- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- eI2-18190-1102/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06165-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Eglė Mauricė, Dovilė Jazdauskaitė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas), kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 7 d. (toliau – ir Sprendimas). Skundą grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
1.2. Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, nes, pasak pareiškėjo, nustatė, kad pareiškėją ketinusi įdarbinti bendrovė darbo sutartį su pareiškėju nutraukė ir nemokėjo reikiamo atlyginimo, kurį įsipareigoji mokėti pagal pateiktą tarpininkavimo raštą. Pareiškėjas, neturėdamas teisinių žinių nesuprato situacijos, kad jis gali būti neįdarbintas.
1.3. Pareiškėjas nespėjo pakeisti darbdavio (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis jau yra susiradęs kitą darbdavį ir planuoja pateikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tik dar nespėjo šių veiksmų atlikti.
1.4. Pareiškėjas mano, kad Sprendimas per griežtas, nes jis negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, jog jis gali kelti grėsmę (duomenys neskelbtini), priešingai, jis bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją. Pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo buvimą (duomenys neskelbtini) nėra padaręs.
1.5. Tik dėl bendrovės, kuri tarpininkavo dėl įdarbinimo, kaltės buvo priimtas Sprendimas. Apie netinkamą bendrovės įsipareigojimų vykdymą pareiškėjas sužinojo tik gavęs Sprendimą. Jis negavo mokėjimų iš bendrovės, nors tarpininkavimo raštu bendrovė įsipareigojo asmenį įdarbinti ir mokėti sutartą atlyginimą ne mažiau kaip 6 mėnesius.
1.6. Pareiškėjas, prieš vykdamas į (duomenys neskelbtini), tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reglamentavimas, kad (duomenys neskelbtini) neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad (duomenys neskelbtini) valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.
1.7. Pareiškėjas dėl kalbos barjero nesuprato, kaip veikia įstatymai, kokias teises ir pareigas jis turi, ir kokius veiksmus atliko ar neatliko bendrovė.
1.8. Atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs. Sprendimo pažeidimai gali būti ištaisyti teisme.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis, kaip užsienietis, ketina dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė). Migracijos departamento duomenimis, (duomenys neskelbtini) darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Įvertinus visus duomenis 2024 m. spalio 22 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini).
2.2. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, be kita ko, jeigu darbo sutartis su užsieniečiu nebuvo sudaryta. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės ir kt.
2.3. Galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Vien tai, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.
2.4. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus. Šiuo atveju asmenų kaltės klausimas (darbdavio veiksmai) neturi esminės teisinės reikšmės vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes Sprendimas buvo priimtas nustačius imperatyvius UTPĮ įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas, nes jis ketino dirbti (duomenys neskelbtini), o jam nesudarius darbo sutarties, išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini).
2.5. Pareiškėjo skundo argumentai dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, lūkesčiai dėl teisinės valstybės, teisės laisvai judėti, pažeidimai (ne)padaryti (duomenys neskelbtini) nėra reikšmingi, kadangi tai nėra ginčo klausimas. Teisiškai nereikšmingi yra ir pareiškėjo argumentai, jog jis nesupranta lietuvių kalbos, neturi teisinių žinių, yra užsienietis. Šie argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento nustatytas faktines aplinkybes.
2.6. Atsakovo nuomone, Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, taigi vertintina, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamentas priėmė skundžiamą 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini).
4.1. Pareiškėjas M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2019 m. rugpjūčio 21 d., kopija).
4.2. Pareiškėjas Elektroninių migracijos paslaugų MIGRIS sistemoje 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi. Prašyme nurodė, kad ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini), turėdamas (duomenys neskelbtini) leidimą gyventi.
4.3. Per MIGRIS sistemą pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodoma, jog kvietėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adr. (duomenys neskelbtini), kviečiamas asmuo – pareiškėjas M. A.. Atvykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas – pareiškėjo ketinimas dirbti pagal darbo sutartį, profesija – (duomenys neskelbtini) – yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta (duomenys neskelbtini), sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas.
