Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos M. P. atstovui advokato padėjėjui K. D., suinteresuotiems asmenims A. T. ir D. T.,

nedalyvaujant pareiškėjai M. P., suinteresuotiems asmenims Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui V. L., R. D., V. T., A. T., E. T., L. T. ir I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras V. L., R. D., V. T., A. T., E. T., L. T., I. J., A. T. ir D. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas K. D. palaikė patikslintą pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis J. D.. Pareiškėjos tėvas suinteresuotas asmuo R. D. buvo vienintelis J. D. sūnus, o pareiškėja yra vienintelė R. D. duktė. Pareiškėja yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą. Po J. D. mirties Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėja apie senelio mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini) mėnesį. Ji nuolat gyvena užsienyje (15 metų gyvena (duomenys neskelbtini)), su seneliu J. D. nepalaikė glaudžių santykių, skambindavo telefonu kelis kartus į pusmetį. Sužinojusi apie senelio J. D. mirtį, (duomenys neskelbtini) mėnesį, nepraleidusi trijų mėnesių termino, ji kreipėsi į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą telefono žinute, ir buvo informuota, jog pirma eile palikimą paveldi palikėjo vaikai, todėl buvo įsitikinusi, jog pirmiausia reikia sulaukti informacijos, ar J. D. sūnus suinteresuotas asmuo R. D. priėmė palikimą, ar atsisakė jį priimti. Pareiškėja su tėvu R. D. nepalaiko jokių santykių, todėl nežinojo, ar jos tėvas buvo informuotas apie palikimą ir, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų palikimui priimti. Pareiškėjai gavus informaciją, jog jos tėvas suinteresuotas asmuo R. D. palikimo nepriėmė, (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) esančią Lietuvos Respublikos ambasadą dėl įgaliojimo tvarkyti su paveldėjimu susijusius klausimus pareiškėjos vardu giminaičiui D. D. išdavimo. Įgaliojimas buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini), t. y. procedūros ambasadoje truko beveik 2 mėnesius. Nurodė, jog pareiškėja turėjo valią priimti palikimą nuo pat palikimo atsiradimo ir sužinojimo apie jį momento, o terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl iš karto po senelio mirties nežinojo, ką reikia daryti, norint priimti palikimą, kokie palikimo priėmimo terminai ir tvarka, pareiškėja jau daugiau nei 15 metų gyvena užsienyje ir glaudžių santykių su J. D. nepalaikė, be to, įtakos termino praleidimui turėjo ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės – įgaliojimo ambasadoje išdavimo terminas. Dėl palikimo priėmimo po J. D. mirties kreipėsi jo sesuo E. T., kuri yra mirusi. Jos palikimo priėmėjas šioje byloje yra suinteresuotas asmuo D. T., kuris patikslinto pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja yra J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), anūkė, suinteresuoto asmens R. D. dukra (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Po J. D. mirties Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo pradėta paveldėjimo byla, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl J. D. palikimo priėmimo kreipėsi jo sesuo E. T., tačiau palikimo priėmimo liudijimas jai nebuvo išduotas, nes notaro biure buvo gauta informacija, kad yra aukštesnės eilės įpėdinė, kuri ketina priimti palikimą (2022 m. sausio 12 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro pažyma dėl J. D. paveldėjimo bylos). E. T. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad E. T. palikimo priėmėjas yra suinteresuotas asmuo D. T. (2022 m. kovo 24 d. valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, 2022 m. birželio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, išduotas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės B. G.). Pareiškėja į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą kreipėsi 2021 m. gruodžio 3 d. telefonu SMS pranešimu dėl palikimo priėmimo procedūrų. 2022 m. sausio 31 d. pareiškėjai buvo išduotas įgaliojimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) trečiosios sekretorės R. S., kuriuo pareiškėja įgalioja D. D. atstovauti jai ir vesti paveldėjimo bylą po jos senelio J. D. mirties.

Suinteresuoti asmenys D. T., A. T., E. T., L. T., I. J. ir notaras V. L. neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti po J. D. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai būtų atnaujintas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą po J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Pažymima, jog palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialiųjų teisės normų nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą dėl praleisto materialiojo termino atnaujinimo būtina įvertinti termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja įstatymo terminą palikimui priimti praleido, nes daugiau nei 15 metų gyvendama užsienyje ir neturėdama teisinio išsilavinimo, ji nežinojo apie palikimo priėmimo teisines procedūras bei terminus. Pažymėtina, kad ji artimai nebendravo su palikėju J. D. ir visiškai nebendravo su savo tėvu, J. D. sūnumi suinteresuotu asmeniu R. D. bei kitais giminaičiais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 3 d. kreipėsi telefonu SMS pranešimu į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl paveldėjimo procedūrų. Pareiškėja yra J. D. antros eilės paveldėtoja pagal įstatymą. Duomenų, kad pirmos eilės pagal įstatymą paveldėtojas R. D. kreipėsi į notarą po J. D. mirties byloje nėra. Dėl J. D. palikimo priėmimo į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą kreipėsi J. D. sesuo E. T., tačiau palikimo priėmimo liudijimas jai nebuvo išduotas, notaras nurodė, kad atsirado aukštesnės eilės įpėdinė. Pareiškėjai sužinojus informaciją, kad pirmos eilės paveldėtojas R. D. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, ji 2021 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) esančią Lietuvos Respublikos ambasadą, siekdama įgyvendinti savo, kaip įpėdinės pagal įstatymą teises. Buvo patvirtintas ir pareiškėjai išduotas įgaliojimas, kuriuo pareiškėja pavedė tvarkyti palikimo priėmimo reikalus giminaičiui, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje. Įgaliojimas išduotas 2022 m. sausio 31 d. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėja praleido įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti ne dėl savo aplaidumo ar abejingumo, bet ir dėl to, kad termino praleidimą sąlygojo objektyvios nuo pareiškėjos nepriklausančios aplinkybės – kreipimasis dėl įgaliojimo išdavimo į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) ir ilgas įgaliojimo išdavimo terminas, todėl ji turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra įsitikinęs, jog terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai). Suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Todėl daroma išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Teismas, atsižvelgdamas nurodytą teisinį reglamentavimą bei išdėstytas aplinkybes, tenkina pareiškėjos patikslintą pareiškimą ir atnaujina pareiškėjai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo J. D. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal palikėjo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.