- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- e2A-614-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 580,37 Eur skolą, 835,48 Eur palūkanas, 115,55 Eur delspinigius, 6,83 Eur palūkanų delspinigius pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK, 3178,37 Eur skolą, 4817,60 Eur palūkanas, 660,08 Eur delspinigius, 54,15 Eur palūkanų delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, 19 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 580,37 Eur pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 20 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 3 178,30 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovo G. Š. 580,37 Eur skolą, 417,74 Eur palūkanas, 115,55 Eur delspinigius, 6,83 Eur palūkanų delspinigius pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 3178,37 Eur skolą, 2 408,80 Eur palūkanas, 660,08 Eur delspinigius, 54,15 Eur palūkanų delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 421,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 580,37 Eur pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 20 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 3 178,30 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir atsakovo sudarytų sutarčių pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradinei kreditorei ir ieškovei 2013 m. vasario 22 d. sudarius Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. ST-13-6294/13-20-10 tarp ieškovės ir atsakovo įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė. Pradinis kreditorius suteikė atsakovui kreditus, tačiau atsakovas nustatytais terminais kreditų negrąžino ir palūkanų nemokėjo. Atsakovas liko skolingas ieškovei 580,37 Eur skolą, 115,55 Eur delspinigius, 6,83 Eur palūkanų delspinigius pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK, 3178,37 Eur skolą, 660,08 Eur delspinigius, 54,15 Eur palūkanų delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievoles ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė ir pagrįstai apskaičiavo susidariusių įsiskolinimų dydį, todėl ieškovės reikalavimai dėl 580,37 Eur skolos, 115,55 Eur delspinigių, 6,83 Eur palūkanų delspinigių pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir dėl 3178, 37 Eur skolos, 660,08 Eur delspinigių, 54,15 Eur palūkanų delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV yra pagrįsti ir tenkintini. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 835,48 Eur palūkanas pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 4817,60 Eur palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV. Kaip jau minėta, pagal sudarytas sutartis šalys susitarė, jog palūkanos yra skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y. nuo kredito suteikimo dienos iki pat kreipimosi į teismą dienos. Ši ieškinio dalis tenkintina iš dalies. Ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytų vartojimo kredito sutarčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ieškovė prašo priteisti 835,48 Eur palūkanas pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 4817,60 Eur palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, apskaičiuotas ne tik už naudojimąsi pinigais iki kredito grąžinimo termino pabaigos, bet ir po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjai praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 25 d. iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK, t. y. už 6 metus ir 11 mėnesių, mokant sutartines 19 procentų dydžio palūkanas, ir 4817,60 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 25 d. iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV. Įvertinus ieškovės skaičiavimus, taikytą palūkanų dydį, palūkanų skaičiavimo laikotarpį bei palūkanų sumą – atitinkamai 835,48 Eur palūkanas pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 4817,60 Eur palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, kurių dydis abiem atvejais yra didesnis nei pradinė suteikta kredito suma, laikytina, kad palūkanų suma yra neprotingai didelė. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas 2 kartus – iki 417,74 Eur pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 2408,80 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria sumažintos sutartinės palūkanos nuo 835,48 Eur iki 417,74 Eur pagal Sutartį Nr. 09096162RK ir sutartinių palūkanų dydis sumažintas nuo 4 817,60 Eur iki 2 408,80 Eur pagal Sutartį Nr. 10040990GV? priteisti iš atsakovo 835,48 Eur sutartines palūkanas pagal Sutartį Nr. 09096162RK ir 4 817,60 Eur sutartines palūkanas pagal Sutartį Nr. 10040990GV? priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas? tenkinus apeliacinį skundą, nurodyti, jog 5 proc. dydžio procesinės palūkanos priteisiamos nuo visos priteistos sumos (10 248,43 Eur). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pradinis kreditorius su atsakovu sudarė Kredito sutartį Nr. 09096162RK, kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 19 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų, ir Kredito sutartį Nr. 10040990GV, kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 20 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos (Sutarties Nr. 10040990GV 5.1 p., Sutarties Nr. 09096162RK 11.5 p.). Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.
