Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas G. Ž. (toliau- ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-20).

Nurodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 27 d. buvo laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, buvo laikomas perpildytose kamerose, nesuteikiant užtektinai gyvenamojo ploto, atsakovės atstovo nurodyti kamerų plotai niekuo nepagrįsti, buvo apgyvendintas pagalbinėms patalpoms priskiriamose patalpose, kuriose buvo perteklinis kiekis baldų, nebuvo tinkamai įrengto sanitarinio mazgo, įrengto kaip atskiros kabinos, atsakovės pateiktas sanitarinio mazgo plotas neatitinka faktinio (jo apskaičiuoto) ploto. Praustuvė įrengta už skiriamosios sienelės, atskirai nuo sanitarinio mazgo. Nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, garso izoliacijos. Čiaupai buvo sugadinti, teko naudotis rudu vandeniu. Nebuvo sudaryta galimybė saugiai naudotis sanitariniu mazgu, netinkamai įrengtas inventorius. Tai trukdė judėjimui kameroje. Kameroje tekdavo išbūti 23 valandas (1 valanda pasivaikščiojimui skirta buvo). Reiškia pretenzijas ir dėl įrengto trapo kameroje, dėl galimo pelėsio ir drėgmės. Dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nebuvo užtikrintas privatumas juo naudotis, kadangi jį galėjo stebėti pareigūnai, kiti asmenys. Nurodo, kad buvo tik formaliai supažindintas su vidaus nustatyta tvarka ir jam suteiktomis gyvenimo sąlygomis. Šios sąlygos žemino jo orumą, buvo žeminančios, kankinančios. Dėl ko patyrė didelius nepatogumus, išgyvenimus, depresiją.

Nurodo, kad galimybė 1 kartą per savaitę pasinaudoti dušu prieštarauja gerai moralei ir vidaus tvarkos reikalavimui laikytis švaros ir higienos. Jam nebuvo leista pasinaudoti dušu nors jau du kartus per savaitę. Dėl negalėjimo palaikyti asmens higienos nuolat jautėsi nešvarus, sklido nemalonus kvapas, perštėjo kūną, buvo dažni bėrimai.

Taip pat nurodo, kad nebuvo sudarytos sąlygos į saugią aplinką, kadangi nebuvo galimybės susisiekti su pareigūnais, nebuvo aliarmo mygtuko. Beldimu į duris ne visada pavykdavo iškviesti pareigūnus. Kiekvienu konkrečiu atveju esant reikalingumui turėjo belsti į duris, kad išsikviestų pareigūną. Dėl to jautėsi žeminamas, patyrė nepatogumus. Aliarmo skambučio nebuvimas sukūrė jam pavojingą sveikatai bei gyvybei aplinką.

Pažymi, kad dėl ploto trūkumo jam nutirpdavo ranka, koja, dėl buvimo vienoje padėtyje, dėl blogos ventiliacijos buvo pažeistas širdies ritmas. Jam dažnai tekdavo valgyti ne prie stalo, o sėdint ant lovos krašto, sėdėti susikūprinus, nepatogiai, ar net stovint. Dėl to jautė skausmus kaklo srityje. Kildavo susierzinimas, nervinė psichozė.

Nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti rūbus ir juos išdžiovinti. Kamera nebuvo pakankamai šildoma. Kamerą teko vėdinti tik per langą. Dėl oro trūkumo kamerose buvo tvanku, pradėdavo skaudėti galvą. Žiemos metu vėdinant būdavo šalta.

Nurodo, kad atsakovės atstovas nesivadovavo gero viešojo administravimo principais, nesilaikė saugumo taisyklių, siekė pareiškėją pažeminti, sugniuždyti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 53-60). Pateikė duomenis apie kameras (jų plotus), asmenų kiekį kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas.

