Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal atsakovės (apeliantės) OU Autoloads atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gyveta Logistics“ ieškinį atsakovei OU Autoloads dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. liepos 5 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Gyveta Logistics“ ieškinį atsakovei OU Autoloads, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 3 600 Eur skolą, 18,15 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

10. Dėl nurodytų priežasčių nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškinys pagrįstai buvo priimtas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl atsakovės prašymą nutraukti bylą teismas atmetė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

11.1. Nepagrįstai byla iškelta Lietuvos teisme. Atsakovė veikia Estijos Respublikoje, registracijos vieta - Estijos Respublika, mokesčių mokėjimo vieta - Estijos Respublika, mokestinių ataskaitų, PVM deklaracijų teikimo vieta - Estijos Respublika. Todėl byla teisminga Estijos Respublikos teismui.

11.2. Nesuprantami Ieškovės teiginiai, neva Atsakovės atstovas reziduoja adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu niekada nerezidavo nei Atsakovė, nei jos atstovas. Nurodytas adresas yra virtualaus biuro adresas, kur surenkama korespondencija. Virtualių biurų paslaugos yra normali verslo praktika, kai siekiama greičiau gauti dokumentus, kai dokumentai turi būti originalūs, su gavėjo spaudais ir parašais (pervežimų važtaraščiai - CMR).

12. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:

12.1. Sutarties 15.7. punkte numatyta, kad Sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, bet kokie iš šios Sutarties kylantys ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose pagal Atsakovės registracijos vietą. Taigi šalys Sutartyje aiškiai susitarė, kokios teritorijos, t. y. Lietuvos Respublikos, teismas nagrinės iš Sutarties kylančius ginčus. Sutarties 15.7. punkto nuostata yra teisėta ir privaloma sutarties šalims. Priešingų argumentų ir / ar įrodymų Atsakovė nepateikė nei su Prašymu, nei su atskiruoju skundu.

12.2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Atsakovė yra juridinis asmuo, registruotas Estijos Respublikoje, tačiau Atsakovės valdymo organo - valdybos nario M. Š. buvimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes Ieškovė pagrindė Atsakovės juridinių asmenų registro išrašu bei Atsakovės atstovo valdybos nario M. Š. 2022 m. vasario 23 d. elektroniniu laišku, kuriuo minėtas asmuo Ieškovui nurodė krovinių pakrovimo adresus ir krovinių gavėją bei savo rekvizitus, t. y. buveinę adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 2.49 straipsnio nuostatomis, Ieškovė ieškinį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nors Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad nurodytas adresas yra klaidingas ir šiuo adresu niekada nerezidavo nei Atsakovės atstovas, nei Atsakovė, o minėtu adresu yra virtualus biuras, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taigi atsakovė nepaneigė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas turi jurisdikciją spręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria spręstas priimtos civilinės bylos, turinčios tarptautinį elementą, teismingumo klausimo pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo kyla iš tarptautinio pervežimo teisinių santykių, reglamentuojamų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos ( toliau – ir CMR Konvencija), kadangi krovinio vežėjas (ieškovė) ir krovinio gavėjas (atsakovė) yra skirtingų šalių teritorijose, taip pat tiek Lietuvos Respublika, tiek Estijos Respublika yra ratifikavusios CMR Konvenciją. Remiantis šalių sudaryta 2022 m. vasario 24 d. krovinio pervežimo sutartimi Nr. AUTOLOADS_MS_20220224_2, krovinį ieškovė įsipareigojo pervežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

18. Byloje kilo ginčas dėl taikytino teismingumo, t. y. ar ieškovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi būtent į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ieškovės tvirtinimu, ji pasirinko šalių sutarimu pasirinktą teismą. Atsakovės tvirtinimu, byla teisminga Estijos Respublikos teismui, nes atsakovė yra registruota bei veikia Estijos Respublikoje.

19. CMR Konvencijoje jurisdikcijos taisyklės reglamentuotos šios konvencijos 31 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas į CMR Konvencijos taikymo sritį patenkančius ginčus turi teisę nagrinėti šie teismai: 1) šalių susitarimu pasirinktas teismas; 2) atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) teismas (a punktas); 3) krovinio priėmimo vežti vietos valstybės teismas (b punktas); 4) krovinio pristatymo vietos valstybės teismas (b punktas). Į kitus teismus kreiptis yra negalima.

