Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. A. (A. A.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-25 nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 149 str. 4 d. 7 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-08-23 iki 2015-08-25. Nuosprendis įsiteisėjo 2016-06-21.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-08 nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir A. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-01-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2016-10-13.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi, išnagrinėjęs Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, A. A., vadovaujantis BPK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., prie 2016 m. kovo 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėjo 2016 m. birželio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę, ir paskyrė galutinę subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitant atliktą bausmės laiką, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 21 d.

Skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį, ir jam prie Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-25 nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti mažesnę dalį nei pusė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-08 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-30 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Mano, kad teismas pažeidė BPK 362 str. numatytą su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimui išspręsti nusprendęs rengti teismo posėdį, teismas nesiėmė veiksmų šaukti gynėją (BPK 362 str. 4 d.). Tokiu būdu buvo pažeisti asmens teisių apsaugos pagrindai, o būtent BPK 44 str. 8 d. numatyta teisė gintis per pasirinktą gynėją, o taip pat BPK 10 str. numatyta nuteistojo teisė į gynybą. Teismo nutartimi buvo pabloginta nuteistojo padėtis, nes subendrinus dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė pasunkėjo - buvo paskirtas ilgesnis laisvės atėmimo bausmės terminas. Neužtikrinus gynėjo dalyvavimo teismo posėdyje, nuteistajam buvo atimta teisė siekti kiek galima švelnesnės bausmės (trumpesnio subendrintos bausmės termino) paskyrimo. Nuteistojo teisės į gynybą pažeidimas akivaizdus dar ir dėl to, kad teismo posėdyje dalyvavo prokuroras.

Pažymi, jog teismas, 2016-11-30 nutartimi prie griežtesnės 7 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas iš dalies kitu nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę – 2 metus laisvės atėmimo, nutartyje nemotyvavo, kodėl nusprendė pridėti būtent dvejų metų, o ne trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmės dalį. Nurodo, kad sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės dalies, pridėtinos prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas pagal 2016-06-08 teismo nuosprendį; kad sunkiausia veika, už kurios padarymą buvo paskirta sunkiausia bausmė 3 metai laisvės atėmimo, nebuvo baigta, o nutrūko pasikėsinimo stadijoje; kad nuteistasis iš esmės buvo teigiamai charakterizuojamas. Mano, jog visos šios aplinkybės turėjo nulemti, kad dalinai pridėtina laisvės atėmimo bausmės dalis būtų trumpesnė nei viena antroji dalis (1 metai ir 6 mėnesiai) 2016-06-08 teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės. Be to, teismas į bausmės laiką neįskaičiavo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-08-23 iki 2015-08-25.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dalyvaujant prokurorui, tačiau nedalyvaujant jam ir jo gynėjui, pažeidė jo teisę į gynybą. Apygardos teismas pažymi, jog BPK 347 str. numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. BPK 361 str. inter alia numato, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus ir išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, BPK 362 str. nustatyta tvarka. BPK 362 str. 4 d. inter alia numato, jog klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 str. nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas, šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis, į jį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Iš teikimo nagrinėjimo medžiagoje esančių pranešimų matyti, jog apie gautą Institucijos teikimą buvo informuota ne tik prokurorė, bet ir nuteistasis, tačiau medžiagoje nėra duomenų, jog jis būtų išreiškęs norą dalyvauti teismo posėdyje. Kita vertus, kaip matyti iš BPK 362 str. 4 d. nuspręsti, ar sprendžiant klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų reikalingas gynėjo dalyvavimas, yra teikimą nagrinėjančio teismo prerogatyva, be to, net ir šaukiamų asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Iš išvardyto akivaizdu, jog nagrinėjant Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą nedalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjui, teismas nuteistojo procesinių teisių nepažeidė.

A. A. skunde taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo neteisingai subendrinta bausmė, prie Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-25 nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant per didelę dalį mažesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-08 nuosprendžiu, ir dėl to galutine subendrinta bausme paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.

BK 63 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pagal BK 63 str. taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės atlikimo laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 9 d. ).

Skundžiamojoje nutartyje teismas tinkamai ir aiškiai nurodė, jog nuteistajam bausmės šiuo atveju turi būti subendrintos pagal BK 63 str. 1 ir 9 d. taisykles, taikant bausmių sudėjimo būdą, ir nuteistajam palankesnį dalinį, o ne visišką jų sudėjimą (63 str. 4 d.), nes bausmes apimti šiuo atveju draudžia baudžiamasis įstatymas (BK 63 str. 5 d.). Baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo taisyklės nereglamentuoja, kokia dalis švelnesnės bausmės bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu turi būti pridėta prie griežtesnės bausmės, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką nustatant pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir toks sprendimas yra motyvuojamas (kasacinės nutartys Nr. 2K-458/2008, 2K-383/2009). Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas visiškai nemotyvavo pridedamos švelnesnės bausmės dydžio, prie didesnės 7 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo du trečdalius švelnesnės bausmės – 2 metus laisvės atėmimo, ir paskirdamas galutinę subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad bendrinamais nuosprendžiais A. A. buvo nuteistas pirmą kartą, abiem nusikalstamomis veikomis jis iš esmės pažeidė tuos pačius teisinius gėrius. Teismas 2016-06-08 nuosprendžiu skirdamas bausmę pažymėjo, jog sunkus nusikaltimas, už kurį jis yra baudžiamas, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatavo, jog A. A. iš dalies prisipažino. Be to, teismas minėtu nuosprendžiu skirdamas bausmę jau atsižvelgė į tai, jog tuo metu dar neįsiteisėjusiu 2016-03-25 nuosprendžiu A. A. buvo paskirta griežta 7 laisvės atėmimo bausmė (su kuria skundžiama nutartimi ir subendrinta ši bausmė), ir dėl to skyrė griežtą realią 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri artima griežčiausios nusikalstamos veikos (BK 149 str. 1 d.) sankcijos vidurkiui. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog tuo atveju, jeigu visos bausmės nuteistajam būtų skiriamos vienu nuosprendžiu, pagal teismų praktikoje susiformavusias nuostatas būtų paskirta mažesnė galutinė subendrinta bausmė. Iš to seka, jog teismas, bendrindamas bausmes ir nemotyvuodamas pridedamos bausmės dalies dydžio, pridėjo per didelę švelnesnės bausmės dalį, ir parinkta proporcija neatitinka nei nuteistojo A. A. nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumo laipsnio, nei bausme siekiamų tikslų, todėl paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė laikytina aiškiai per griežta ir prieštaraujančia bausmės individualizavimo principui. Tuo pagrindu skundžiama nutartis keičiama, pridedant prie griežtesnės 2016-03-25 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (7 metų) mažesnę 2016-06-08 nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės dalį (1 metus). Be to, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-08-23 iki 2015-08-25.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeisti, ir šia nutartimi nuteistajam A. A. (A. A.) paskirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti iki 8 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-01-21, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-08-23 iki 2015-08-25.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.