Pažymi, kad nuteistieji į kameras buvo skirstomi griežtai vadovaujantis Lukiškių TI-K galiojusiu suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis aukščiau paminėtų įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nuteistieji (suimtieji) į kameras yra įkeliami ir iš kamerų iškeliami pagal poreikį (perkėlimas į kitą kamerą, pristatymas į teismo posėdį, etapavimas į kitą pataisos įstaigą ir kt.), specialus asmenų įkėlimo ir iškėlimo laikas nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkėje nėra numatytas. Kiekvienos dienos vardiniai sąrašai, kuriuo dienos laiku asmenys buvo įkelti ir iškelti į konkrečias kameras nėra sudaromi.

Pažymi, kad iš pateiktų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Nurodo, kad teisės aktai nenumato, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose Higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.

Paaiškina, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis.

Pažymi, kad įstaigos gyvenamosiose kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadino šią signalizaciją.

Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kameros yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerose esantys langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturėjo problemų dėl nemalonaus kvapo, taip pat ir dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu "Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo" Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidė. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių skg. 6 esančių korpusų dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro.

Nurodo, kad kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, neturtinės žalos atsiradimą jis iš esmės kildina iš Vilniaus PN 2020-01-28 rašto Nr. 9-732 „Dėl prašymo pateikti informaciją“. Pareiškėjo teigimu, rašte pateikiama informacija, susijusi su jo laikymo sąlygomis Vilniaus PN (Lukiškių TI-K), neatitinka tikrovės. Taip pat pareiškėjas savo skunde nurodo, jog 2019-09-13 raštu Nr. 9-10087 Vilniaus PN nepagrįstai atsisakė pateikti nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“ (toliau - Organizacija) 1996-12-01 atliktų pastatų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kadastro duomenų tikslinimo darbų parengtos kadastro duomenų bylos kopiją. Pažymi, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normų kontekste nėra subjektas, kurio atžvilgiu buvo atlikta administracinė procedūra, kadangi minėti Vilniaus PN raštai buvo adresuoti Organizacijai. Atkreipia dėmesį, kad Organizacija neginčijo šių raštų teisėtumo. Į bylą nėra pateikti jokie dokumentai, iš kurių būtų matyti G. Ž. teisę reikšti teisme reikalavimus Organizacijos vardu, taip pat yra praleistas Viešojo administravimo įstatymo 29 str. nustatytas vieno mėnesio nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 27 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: 2018-04-18 G. Ž. atvyko į Lukiškių TI - K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 205, plotas - 6,90 m² (1 asmuo kameroje); 2018-04-19 perkeltas į kamerą Nr. 127, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2018-04-20 - 2018-04-22 kameroje Nr. 127 (2 asmenys kameroje); 2018-04-23 perkeltas į kamerą Nr. 170, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2018-04-24 - 2018-05-08 kameroje Nr. 170 (2 asmenys kameroje); 2018-05-09 perkeltas į kamerą Nr. 141, plotas - 8,02 m² (2 asmenys kameroje); 2018-05-10 -2018-05-13 kameroje Nr. 141 (2 asmenys kameroje); 2018-05-14 kameroje Nr. 141 (1 asmuo kameroje); 2018-05-15 - 2018-07-30 kameroje Nr. 141 (2 asmenys kameroje); 2018-07-31 perkeltas į kamerą Nr. 167, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2018-08-01 - 2018-08-19 kameroje Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2018-08-20 perkeltas į kamerą Nr. 345, plotas - 7,95 m² (2 asmenys kameroje); 2018-08-21 - 2018-09-06 kameroje Nr. 345 (2 asmenys kameroje); 2018-09-07 kameroje Nr. 345 (1 asmuo kameroje); 2018-09-08 - 2018-10-02 kameroje Nr. 345 (2 asmenys kameroje); 2018-10-03 kameroje Nr. 345 (1 asmuo kameroje); 2018-10-04 - 2018-10-22 kameroje Nr. 345 (2 asmenys kameroje); 2018-10-23 kameroje Nr. 345 (1 asmuo kameroje); 2018-10-24 kameroje Nr. 345 (2 asmenys kameroje); 2018-10-25 kameroje Nr. 345 (1 asmuo kameroje); 2018-10-26 - 2018-11-04 kameroje Nr. 345 (2 asmenys kameroje); 2018-11-05 perkeltas į kamerą Nr. 340, plotas - 8,17 m² (2 asmenys kameroje); 2018-11-06 - 2018-11-12 kameroje Nr. 340 (2 asmenys kameroje); 2018-11-13 - 2018-11-14 kameroje Nr. 340 (1 asmuo kameroje); 2018-11-15 perkeltas į kamerą Nr. 300, plotas - 7,78 m² (2 asmenys kameroje); 2018-11-16 - 2018-11-18 kameroje Nr. 300 (2 asmenys kameroje);