20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalį, pažymėta, kad į CMR Konvencijos taikymo sritį patenkančius ginčus turi teisę nagrinėti dviejų kategorijų teismai. Pirma, šalies CMR Konvencijos dalyvės teismai, kuriuos bendru susitarimu nurodo sutarties šalys, antra – 31 straipsnio 1 dalies a (pagal atsakovo buveinės vietą) ir b (pagal krovinio priėmimo vežti arba numatytą pristatymo vietą) punktuose nurodyti teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-916/2017, 16–17 punktai). Taigi, CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas tiek sutartinis teismingumas, tiek ir teismingumas pagal aplinkybes, nurodytas 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose. Tarp išvardytų jurisdikcijos pagrindų nėra hierarchijos. CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs kompetentingi teismai: ieškovas gali laisvai pasirinkti, kuriame iš nurodytų teismų pareikšti savo reikalavimus.

21. Ieškovė šiuo atveju pasirinko Lietuvos teismą, remdamasi šalių sudarytos Sutarties 15.7. punktu, nustatančiu, kad bet kokie iš šios Sutarties kylantys ginčai yra sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose pagal atsakovo registracijos vietą.

22. Sutartyje numatyta, kad Lietuvos teismas nustatytinas pagal užsakovo registracijos vietą. Esant Sutartyje nurodytai užsakovo registracijos vietai Estijoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutartyje nustatyta viena kitai prieštaraujanti sąlyga, atsakovei neturint oficialios buveinės registracijos Lietuvoje.

23. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei ir atsakovei Sutarties 15.7. punktu susitarus ginčus spręsti Lietuvos Respublikos teismuose, buvo tinkamai ir leistinai pasirinktas teritorinis ginčo nagrinėjimo teismingumas, t. y. susitarta ginčus spręsti Lietuvos Respublikoje esančiuose teismuose, atmetant alternatyvą dėl ginčų nagrinėjimo kitų valstybių, kurios šiuo atveju pagal CMR Konvencijos 31 straipnio nuostatas būtų alternatyvios ((duomenys neskelbtini)), teismuose.

24. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nėra reikalaujama nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama spręsti ginčą, turi būti paisoma ne tik šalių valios perduoti ginčą spręsti kokiam nors konkrečiam teismui, bet ir jų valios perduoti ginčą spręsti kokios nors teritorijos teismui bei valios atmesti kokios nors teritorijos teismų kompetenciją. O vien konkretaus teismo nenurodymas nesudaro pagrindo ignoruoti minėtą susitarimą ar konstatuoti, jog jis neįgyvendinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 15 d. senato nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ (toliau - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas) 43 punkte suformuluotas išaiškinimas, kad teismas, gavęs ieškinį, ex officio privalo tikrinti, ar byla yra teisminga Lietuvos teismams, vadovaudamasis Konvencijos 31 straipsnio nuostatomis, o kuriam teismui teisminga Lietuvoje – pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias teismingumą.

26. CPK 29 straipsnis nustato, kad juridiniam ameniui ieškiniai pareiškiami pagal juridinio asmens buveinės vietą. Remiantis CK 2.49 straipsniu, juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 strapsnio 2 dalis).

27. Pirmosios instancijos teismas konkretų Lietuvos teismą nustatė pagal elektroninio susirašinėjimo metu (likus vienai dienai iki Sutarties sudarymo) atsakovės atstovo nurodytus atsakovės, jos valdybos nario M. Š. rekvizitus, t. y. buveinės adresą: (duomenys neskelbtini). Nors atskirajame skunde remiamasi tuo, kad nurodytas adresas yra virtualaus biuro adresas, kur surenkama korespondencija, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikti jokie įrodymai (CPK 178 straipsnis). Todėl spręstina, kad pirmosios instncijos teismas pagrįstai, remdamasis atsakovės nurodytu jos valdybos nario buveinės adresu, pagrįstai nustatė bylos teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

28. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2023 m. kovo 8 d. nutartį, tinkamai taikė tarptautinio teismingumo taisykles spręsdamas ieškovės pareikšto ieškinio teismingumo klausimą. Todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.