- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- 1-960-1083/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29655-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) filiale (duomenys neskelbtini) derintoju operatoriumi, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 14 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 14.14 val. jam buvo nustatytas 2,07 ‰ girtumas (be paklaidos); 14.29 val. jam buvo nustatytas 2,06 ‰ girtumas (be paklaidos)).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. ryte sutuoktinė išvyko į darbą, o jis (kaltinamasis) liko namuose ir nupjovė žolę prie namo, o po to poilsiavo. Apie 12 val. pradėjo vartoti alkoholį – gėrė alų. Iki 14 val. galėjo išgerti 6 butelius alaus. Apie 14 val. nutarė nuvažiuoti į parduotuvę „Rimi“, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje (prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos). Prieš vairuojant automobilį jautė alkoholio poveikį, tačiau manė, kad yra pakankamai blaivus ir gali vairuoti automobilį. Žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu, kad už automobilio vairavimą būnant neblaiviu gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones ir gali būti konfiskuotas automobilis. Suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio kiekio. Tačiau tuo metu lijo lietus, o jam (kaltinamajam) reikėjo į parduotuvę, taip pat jis tikėjosi į parduotuvę nuvažiuoti nesustabdytas policijos pareigūnų, todėl automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į minėtą parduotuvę. Pakeliui sutiko pažįstamą asmenį vardu P., kurį pavežė iki minėtos parduotuvės. Atvykęs į parduotuvę „Rimi“ jis (kaltinamasis) išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Kur nuėjo iš automobilio išlipęs jo pažįstamas P. nepamena. Apsipirkęs parduotuvėje jis (kaltinamasis) grįžo į automobilį. Nepamena, ar būnant automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės kas nors buvo priėjęs prie jo (prie kaltinamojo) ir pasakęs, kad jis (kaltinamasis) nevairuotų, nes yra neblaivus. Jam (kaltinamajam) pradėjus automobiliu važiuoti į namus, automobilių stovėjimo aikštelėje jį (kaltinamąjį) sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą. Girtumą pareigūnai tikrino du kartus, abu kartus jam (kaltinamajam) buvo nustatytas apie 2 ‰ girtumas. Su patikrinimo rezultatais sutiko, pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Policijos pareigūnai išvežė automobilį į saugojimo aikštelę, o jam (kaltinamajam) įteikė šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – jis (kaltinamasis) vertina blogai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas sutuoktinės vardu, šis automobilis buvo įgytas santuokos metu. Prašo automobilio nekonfiskuoti ir jį grąžinti sutuoktinei. Taip pat prašo teisę vairuoti transporto priemones jam (kaltinamajam) atimti kuo trumpesniam terminui. Palaiko sutuoktinės prašymą atleisti jį (kaltinamąjį) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (144 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. liudytojo A. L. parodymais apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 14 val. dirbdamas parduotuvėje ,,Rimi“ ((duomenys neskelbtini)) pastebėjo neblaivų asmenį, kuris išėjęs iš parduotuvės priėjo prie automobilio ,,Škoda Superb“ ir krovėsi prekes į minėtą automobilį. Jis (liudytojas) apie tai pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Pamatęs, kad minėtas asmuo sėda prie automobilio vairo priėjo prie jo ir pasakė, kad nevairuotų būdamas neblaivus, tačiau minėtas asmuo atsakė, kad tai ne jo (ne liudytojo) reikalas. Jis (liudytojas) grįžo į parduotuvę, o minėtas asmuo atėjo į parduotuvę ir klausė jo (liudytojo), kodėl jis (liudytojas) kabinėjasi prie jo (prie minėto asmens). Po pokalbio minėtas asmuo išėjo iš parduotuvės, sėdo į automobilį ir pavažiavo automobiliu, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai. Minėtam vyriškiui sustojus, prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnai (65–66 b. l.);