2018-11-19 kameroje Nr. 300 (1 asmuo kameroje); 2018-11-20 - 2019-01-10 kameroje Nr. 300 (2

asmenys kameroje); 2019-01-11 perkeltas į kamerą Nr. 343, plotas - 8,08 m² (1 asmuo kameroje); 2019-01-12 - 2019-01-15 kameroje Nr. 343 (1 asmuo kameroje); 2019-01-16 kameroje Nr. 343 (2 asmenys kameroje); 2019-01-17 - 2019-01-18 kameroje Nr. 343 (1 asmuo kameroje); 2019-01-19 - 2019-01-22 kameroje Nr. 343 (2 asmenys kameroje); 2019-01-23 perkeltas į kamerą Nr. 144, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2019-01-24 - 2019-03-04 kameroje Nr. 144 (2 asmenys kameroje); 2019-03-05 kameroje Nr. 144 (1 asmuo kameroje); 2019-03-06 - 2019-03-12 kameroje Nr. 144 (2 asmenys kameroje); 2019-03-13 perkeltas į kamerą Nr. 127, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2019-03-14 - 2019-03-24 kameroje Nr. 127 (2 asmenys kameroje); 2019-03-25 kameroje Nr. 127 (1 asmuo kameroje); 2019-03-26 - 2019-05-01 kameroje Nr. 127 (2 asmenys kameroje); 2019-05-02 kameroje Nr. 127 (1 asmuo kameroje); 2019-05-03 - 2019-05-12 kameroje Nr. 127 (2 asmenys kameroje); 2019-05-13 perkeltas į kamerą Nr. 69, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2019-05-14 kameroje Nr. 69 (2 asmenys kameroje); 2019-05-15 kameroje Nr. 69 (1 asmuo kameroje); 2019-05-16 - 2019-05-27 kameroje Nr. 69 (2 asmenys kameroje); 2019-05-28 perkeltas į kamerą Nr. 168, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2019-05-29 - 2019-06-04 kameroje Nr. 168 (2 asmenys kameroje); 2019-06-05 - 2019-06-07 kameroje Nr. 168 (1 asmuo kameroje); 2019-06-08 - 2019-06-26 kameroje Nr. 168 (2 asmenys kameroje); 2019-06-27 išvyko į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ąjį sektorių.

Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji į kameras buvo skirstomi griežtai vadovaujantis Lukiškių TI-K galiojusiu suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis aukščiau paminėtų įstatymų reikalavimais. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis, juolab, kad pareiškėjas nepateikė jokių tai paneigiančių konkrečių aplinkybių, pagrįstų leistinais įrodymais.

Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, įrengimą, sanitarinių mazgų įrengimą, jų plotus, duomenis, kiek asmenų kamerose buvo laikoma vienu metu (b. l. 53-54).

TIĮET 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m). Kaip nurodė atsakovės atstovas kameros buvo įrengtos, apstatytos baldais vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kameroje įrengiamas praustuvas. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Gyvenamųjų kamerų, jose esančio sanitarinio mazgo, praustuvės įrengimą patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 65-67).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Akcentuotina tai, kad nacionaliniai teisės aktai (minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m.), atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Taigi, pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus (0,56 kv. m.), taip pat įvertinus, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas kamerose buvo laikomas su dar kitu asmeniu, nenustatyta, kad būtų pažeista per visą ginčo laikotarpį pareiškėjo teisė į 3,6 kv. m. gyvenamąjį plotą, Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nėra pažeistos.

