nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmę, reikšmę ir juos valdyti.

24.3. Įtariamoji E. A. dėl savo psichikos būsenos gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teismo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

24.4. Įtariamoji E. A. dėl savo psichikos būsenos gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, gali duoti parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Įtariamosios E. A. parodymams jai nustatytas psichikos sutrikimas esminės įtakos neturi (neturėjo).

24.5. Įtariamajai E. A. dėl šiuo metu esančios psichikos būsenos nereikia skirti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių. Jai rekomenduojamas gydymas bendrais pagrindais pas apylinkės psichiatrą (t. 3, b. l. 1–10).

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

5. BK 129 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. To paties BK straipsnio 2 dalyje nustatyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai, kuriems esant nužudymas pripažįstamas sunkesniu nusikaltimu. Kvalifikuojančiais nužudymą požymiais pripažįstama nukentėjusio asmens mažametystė (BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bejėgiška būklė (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat ir savo šeimos nario nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

6. Vertindama baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remdamasi išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose, požymius.

7. Teisiamojo posėdžio metu E. A. savo kaltę dėl mažamečio sūnaus V., gim. (duomenys neskelbtini), nužudymo pripažino visiškai. Patvirtino, kad 2023 m. sausio 3 d. vakare pasijuto blogai manydama, kad nėra gera mama savo sūnui, išgėrė namuose rastas tabletes, paguldė pamaitintą kūdikį į lovos vidurį tarp savęs ir sutuoktinio B. A. bei tikėjosi nepabusti. Tačiau, naktį suskambus žadintuvui, suprato, kad tabletės nesuveikė, pradėjo save žaloti peiliu, prisileido į kibirą vandens, į jį įkišo įpjautas savo rankas. Nepavykus nukraujuoti, įdėjo įjungtą feną. Tačiau, nepavykus nusižudyti, kilo mintis apie vaiką: nuėjo į miegamąjį, jį atsinešė ir į kibirą, kuriame buvo prileista vandens, įmetė žemyn galva sūnų V.. Matė jį kankinantis, tačiau jos kūnas negalėjo nieko padaryti, nors mintys gelbėti vaiką buvo. E. A. nurodomas faktines aplinkybes neginčijamai patvirtina įvykio vietos apžiūros metu rastas kūdikio lavonas, panardintas žemyn galva kibire (t. 1, b. l. 137–141). Iš 2023-01-04 specialisto išvados Nr. M16/2023(04) nustatyta, kad kūdikio mirtis įvyko nuo prigėrimo vandenyje (t. 1, b. l. 184–190). 2023-01-13 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra ir apžiūros metu virtuvės spintelėje esančiame šiukšlių kibire rastos ir paimtos įvairių vaistų ir vitaminų tuščios pakuotės – iš viso 19 vnt. (t. 1, b. l. 83–100) ir vaistiniai preparatai, kurių pakuotės surastos papildomos įvykio vietos apžiūros metu, nėra psichiką veikiantys medikamentai (t. 1, b. l. 104–108). 2023-03-30 specialisto išvadoje Nr. G 71/2023(04) nurodomi E. A. nustatyti sužalojimai: durtinės-pjautinės žaizdos su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis kakle, abiejų alkūnių sąnarių srityse, abiejuose dilbiuose; II laipsnio nudegimai (~ 2 proc. kūno paviršiaus ploto) kairiame dilbyje, abiejų riešų sąnarių ir abiejų plaštakų srityse; durtiniai-pjautiniai kiauryminiai trachėjos sienelės sužalojimai, ir E. A. nustatyti durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti 49 trauminiais poveikiais. II laipsnio nudegimai (~ 2 proc. kūno paviršiaus ploto) kairiame dilbyje, abiejų riešų sąnarių ir abiejų plaštakų srityse padaryti dėl aukštos temperatūros poveikio bei aptariamo įvykio metu (t. 2, b. l. 142–143). Nustatyti sužalojimai patvirtina E. A. nurodomą įvykių eigą, be kita ko, tai patvirtina ir nukentėjusiojo B. A. parodymai ir įvykio vietos apžiūros metu „Body“ kameromis užfiksuotos faktinės aplinkybės: vonioje ant grindų guli moteris, ji sąmoninga, bendrauja su pareigūnais, vonios kambaryje esančiame kibire matyti žemyn galva panardintas kūdikis, ir B. A. paaiškina, kad atsikėlė 4 valandą ryto, rado vonioje žmoną, gulinčią kraujyje. E. A. įvykio vietoje buvusios pareigūnės paklausta, ar ji persipjovė kaklą, atsakė – „biški“, pareigūnės paprašius paaiškinti įvykio aplinkybes, E. A. atsakė, kad „norėjau nusižudyt“, o į klausimą – „kas vaikeliui?“, atsakė – „nužudžiau“. Pareigūnės paklausus „kodėl“, moteris pradėjo verkti ir atsakė nežinanti (t. 1, b. l. 137–141).

8. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės, tinkamai kvalifikuota kaip mažamečio, bejėgiškos būklės savo šeimos nario nužudymas.

9. BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

10. 2023 m. kovo 10 d.–kovo 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U- II- 21/2023 nurodyta, kad E. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo sunkios depresijos epizodu su psichozės simptomais, dėl kurios negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nustatoma diagnozė – sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais (t. 3, b. l. 1–10). Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė J. D. ir teismo psichologė ekspertė A. G. patvirtino išvadą, jog E. A. įvykio metu sirgo sunkios depresijos epizodu su psichozės simptomais ir ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo, valdyti savo veiksmų.

11. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad darydama baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose, požymius, E. A. sirgo sunkios depresijos epizodu su psichozės simptomais, dėl kurios negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinama.

12. Iš padarytos veikos aprašymo šalintini žodžiai „tyčia“, kadangi E. A. padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

13. BK 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

14. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, BPK 403 straipsnio 2 dalį, be kita ko, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gali paskirti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Lietuvos teismų praktikoje, atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).

15. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo psichiatrų ekspertų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 133- 942/2020).

16. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 2 dalimi ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare.

17. Nagrinėjamoje byloje atlikta teismo psichiatrine, teismo psichologine ekspertize nustatyta, kad E. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuotas sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, dėl kurios ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė J. D. patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad E. A. šiuo metu konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, dėl kurio ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ir jai rekomenduojamas gydymas bendrais pagrindais pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Tačiau ekspertė nurodė negalinti užtikrinti, kad atsiradus kokioms nors E. A. nepalankioms aplinkybėms, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais nepasikartos. E. A. padaryta uždrausta baudžiamojo įstatymo veika labai pavojinga: iš nustatytų veikos faktinių aplinkybių matyti, kad pavojingi veiksmai visų pirma buvo nukreipti į savižalą, po to nukreipti į mažametį, bejėgiškos būklės asmenį. Ekspertizės akte nurodoma, kad E. A. nustatytos galimos neracionalios baimės, įkyrus nerimastingumas bei perdėtas neužtikrintinumas, pernelyg jautrus reagavimas į stresorius, polinkis perdėti įvykių reikšmingumą ir tarpasmeniniuose santykiuose tikėti pasyviai priklausoma pozicija, nelankstus savęs ir aplinkinių vertinimas. E. A. būsena pagerėjusi, tačiau jai nuolatos reikia vartoti vaistus. Nors specialistai nurodo, kad šiuo metu jai nereikia skirti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių ir jai rekomenduojamas gydymas bendrais pagrindais pas apylinkės psichiatrą, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal E. A. gyvenamąją vietą. Vertinant E. A. pavojų, kurį ji gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu E. A. gebėjimas tinkamai vartoti būtinus paskirtus vaistus nėra užtikrintas, ją būtina stebėti nuolatos, atsižvelgiant į ekspertų paaiškinimą, kad nėra galimybės užtikrinti, jog konstatuotas sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais nepasikartos. Be kita ko, E. A. globos, kaip numatyta BK 98 straipsnio 7 dalyje šiuo metu nėra kam paskirti: E. A. gyvena skyrium nuo savo mamos D. Č., pastaroji net nežino dukters gyvenamosios vietos, bendrauja tik telefonu, todėl nebus tinkama globėja, o nukentėjusysis B. A. – buvęs jos sutuoktinis, kuris po įvykio nedelsiant išsituokė su E. A.. Nors šiai dienai jie kartu gyvena, tačiau tai negarantuoja nuolatinės, nuoseklios priežiūros ir pagalbos, kuri E. A. būtina, siekiant išvengti pavojaus, kurį E. A. iš esmės gali sukelti sau.