2.3.2. liudytojos (policijos pareigūnės) J. L. tarnybiniu pranešimu ir parodymais apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.10 val. dirbdama su kolega R. Š. gavo pranešimą, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Rimi“ ((duomenys neskelbtini)), neblaivus vyriškis ketina važiuoti automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykę parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo važiuojantį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatęs juos (policijos pareigūnus) automobilio vairuotojas sustojo. Automobilį vairavo A. M., kuriam alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,07 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 2,06 ‰ girtumas. Automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę, A. M. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (51, 54–55 b. l.);
2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Rimi“ ((duomenys neskelbtini)). Įvykio vietoje stovi automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas minėtas automobilis ir jo užvedimo rakteliai (11–12, 14–19 b. l.);
2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 14 val. A. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu 14.14 val. pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,07 ‰ girtumas (be paklaidos), 14.29 val. antrojo tikrinimo metu – 2,06 ‰ girtumas (be paklaidos) (21, 22 b. l.);
2.3.5. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. 14.14 val. kaltinamajam A. M. buvo nustatytas 2,07 ‰ girtumas (be paklaidos), o 14.29 val. – 2,06 ‰ girtumas (be paklaidos) (24–25 b. l.);
2.3.6. Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. 14.08 val. asmuo, prisistatęs apsaugos darbuotoju, pranešė apie prie parduotuvės „Rimi“ ((duomenys neskelbtini)) esantį neblaivų vyriškį, kuris ketina vairuoti automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (38–39 b. l.);
2.3.7. UAB ,,Rimi Lietuva“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 13.40 val. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės „Rimi“ ((duomenys neskelbtini)) automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuoja kaltinamasis A. M. su dar vienu asmeniu. Išlipę iš automobilio ir priėję prie parduotuvės durų jiedu kalbasi, o vėliau išsiskiria. Kaltinamasis A. M. įeina į parduotuvę. Apie 14.03 val. kaltinamasis A. M. išeina iš parduotuvės ir nueina prie automobilio „Škoda Superb“, sėdasi į šio automobilio vairuotojo sėdynę. Priėjus apsaugos darbuotojui ir pastarajam sugrįžus į parduotuvę, kaltinamasis A. M. išlipa iš automobilio ir grįžta į parduotuvę. Po to jis išeina iš parduotuvės, įsėda į automobilį „Škoda Superb“ ir pradeda važiuoti, o šiam automobiliui iš galo privažiuoja policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Tada automobilis „Škoda Superb“ atbuline eiga važiuoja į stovėjimo vietą, o prie automobilio ,,Škoda Superb“ vairuotojo prieina policijos pareigūnai (48–49 b. l.);
2.3.8. policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 2023 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpiu nuo 14.14 val. iki 14.57 val. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur yra automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kaltinamasis A. M. prisipažįsta policijos pareigūnui, kad jis yra neblaivus ir vairavo automobilį, kaip policijos pareigūnai patikrina kaltinamojo A. M. girtumą, kaip automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežamas iš įvykio vietos ir kiti svarbūs duomenys (41–42 b. l.);
2.3.9. duomenimis apie automobilį ir kaltinamąjį A. M., iš kurių matyti, kad automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo sutuoktinės R. M.. Šis automobilis įsigytas 2019 m. kovo 5 d. (įregistruotas Lietuvoje – 2019 m. kovo 26 d.), t. y. kaltinamajam A. M. ir transporto priemonės savininkei R. M. gyvenant santuokoje (28, 83 b. l.).
2.4. Kaltinamajam A. M. nustatytas girtumas (2,06 ‰ ir 2,07 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis A. M. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino pats kaltinamasis A. M.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. M. padarė veikdamas tyčia.
2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.6. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
3.1. 2023 m. spalio 11 d. teisme buvo gautas kaltinamojo A. M. sutuoktinės R. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (R. M.) atsakomybei (173–179 b. l.).