Pareiškėjas teigdamas, kad jis buvo apgyvendintas netinkamose patalpose (pagalbinėse), kad netinkamai buvo įrengtos kameros, sanitarinis mazgas, kad buvo perteklinių baldų, trukdančių laisvai judėti, valgyti, reiškiamos pretenzijos dėl įrengto trapo, ar netinkamai įrengtos praustuvės kamerose, taip pat sugadintų čiaupų visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Teisės aktai nereglamentuoja praustuvo įrengimo vietos kameroje. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kurie baldai buvo pertekliniai, kuriose konkrečiai kamerose buvo sugadinti, ar kada neveikė vandens čiaupai. Nėra duomenų, kad su atitinkamo turinio nusiskundimais pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymais ar skundais į įstaigos administraciją, kitas kompetentingas įstaigas. Nėra duomenų, kad pareiškėjas ar jį atstovaujanti organizacija būtų skundę Vilniaus pataisos namų 2020 m. sausio mėn. atsakymą „Dėl prašymo suteikti informaciją“ BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 21-28). (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Taigi, pareiškėjo nusiskundimai dėl įrengto trapo kamerose neva dėl to kamerose buvo drėgna ir negalėjo išsiskalbti išsidžiovinti drabužių visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas neneigia, kad išskalbti ir sausi drabužiai jam buvo išduodami. Vilniaus PN yra nurodę, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas gyvenamosios paskirties pastatuose (b. l. 21-28). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato-kalėjimo pagrindinė naudojimo paskirtis – specialioji (b. l. 42). Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodo ir nepagrindžia savo skundo argumento, kad jis buvo supažindintas formaliai su vidaus tvarka ir gyvenimo sąlygomis. Todėl teismas negali nagrinėti ir vertinti šio pažeidimo. Iš esmės pareiškėjas neginčija, jog buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. Remiantis išdėstytu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo paminėtais aspektais.

Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei nepažeidė bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekė pažeminti pareiškėją nepagrįstai jį stebėdami. Kaip minėta, sanitarinis mazgas uždengtas užuolaida. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių, įtakojusių jo teisės į privatumą pažeidimą šiuo aspektu. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė tik tai, kad pareigūnai ir kiti asmenys galėjo jį stebėti, tačiau išsamesnių paaiškinimų, aplinkybių dėl šio pažeidimo (kada tokie įvykiai buvo, kaip konkrečiai pasireiškė ir pan.), nenurodė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, jis nenurodė konkrečių pareigūnų, jų vardų, pavardžių, konkrečių pareigūnų elgesio atvejų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų netinkamą, žeminantį elgesį, pareiškėjas nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai pareigūnų veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti galimai neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

Tačiau nors teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos, tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

Todėl pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu, tuo metu, kada pareiškėjas buvo laikomas kamerose su dar kitu asmeniu, jam nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais 413 parų.

Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostata, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Atskira oro šalinimo sistema ar sanitarinio mazgo garso izoliacijos sistema pagal teisės aktų reikalavimus nėra numatyta.

Pagal byloje turimus įrodymus, nenustatyta, kad būtų nustatyti, fiksuoti tam tikri pataisos įstaigos kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, mikroklimato, tame tarpe, oro drėgmės, ventiliacijos, šilumos užtikrinimo pažeidimai pagal pareiškėjo nurodytus skunde argumentus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad su tokio turinio skundais, prašymais pareiškėjas būtų kreipęsis į kompetentingas įstaigas ar įstaigos administraciją dėl kamerų mikroklimato neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė neva jo teisių pažeidimą įtakojusius veiksnius. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti yra būtina nustatyti visas jos kilimo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmų, priežastinį ryšį ir kilusią žalą. Taigi, byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų ir įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamo mikroklimato kamerose, nėra nustatytų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo vertinti pareiškėjo argumentų dėl jo neva pablogėjusios sveikatos būklės, neva susijusios su nurodomais nusiskundimais.

