Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant Remigijai Stepanenko, dalyvaujant pareiškėjai M. D., suinteresuotiems asmenims Č. L., L. L., K. L., N. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, R. L., Č. L., L. L., K. L., N. N., VĮ Turto bankui, dėl tarpusavio susitarimo akto pripažinimo galiojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys Č. L., L. L., K. L., N. N. su pareiškimu sutinka.

Suinteresuoti asmenys R. L. ir VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismui atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos M. L., suinteresuotų asmenų Č. L., L. L., K. L., N. N. paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) priklausė B. G., kuri mirė 2007 m. spalio 1 d. M. L. buvo vienintelė B. G. turto paveldėtoja. 2003 m. gruodžio 11 d. tarp M. L. ir pareiškėjos sudarytas tarpusavio susitarimo aktas, kuriuo M. L. įsipareigojo po B. G. mirties už 7000 litų parduoti pareiškėjai namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav. Pareiškėja iš karto po sandorio sudarymo apsigyveno minėtame name, bei dalimis sumokėjo M. L. sutartą kainą – 7000 litų. 2013 m. gruodžio 16 d. M. L. mirė.

M. L. sudarydama sandorį su pareiškėja pardavė ne savo, o B. G. turtą. Vadovaujantis CK 2.137 str. 1 d., 2.138 str. 1 d. 1 p. sudarant šį sandorį M. L. privalėjo turėti rašytinės formos, notaro patvirtintą B. G. įgaliojimą. Byloje nėra duomenų apie tai, ar M. L. parduodama B. G. turtą buvo įgaliota sudaryti šį sandorį įstatymų nustatyta tvarka. Jokie M. L. ir B. G. susitarimą patvirtinantys dokumentai teismui nepateikti. Tačiau kaip matyti iš pareiškėjos M. D. bei suinteresuotų asmenų paaiškinimo, M. L. būdama vienintelė B. G. turto paveldėtoja iš anksto tarėsi su B. G. dėl jos turto tvarkymo, rūpinosi jos turtu. Taip pat pažymėtina, kad po šio sandorio sudarymo pati B. G. nereiškė pareiškėjai jokių pretenzijų, neginčijo namo pardavimo. Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjos senyvą amžių bei teisinį neišprusimą konstatuoja, kad sudarydama sandorį su M. L. pareiškėja M. D. elgėsi sąžiningai bei turėjo pagrindą manyti, kad M. L. turėjo teisę parduoti B. G. priklausantį namą. Todėl vadovaujantis CK 2.133 str. 9 d. laikytina, kad sandoris buvo privalomas atstovaujamajai B. G., net jei M. L. galimai viršijo savo įgaliojimus.

Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad nustatant, ar šalių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių valia, kuri gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma; jų atlikti veiksmai; šių veiksmų tikslai; sutarties objekto formavimo specifika (CK 1.64 str.1d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2014, Nr.3K-3-91/2015). M. L. valiniais veiksmais, faktiškai perduodama namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai, įsipareigojo šį turtą parduoti, o pareiškėja, naudodamasi perduotu turtu ir valdydama jį kaip savo, išreiškė valią nusipirkti minėtą turtą (CK 6.309 str. 1 d.). Duomenų, kurie leistų abejoti M. L. (ir B. G.) valia parduoti turtą, byloje nenustatyta. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad 2003 m. gruodžio 11 d. tarpusavio susitarimo aktas yra pirkimo-pardavimo sutartis, o ne preliminarioji sutartis, nes tai, jog akte susitarta turtą parduoti po B. G. mirties, nėra pakankamas pagrindas sutartį pripažinti preliminariąja (CK 6.305 str., 6.309 str., 6.392 str.). Be to, priešingas sandorio kvalifikavimas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų, įvertinus tai, kad pareiškėjai šis namas yra vienintelis būstas, šio turto pagerinimui ji patyrė išlaidų ir už įsigijimą sumokėjo visą sutartą kainą bei gyvena jame, valdo kaip savo jau 13 metų (CK 1.5 str.).

Nors nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatymas numato privalomą notarinę sutarties formą (CK 1.74 str.1 d. 1 p.), CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra pirkimo-pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos sutarties tinkamas įforminimas buvo patikėtas turtą pardavusiam asmeniui – M. L.. Kaip nurodė pareiškėja, sudarius sandorį ji su M. L. ir toliau bendravo, M. L. atvažiuodavo į svečius, tačiau vis atidėliodavo turto perregistravimo teisines procedūras. Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, iš esmės reiškia ir reikalaujamą sutarties formą, kaip būtiną nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elementą (CK 6.159 str., 6.309 str. 3 d., 6.393 str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad 2003 m. gruodžio 11 d. tarpusavio susitarimo aktas tarp pareiškėjos ir M. L. laikytinas pareiškėjai namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sandoriu bei sukėlė šalims teisines pasekmes.

Iš pareiškėjos priteistinos 6,82 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 448 str., teismas

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti galiojančiu 2003 m. gruodžio 11 d. sudarytą tarpusavio susitarimo aktą, pagal kurį M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė pareiškėjai M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: namą su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjos M. D., valstybei 6,82 Eur (šešis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.