4.4. Pareiškėjui išduotas (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 7 d. leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gruodžio 7 d. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
4.5. (duomenys neskelbtini) MIGRIS sistemoje pateikė 2023 m. gruodžio 27 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neįdarbintas. Pranešimo skiltyje „Darbdavio pateikiamas situacijos paaiškinimas“ nurodyta: „(duomenys neskelbtini) atsisako darbinti M. A., kadangi (duomenys neskelbtini) yra nepatikimas“.
4.6. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti (duomenys neskelbtini)). Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamento duomenimis, įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose (duomenys neskelbtini) užsienietis šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat nurodyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
5. Vertintina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aukščiau nurodytų bylos faktinių aplinkybių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, todėl jos laikytinos nustatytomis. Papildomai teismas pažymi, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nedirbo pagal darbo sutartį, nesivertė registruota individualia veikla pagal pažymą ar su verslo liudijimu; Sodros duomenyse nėra informacijos apie gautą darbo užmokestį.
6. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ). Šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis).
7. Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
8. UTPĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; tačiau kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbo santykius Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos; jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją (UTPĮ 44 straipsnio 3–6 dalys).
9. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų.
10. Aptartos teisės aktų nuostatos reiškia, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo minėtų nuostatų numatytais pagrindais. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju, Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
11. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023; kt.). Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti/ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024; kt.).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teigė, kad Bendrovė su juo nutraukė darbo sutartį, jokių pajamų nemokėjo. Byloje nustatyta, kad pati bendrovė (duomenys neskelbtini) dar 2023 m. gruodžio 27 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad atsisako darbinti pareiškėją. Sodros duomenys liudija, kad pareiškėjas iš viso nebuvo įdarbintas. Taigi, skundžiamame Sprendime nurodyti atsakovo motyvai (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas Sprendimas), o būtent tai, kad įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose (duomenys neskelbtini) įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba, yra nurodyti tinkamai ir pagrįstai.
13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis jau susirado kitą darbdavį, tačiau dar nespėjo pateikti dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pažymėtina, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
14. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (su vėlesniais pakeitimais; ginčo santykiams taikytina redakcija, galiojusi nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d.; toliau – Aprašas) 129² punkte nustatyta, jog jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 44¹ straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai. Atitinkamai Aprašo 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
15. Aptartame teisinio reguliavimo kontekste pastebėtina, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), privalėjo jame nurodytu laikotarpiu dirbti pas konkretų darbdavį arba pakeisti darbdavį tik gavęs atsakovo leidimą. Todėl nurodyti pareiškėjo teiginiai apie kitą darbdavį negali būti laikomi sudarančiais pagrindą naikinti Sprendimą. Taip pat ir teiginiai, kad pareiškėjas nespėjo kreiptis į atsakovą su nauju prašymu dėl leidimo laikinai gyventi – papildomai įvertinus nustatytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) dar 2023 m. gruodžio 27 d. buvo apsisprendęs nedarbinti pareiškėjo, taigi pareiškėjas turėjo daugiau nei devynis mėnesius pateikti naujam prašymui – nelaikomi pagrįstais.
16. UTPĮ įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, UTPĮ nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Kaip jau pažymėta šiame sprendime, Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, t. y. darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
17. Sutiktina su atsakovu, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta darbo sutartis. Migracijos departamentui nėra nustatyta ir besąlyginė pareiga kreiptis į užsieniečius dėl papildomų paaiškinimų gavimo. Vien faktas, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, vertintini kaip nepagrįsti.
18. Pareiškėjo skunde kitos nurodytos aplinkybės ir argumentai, tarp jų – kalbų nepakankamas mokėjimas, grėsmės valstybės saugumui (ne)kėlimo aspektai, bylos procesinei baigčiai reikšmės neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R.prieš Ispaniją; 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Nr. 47287/99 Perez prieš Prancūziją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2173-1047/2024; kt.).
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Migracijos departamentas veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; kt.). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas atitinka teismų praktikoje administraciniams aktams keliamus reikalavimus, t. y. priimtas remiantis objektyviais duomenimis, taikomos priemonės yra motyvuotos.
21. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovo 2024 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
22. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nei ginčijamas atsakovo Sprendimas, nei šis teismo priimamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.