Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą jame nurodytais motyvais palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad V. P. yra jos motinos sesuo, kurios artimai bendravo. Teta V. P. po sutuoktinio mirties dėl palikimo nesikreipė, nes visi dokumentai, susiję su namu buvo tetos V. P. vardu, ir ji nesuprato, kad jos vardu registruotą turtą ji turi paveldėti. Likęs turtas yra įgytas V. P. ir P. P. santuokos metu. Kreipėsi į teismą, nes V. P. testamentu paliko visą savo turtą. Paaiškino, kad V. P. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti, namuose liko gyventi, gyveno iki pat savo mirties, remontavo namą, augino gyvulius, sodino daržus, prižiūrėjo visą ūkį. Susirgus V. P. viskuo jai padėjo viskuo rūpintis.

Liudytoja A. M. parodė, kad pareiškėja yra jos kaimynė, giminystės ryšiais su pareiškėja nesusijusi. Paaiškino, kad V. P. gyveno kaimynystėje, su ja bendravo, ja visą laiką rūpinosi pareiškėja. Jai atsikėlus gyventi V. P. su sutuoktiniu jau gyveno. Po V. P. sutuoktinio mirties likusiu turtu rūpinosi V. P., ji liko gyventi tuose pačiuose namuose, gyveno viena, remontavo namą, prižiūrėjo darželį, jai padėjo pareiškėja.

Liudytoja T. Ž. parodė, kad yra V. P. kaimynė, giminystės ryšiais su pareiškėja nėra susijusi, pareiškėja yra V. P. giminaitė. Paaiškino, kad su V. P. gyveno gretimai, ją pažinojo daugelį metų, kai ji atsikėlė į kaimynystę, V. P. su sutuoktiniu jau gyveno, santykiai buvo draugiški. Jos pačios sutuoktinis ir prieš P. P. mirtį ir po jo mirties V. P. name darė remontą. V. P. po sutuoktinio mirties visu turtu rūpinosi, ji liko gyventi namuose ir gyveno iki pat savo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1, 2 dalys). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos teta V. P. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. 2016 m. spalio 26 d. testamentu visą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai D. A. (b.l. 19), kuri priėmė V. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą (b.l. 31). (b.l. 16). V. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0819 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti inžinieriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-28). V. P. ir P. P. santuoka registruota (duomenys neskelbtini) CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinė nuosavybė. Taigi, aukščiau paminėtas turtas yra bendroji V. P. ir P. P. sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios – CK 3.117 straipsnio 1 dalis. P. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Po P. P. mirties notarų biure paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 32).

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po P. P. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjas po savo mirties testamento nepaliko. V. P. ir P. P. vaikų neturėjo (b.l. 24), ji, kaip palikėjo sutuoktinė, per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip nurodė pareiškėja, V. P. nesikreipė dėl to, jog manė, kad jai nereikia priimti palikimo, nes jos vardu buvo registruotas turtas, tačiau ji palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po sutuoktinio mirties V. P. priėmė mirusiojo palikimą – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ji liko gyventi name, kuriame gyveno su palikėju ir gyveno iki pat savo mirties, name darė remontą, apmokėdavo sąskaitas už nekilnojamam turtui teikiamas paslaugas (b.l. 93-107), naudojosi visais likusiais daiktais, prižiūrėjo ir juos tvarkė. V. P. paliktais daiktais naudojosi, juos prižiūrėjo, laikė savais.

Bylos duomenims nustatyta, kad V. P. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių ir įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad V. P. po sutuoktinio P. P. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai patvirtino, kad V. P. po sutuoktinio mirties namuose liko gyventi, namus prižiūrėjo, remontavo, gyveno viena, turtu niekas daugiau nesirūpino, šios teismo nustatytos aplinkybės atitinka pareiškėjos išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.