18. Teisėjų kolegija išaiškina, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taip pat jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo, vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi, gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas.

Kiti klausimai.

19. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo medžiaga (4 vnt.), kurios pridėtos prie 3 tomo bylos viršelio, paliktinos saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

20. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, biologinių pėdsakų ėminiai vokuose Nr. 1, Nr. 2 , Nr. 3, Nr. 4, Nr. 9, Nr. 11, Nr.17 – 7 vnt., tuščios vaistų pakuotės ir buteliukai (19 vnt.), esantys pakete Nr. IB1952273, chalatas popieriniame voke Nr. 7, kūdikio rūbai: marškinėliai (1 vnt.), šliaužtiniai (1 vnt.), kojinės (2 poros), kepurė (1 vnt.) popieriniame voke Nr. 18, dušo užuolaida popieriniame voke Nr. 16, marškinėliai popieriniame voke Nr. 8, peilis kartoninėje dėžutėje Nr. 15, laido dalis popieriniame voke Nr. 16, pagalvės užvalkalas popieriniame voke Nr. 5, plaukų džiovintuvas popieriniame voke Nr. 13, perduoti saugoti Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini (t. 1, b. l. 124–128).

21. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ ir dvi SIM kortelės, 2023-02-07 nutarimu grąžinti E. A., paliktini jos neribotam naudojimui, kūdikio vaizdo stebėjimo kamera su ekranu „BOAVISION“ popieriniame voke Nr. 6, perduota saugoti Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, grąžintina nukentėjusiajam B. A. (t. 1, b. l. 71–73, 124–128).

22. E. A. 2023-02-07 prokuroro nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad E. A., (duomenys neskelbtini), būdama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, ir vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu taikyti E. A. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal E. A. gyvenamąją vietą.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Biologinių pėdsakų ėminius vokuose Nr. 1, Nr. 2 , Nr. 3, Nr. 4, Nr. 9, Nr. 11, Nr.17 – 7 vnt., tuščias vaistų pakuotes ir buteliukus (19 vnt.), esančius pakete Nr. IB1952273, chalatą popieriniame voke Nr. 7, kūdikio rūbus: marškinėlius (1 vnt.), šliaužtinius (1 vnt.), kojines (2 poros), kepurę (1 vnt.), esančius popieriniame voke Nr. 18, dušo užuolaidą popieriniame voke Nr. 16, marškinėlius popieriniame voke Nr. 8, peilį kartoninėje dėžutėje Nr. 15, laido dalį popieriniame voke Nr. 16, pagalvės užvalkalą popieriniame voke Nr. 5, plaukų džiovintuvą popieriniame voke Nr. 13, perduotus saugoti Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

2. Mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ ir dvi SIM korteles 2023-02-07 nutarimu grąžintus E. A., palikti E. A. neribotam naudojimui.

3. Kūdikio vaizdo stebėjimo kamerą su ekranu „BOAVISION“, esančią popieriniame voke Nr. 6, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti B. A..

4. Kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo medžiaga (4 vienetus), kurios pridėtos prie 3 tomo bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.