4.2. Pagal CK 6.101 straipsnį bei Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 132010, apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus, įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises į atsakovą tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t. y. įgijo teisę pateikti atsakovui reikalavimą už visą laikotarpį, kai atsakovas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo). Todėl apelianto reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas turėjo būti tenkinamas visa apimtimi.
4.3. Net nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti kredito sutartyje numatytas palūkanas.
4.4. Aplinkybė, kad apeliantė į teismą kreipėsi 2019 metais, negali būti laikoma pagrindu mažinti palūkanas, kadangi susikaupusių palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui. Be to, pozicijos, kad tai nėra pagrindas mažinti priteisiamų palūkanų sumą, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiškas bylas.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka
8. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas sutartines palūkanas 2 kartus – iki 417,74 Eur pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir iki 2408,80 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, nurodė, kad šių palūkanų dydis abiem atvejais yra didesnis nei pradinė suteikta kredito suma, todėl ginant atsakovo vartotojo interesus laikytina, kad palūkanų suma yra neprotingai didelė.
9. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartis 2009 m. lapkričio 27 d. ir 2010 m. birželio 19 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo.
10. Apeliantė nurodo, jog CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos (Sutarties Nr. 10040990GV 5.1 p., Sutarties Nr. 09096162RK 11.5 p.), todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl sutartinių (pelno) palūkanų mažinimo vartojimo kredito teisiniuose santykiuose, kurie atsirado iki Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo.
11. Nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir priėmė nutartį, kurioje buvo sprendžiama dėl skolininko pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas kredito sutarties nutraukimo atveju, šių palūkanų santykio su kompensuojamosiomis palūkanomis ir galimybės sutarties pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) ir kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoti kartu, todėl šios bylos kontekste nebloginant apelianto padėties vadovaujamasi šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais.
Dėl sutartinių ( pelno) palūkanų mažinimo vartojimo kredito teisiniuose santykiuose, kurie atsirado iki Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo.
12. Byloje nustatyta, kad šalių sutartis Nr. 09-096162-RK nutraukta nuo 2013 m. sausio 3 d., o sutartis Nr. 10-040990-GV nutraukta nuo 2012 m. lapkričio 28 d. (t. 1, b. l. 17, 28). Ieškovė prašė teismo priteisti 835,48 Eur palūkanas pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 4817,60 Eur palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 25 d. iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK, t. y. už 6 metus ir 11 mėnesius, mokant sutartines 19 procentų dydžio palūkanas, ir 4817,60 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 25 d. iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV. Be to, ieškovė prašė priteisti nurodyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
13. Pirmosios instancijos teismas 835,48 Eur palūkanas ir 4817,60 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo datos iki ieškinio padavimo, sumažino 2 kartus – iki 417,74 Eur pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 2408,80 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, nurodė, kad šių palūkanų dydis abiem atvejais yra didesnis nei pradinė suteikta kredito suma.
14. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo.
15. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį dėl sumažintų palūkanų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio padavimo datos, motyvuodama tuo, kad: teismas netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį; nepagrįstai sumažino prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas; atsakovas byloje neprašė sumažinti palūkanų ir neginčijo sutarties sąlygų, todėl teismas savo iniciatyva negalėjo kištis į šalių sutartinius santykius.
19. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnis). Vartojimo kredito sutartyse pirminė kreditorė AB ,,Swedbank“ ir atsakovas susitarė dėl 20 procentų ir 19 procentų vartojimo kredito metinių palūkanų normos. Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad: teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymo nustatytas palūkanas; sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes.
20. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas negalėjo savo iniciatyva mažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kreditorės veiklą, kitas svarbias aplinkybes, pagrįstai ieškovės prašomas priteisti sutartines palūkanas vertino kaip pernelyg dideles ir pažeidžiančias vartotojo teises, pagrįstai jas sumažino vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais principais, atsižvelgė į tą aplinkybę, jog jau apskaičiuota palūkanų suma viršija pagrindinės skolos sumą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223 straipsnis, 6.228 straipsnis).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.). Minėta, šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, todėl teismas galėjo savo iniciatyva vertinti sutarties sąlygas nesant atsakovo prašymo. Kadangi atsakovui suteiktas vartojimo kreditas, todėl mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose, tai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių.
22. Sutarčių su atsakovu sudarymo metu negaliojo Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kuris šiuo metu nustato vartojimo kredito kainos metinę normą, todėl jo nuostatos dėl 200 bei 75 procentų normos yra netaikomos šioje byloje, nes sutarčių sudarymo metu metinę kredito kainos normą reglamentavo CK normos. Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, nes jo 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.
23. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas vartojimo kredito sutartis su pradine kreditore sudarė 2009 m. lapkričio 27 ir 2010 m. birželio 19 d., o Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas tik 2010 m. gruodžio 23 d., todėl šalių kredito sutarties sudarymo metu galiojo 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliu – Direktyva). Ji buvo priimta, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus vartojimo kredito srityje, bendrojoje rinkoje sumažinti kredito davėjų konkurencijos iškraipymus ir padidinti vartotojų galimybes sudaryti vartojimo kredito sutartis kitose valstybėse narėse. Taip pat buvo siekta apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų kredito sąlygų. Pagal Direktyvos nuostatas vartotojas turi gauti tinkamą informaciją apie kredito suteikimo sąlygas bei kainą ir apie savo įsipareigojimus kredito įstaigai. Tokioje informacijoje turi būti nurodyta bendros kredito kainos metinė norma arba, jei tokios normos nustatyti negalima, bendra suma, kurią turi sumokėti vartotojas. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad rašytinėje sutartyje nurodoma bendros kredito kainos metinė norma arba bent metinė palūkanų norma ir nuo sutarties sudarymo taikomi mokesčiai bei sąlygos, kuriems esant jie gali būti keičiami. Direktyva dėl minimalaus kreditavimo reglamentavimo suderinimo neužkirto kelio valstybėms narėms priimti griežtesnių nuostatų vartotojų teisių apsaugos srityje. Šios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodyta metinė kredito grąžinimo norma, palūkanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios išlaidos. Metinė kredito norma turėjo būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką.
24. Po sutarčių su atsakovu sudarymo įsigaliojęs Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas nustatė, jog priežiūros institucija pagal vartojimo kredito gavėjo prašymą, pateiktą šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, arba teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Šiuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros.
25. Iš esmės tokios pat bendrosios Civilinio kodekso normos dėl netesybų mažinimo bei suformuota tuo metu kasacinio teismo praktika galiojo šalių sutarčių sudarymo metu. Teismo teisė mažinti netesybas buvo nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ex officio mažinti prašomas priteisti netesybas.
26. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir kt.). Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o, šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
27. Šios nutarties 23 p. nurodyta Direktyva buvo siekta apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų kredito sąlygų. Taigi, sutarčių sudarymo metu teisinis reglamentavimas yra kur kas labiau užtikrinantis vartotojo interesų apsaugą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti ieškovės apskaičiuotas palūkanas iki ieškinio padavimo datos.
28. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės teisė į minimalių nuostolių atlyginimą, pagrįstą kredito sutartyse numatytu dydžiu, nebus pažeista, nes šioje byloje ieškovei yra sprendimu už akių yra priteistos 19 procentų dydžio sutartinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos 580,37 Eur pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 20 procentų dydžio sutartinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos 3 178,30 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, galiojusį nuo sutarties sudarymo iki bylos išnagrinėjimo, ir formuojamą Lietuvos kasacinio teismo praktiką 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kurioje ginami vartotojų interesai kredito sutarties nutraukimo atveju, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą už akių (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo už akių palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.