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. ir laiduotoja R. M. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis gyvena kartu, tame pačiame būste, jie matosi kasdien. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, visus svarbius klausimus jiedu sprendžia bendrai, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja R. M. nurodė, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės prižiūrėti savo sutuoktinį (kad šis nepadarytų naujų nusikalstamų veikų, kad jis laikytųsi įstatymų), kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Anksčiau kaltinamasis A. M. nėra vairavęs automobilio būdamas neblaiviu, jai nežinomi tokie faktai. Apie kaltinamojo A. M. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš paties kaltinamojo tą patį vakarą, grįžusi į namus. Kaltinamasis buvo prislėgtas, susijaudinęs ir pats jai pasipasakojo apie aptariamą įvykį. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena ir po aptariamo įvykio pasikeitė į gerąją pusę – jis visiškai nebevartoja alkoholio. Kaltinamasis A. M. su ja (su laiduotoja) elgiasi pagarbiai, yra sakęs jai, kad norėtų lygiuotis į ją (į laiduotoją) ir kad ji (laiduotoja) yra sektinas pavyzdys jam, todėl mano, kad ji yra autoritetas savo sutuoktiniui. Jos pačios (laiduotojos) požiūris į neblaivius vairuotojus yra neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka (ankstesnės administracinė nuobaudos išnykę), charakterizuojama teigiamai, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pasak pačios laiduotojos R. M., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sutuoktinio laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės R. M. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. M..
3.4. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis A. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka (ankstesnės administracinės nuobaudos išnykę), jis dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, sumanus, žingeidus, darbštus, tvarkingas, draugiškas ir mandagus darbuotojas. Svarbu įvertinti kaltinamojo A. M. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. M. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į prokurorės poziciją, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. M. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams.
4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui (būdamas neblaivus kaltinamasis A. M. automobiliu vežė keleivį). Kaltinamasis A. M. įstatymų reikalavimus pažeidžia nebe pirmą kartą – anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka 2 kartus, visus šiuos kartus jis buvo nubaustas už KET pažeidimus, kuriuos jis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Ir nors visas administracines nuobaudas kaltinamasis A. M. yra įvykdęs (sumokėjęs jam paskirtas baudas) ir administracinės nuobaudos yra išnykę, šios aplinkybės kaltinamąjį A. M. charakterizuoja kaip asmenį, galintį pažeisti teisės aktų reikalavimus vairuojant transporto priemones. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant švelnesnį už jos vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).
4.3. 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu kaltinamajam A. M. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (121–123 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.
5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 ‰ ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018).
5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Aptariamo įvykio metu vidutinė tokio paties automobilio kaina Lietuvoje buvo 5460 Eur (be PVM) (30 b. l.). Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
5.5. Įvykio metu kaltinamojo A. M. vairuota transporto priemonė yra bendra jungtinė kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybė (ji įgyta kaltinamajam ir jo sutuoktinei gyvenant santuokoje (28, 83 b. l.)), ši transporto priemonė registruota kaltinamojo sutuoktinės vardu. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė prašė nekonfiskuoti transporto priemonės ir ją grąžinti.
5.6. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad nustačius, jog turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausia turi būti įvertinta, ar šis turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas).
5.7. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, jog vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-237/2011, Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-168-511/2020, Nr. 2K-13-458/2021 ir kt.).
5.8. Spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą teismas taip pat įvertina ir tai, jog transporto priemonės savininkė yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl nekonfiskavus automobilio kaltinamasis A. M., po teismo procesinio sprendimo priėmimo, galės toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu (taip pat, kaip buvo aptariamo įvykio metu), o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo ir jo sutuoktinės interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui.
5.9. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, esant BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytam pagrindui ir galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis A. M. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
6.1. Kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (117–119, 121–123, 127–129 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.2.1. automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo rakteliai (saugomi automobilių saugojimo aikštelėje) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
6.2.2. kaltinamajam A. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
6.3. Kaltinamasis A. M. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas
nusprendžia:
A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. M. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
- automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelius ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
- A. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.