- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-535-227/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- I. Č.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-535-227/2016
Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 08-2-08-3-07489-2013-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 9 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. 2-3788-828/2014 pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui BĮ „Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kitų su tuo susijusių reikalavimų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. Č. 2016-03-08 ir 2016-03-21 prašymais teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016 papildomai jai priteistų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais bei nesavalaikio jų sumokėjimo, sumos išieškojimo iš atsakovo jos naudai. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimas, skirtumas tarp priteistų išmokų, susijusių su darbo santykiais sudaro 4106,32 Eur sumą, taip pat nuspręsta ieškovės naudai priteisti mokėti vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių) pradedant nuo 2016-02-08 nuo 7621,61 Eur sumos (neatskaičius mokesčių) iki visiško įvykdymo, 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi I. Č. prašymo netenkino.
Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu, kuriuo iš dalies buvo pakeistas ir panaikintas 2014-07-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, ieškovei iš atsakovo buvo priteista: 3 810,80 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinė išmoka, 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką, vidutinis darbo užmokestis nuo 2016-02-15 iki visiško 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos sumokėjimo, 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad pagal taip išdėstytą teismo sprendimą ieškovei atsakovas iki 2016-02-15 privalėjo išmokėti 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 8 688,63 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais (t.y. 76 procentų nuo 11 432,41 Eur sumos (3 810,80 Eur + 7 621,61 Eur)), viso 9 240,77 Eur. Nustatė, kad iki 2016-02-15 atsakovas ieškovei išmokėjo viso 10 386,25 Eur, todėl pripažino, kad atsakovas teismo sprendimą ieškovės atžvilgiu yra visiškai įvykdęs ir išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. Č. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės arba panaikinus nutartį perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – Teismas) netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neteisingas apskaičiavo jos naudai priteistas išmokas, padarė materialinės teisės pažeidimus ir nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.
Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016 ieškovei priteista 11432,41 Eur suma išmokų (neatskaičius mokesčių), kurią sudaro 3810,80 Eur išeitinė kompensacija, 7621,61 Eur kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką (kuri nėra apmokestinama 9 proc. socialinio draudimo mokesčiu, 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu). Kadangi atsakovas be 3810,80 Eur išeitinės, yra taip pat sumokėjęs 3515,29 Eur darbo užmokesčio, 3584,29 Eur už uždelsimą atsiskaityti, t.y. iki 2015-02-15 kartu su mokesčiais sumokėjo 7099,58 Eur, likusi nesumokėta suma sudaro 522,03 Eur. Kadangi pilnai neatsiskaityta, atsakovas turi pareigą mokėti vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių) pradedant nuo 2016-02-15 nuo 7621,61 Eur sumos (neatskaičius mokesčių) iki visiško įvykdymo bei 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad nepagrįstai Teismas sprendė, kad atsakovas ieškovei privalėjo sumokėti tik 76 procentų nuo 11432,41 Eur sumos, nes nuo 7621,61 Eur kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką nėra mokami 9 procentų socialinio draudimo mokestis, 15 procentų gyventojų pajamų mokestis. Todėl ieškovės gautina suma yra didesnė nei nurodoma nutartyje. Nurodo, kad atsakovas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą apmokėdamas priteistą 1275,76 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį (už laikotarpį nuo 2013-10-23 iki 2013-12-21) nepagrįstai netaikė neapmokestinamo pajamų dydžio, mokesčius minusavo nuo visos mokamos darbo užmokesčio sumos, todėl neprimokėjo 24,76 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013-10-23 iki 2013-10-31, 14,73 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2013-11-27 ir 15,92 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013-11-28 iki 2013-12-21, viso atsakovas nesumokėjo 55,41 Eur darbo užmokesčio sumos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis naikintina ir perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nebuvo išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vykdomasis raštas išduodamas tik pagal vykdytinus teismo procesinius sprendimus (CPK 584 str., 587 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal rašytinį išieškotojo prašymą, turi vadovautis ne tik šiuo prašymu, bet ir bylos medžiaga bei patikrinti, ar yra teisinis pagrindas išduoti išieškotojo prašomą vykdomąjį raštą. Priverstinis vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui, tai yra oficialiam teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotam dokumentui, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586 str.). Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis ir yra išduodamas remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, arbitražų sprendimais, užsienio teismų sprendimais, kitais vykdytinais dokumentais (CPK 584 str., 587 str.). Vykdymo veiksmų faktinis pagrindas yra vykdomasis raštas, tačiau vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas. CPK 646 straipsnyje reglamentuota vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu, kuriuo iš dalies buvo pakeistas ir panaikintas 2014-07-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, ieškovei iš atsakovo buvo priteista: 3 810,80 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinė išmoka, 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką, vidutinis darbo užmokestis po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių) nuo 2016-02-15 iki visiško 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos sumokėjimo, 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panevėžio apygardos teismo 2016-04-20 nutartimi taip pat išaiškinta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalis, kuria priteista ieškovei 7621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką bei nurodyta, kad priteistą sumą (7621,61 Eur) sudaro: 1755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5865,84 Eur už priverstinę pravaikštą. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad Socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio „Pajamos ir atvejai, kada socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos“ 1 dalies 25 punktą neskaičiuojamos tik nuo vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, o pagal Lietuvos respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio “Neapmokestinamos pajamos“ 1 dalies 49 punktą neapmokestinama įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, todėl tik dalis priteistos sumos neapmokestinama GPM ir nuo dalies sumos neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Apeliantė nesutinka su Teismo išvada, kad vykdomasis raštas neišduotinas, nes atsakovas yra pilnai sumokėjęs ieškovei priteistas sumas. Pastebėtina, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai pripažinta, jog nuo visų išmokų, susijusių su darbo santykiais (11 432,41 Eur) sumos atskaičiavus mokesčius (viso 24 proc.), gaunama ieškovei išmokėtina 9 240,77 Eur suma, kadangi nuo 1755,77 Eur kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nėra mokami mokesčiai, tuo pačiu įvertintina, kad gyventojų pajamų mokestis bei socialinio draudimo įmokų dydis yra susiję su taikomu nepamokestinamu pajamų dydžiu (NPD). Todėl negalima sutikti su tuo, kad ieškovei mokėtina suma, atskaičiavus mokesčius sudarytų 9240,77 Eur sumą, kaip nurodė Teismas skundžiamoje nutartyje. Manytina, kad ši suma yra didesnė ir tikslų ieškovei mokėtinų sumų (atskaičius mokesčius) paskaičiavimą galėtų atlikti vykdomąjį dokumentą priėmęs vykdymui antstolis. Tuo pačiu pastebėtina, kad nors byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 2014-07-18 pavedimu 1864,04 Lt (539,86 Eur), 2014-07-22 pavedimu – 328,95 Lt (95,27 Eur), 2014-07-30 pavedimu – 9799,77 Lt (2838,21 Eur), 2015-01-06 pavedimu – 3328,62 Eur, 2015-01-09 pavedimu – 3584,30 Eur (viso 10386,26 Eur), tačiau nėra duomenų, ar nuo priteistų išmokų yra sumokėti valstybei gyventojų pajamų, socialinio draudimo mokesčiai. Todėl daryti kategorišką išvadą, jog atsakovas yra pilnai sumokėjęs ieškovei priteistas sumas, negalima.
Tokiu būdu pripažintina, kad sprendimas byloje yra įsiteisėjęs, jis privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, yra galutinis dokumentas, turintis res judicata galią, ir vykdytinas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (CPK 18 str.), pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Apeliantei, pateikus pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nurodžius, kad atsakovas nėra pilnai įvykdęs sprendimo bei pilnai sumokėjęs priteistų sumų, pirmosios instancijos teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą turėjo vertinti CPK 646 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų vykdomojo rašto išdavimo sąlygų pagrindu. Teismas neišduoda vykdomojo rašto tik tuomet, jei yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Šiuo atveju negalima pripažinti, kad 5 metų terminas būtų pasibaigęs, todėl esant ieškovės rašytiniam pareiškimui nebuvo pagrindo atsisakyti ieškovei išduoti vykdomojo rašto.
Pažymėtina, kad Teismas, spręsdamas išieškotojo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, įprastai neskaičiuoja priteistų ir atlygintų sumų dydžio, nes ši pareiga tenka antstoliui. Taip išdavus vykdomąjį raštą ir jį pateikus vykdymui, o skolininkui ginčijant išieškomą sumą ir teigiant, kad sprendimas jau įvykdytas, jis šį teiginį įrodinės antstoliui, kuris pateiktus įrodymus vertins ir jų pagrindu nustatys ar sprendimas įvykdytas, ar tik dalinai.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo aspektus, pažeidė vykdomojo rašto išdavimo procedūrą, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.