TIĮET 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Atsakovės atstovas yra nurodęs, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti. Tačiau dėl suimtųjų ir nuteistųjų pastovaus aliarminių mygtukų gadinimo, pasitaikydavo trumpalaikių gedimų, kurie buvo nedelsiant šalinami (b. l. 25).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas nebuvo aliarmo mygtukų, negalėjo išsikviesti pareigūnų reikiamu metu. Todėl jam nebuvo užtikrintos saugios sveikatai ir gyvybei gyvenimo sąlygos.

Tačiau teismas pažymi, kad ir dėl šio nusiskundimo pareiškėjas konkrečiai nenurodė aiškių ir išsamių aplinkybių, nepateikė paaiškinimų (kada ir kokiomis aplinkybėmis, kurioje kameroje negalėjo iškviesti pareigūno), juolab nepagrindė įrodymais, sudarančių pagrindą konstatuoti konkretų pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas buvo laikomas nesaugioje aplinkoje, ar jam buvo kilusi reali grėsmė, dėl ko pareiškėjas realiai būtų patyręs žalą. Pareiškėjas tik deklaratyviai pateikė šį savo nusiskundimą. Teisės aktai nereglamentuoja signalizacijos mygtukų įrengimo dušuose, sporto salėse, kitose vietose. Nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šio nusiskundimo būtų kreipęsis su atitinkamo turinio prašymais ar skundais. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į atsakovės atstovo duomenis, kad aliarmo mygtukai kamerose buvo įrengti 2016-2017 metais, nenustačius, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl konkretaus jų gedimo ar nebuvimo, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigia, kad galimybė 1 kartą per savaitę pasinaudoti dušu prieštarauja gerai moralei ir vidaus tvarkos reikalavimui laikytis švaros ir higienos. Jam nebuvo leista pasinaudoti dušu nors jau du kartus per savaitę.

Atsakovės atstovas pažymėjo, jog vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu "Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo" Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Dėl galimybės nusiprausti duše (tik vieną kartą per savaitę) pažymėtina, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (iš esmės analogiška norma įtvirtinta Higienos normos HN 134:2015 44 punkte). Atvejais, kai pareiškėjas neneigia, kad pataisos namų administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, paprastai konstatuojama, kad atsakovas nepažeidė Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-188-556/2019, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, jog jam dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių (dalyvavimo reabilitacijos priemonėse, programose) yra būtina naudotis dušu daugiau kaip 1 kartą per savaitę, bei kad jis su tokiu prašymu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją, ir toks prašymas būtų pagrįstai netenkintas. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, ir nenustačius aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui reikėtų naudotis dušu dažniau, nei numatyta higienos normose, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo ir šiuo aspektu.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sąlygų jis jautėsi žeminamas, kankinamas, juto depresiją, patyrė psichologinę įtampą, stresą. Tokiu būdu buvo pažemintas orumas, tai sukėlė didelius nepatogumus, sveikatos sutrikdymus (b. l. 16).

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose esantys įrašai dėl nemigos, dėl įkyrių minčių, dėl ko buvo siunčiamas psichiatro konsultacijai nenustatyta, kad tai būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šioje byloje nustatytais pareiškėjo teisių pažeidimais (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo) (b. l. 87-89).

Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pažeidžiant pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais 413 parų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 800 Eur. Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, taip pat tai, kad kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog būtent dėl šio pažeidimo pareiškėjui būtų kilę konkretūs sveikatos sutrikimai, kad dėl konkrečių pareiškėjo privatumo pažeidimo faktų jam būtų kilusios didesnės pasekmės. Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).

Todėl remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 800 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. Ž. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.