- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-1121-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- BTA Insurance Company SE
- Trečiasis asmuo
- LR Valstybinė darbo inspekcija, LR Valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis, Audrius Bandzaitis
pirmosios instancijos teismo teisėjas Eridana Paltanavičienė;
procesinių sprendimų kategorijos: 44.1; 44.2; 121.15; 121.21; 128.11.
2011 m. spalio 12 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko,
dalyvaujant ieškovui K. K. ir jo atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui, atsakovės antstolės A. L. atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, atsakovės BTA Insurance Company SE atstovui Rokui Tverijonui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-128-802/2011 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams antstolei A. L. ir BTA Insurance Company SE dėl antstolės procesinių veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos išieškojimo (tretieji asmenys - LR Valstybinė darbo inspekcija ir LR Valstybinė mokesčių inspekcija) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 87-90) prašė išieškoti iš atsakovų solidariai 12.570,45 Lt žalą, kuri buvo padaryta antstolei neteisėtai išieškojus iš ieškovo 12.870,45 Lt, nes antstolė priėmė vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-09-11 nutarimą, kai jau buvo praleistas 3 mėn. senaties terminas jam pateikti (ATPK 308 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-02-14 sprendimu (t. 2, b. l. 40-42) ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-09-11 nutarimu (t. 1, b. l. 12-16) paskirta 12.870,45 Lt bauda ieškovo prašymu buvo išdėstyta vienerių metų laikotarpiui, nustatant ieškovui skolą mokėti 12 mėnesių po 1.000 Lt. Ieškovui skolos visiškai nemokėjus, suėjus vienerių metų terminui (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-09-11 nutarimas įsiteisėjo 2009-11-13, Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui 2008-11-13 nutarimu palikus nepakeistą rajono apylinkės teismo nutarimą (t. 1, b. l. 17-18)), 2009-12-16 pateikto Nutarimo pagrindu (pateiktu nepraėjus 3 mėn. laikotarpiui), antstolė pradėjo priverstinį išieškojimą. Senaties terminas nutarimui pateikti vykdyti, teismo nuomone, nebuvo praleistas. Teismo priimtas nutarimas yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 3 p.), todėl atskiras vykdomasis raštas dėl jo nėra išduodamas. Šios aplinkybės sąlygoja, kad nutarimas, nepaisant tos aplinkybės, kad jo vykdymas buvo išdėstytas, turi būti vykdomas kaip vienas vientisas dokumentas. Juo yra skiriama viena nuobauda, kurios išdėstymas savaime nesąlygoja nuobaudų kiekio pasikeitimo. Iš teisės normų analizės teismas sprendė, kad baudos mokėjimo išdėstymas ATPK 313 str. prasme yra terminas pažeidėjui skirtai baudai sumokėti geruoju. Tai kartu reiškia, jog nepasibaigus šiam terminui priverstinis nuobaudos vykdymas iš esmės yra negalimas, nebent teismas priimtų sprendimą panaikinti baudos išdėstymą. Tai reiškia, kad, išdėsčius baudos vykdymą, nutarimo perdavimo vykdymui 3 mėnesių senatis, nustatyta ATPK 308 str. 1 d., negali būti taikoma, nes ši teisės norma, kaip ir ATPK 304 str. 3 d. ir 313 str. 1 d. numatytos normos, taikytinos tiems atvejams, kai pažeidėjui skirtos baudos vykdymas nebuvo išdėstytas. Be to, ATPK 308 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma (kurios hipotezė nusako, kad norma reglamentuoja vykdymo senaties terminus, o ne perdavimo vykdyti senaties terminus) yra bendra, reglamentuojanti pagrindines nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo sąlygas. Tuo tarpu ATPK 314 str. 1 d. ir 313 str. 4 d. yra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos – baudos vykdymo ypatumus tais atvejais, kai baudos mokėjimas buvo išdėstytas. Visiems be išimties atvejams taikius ATPK 308 str. 1 d. bei ATPK 313str. 4 d., taikymas visa apimtimi taptų neįmanomas, nes tokia teisė (teisinės padėties palengvinimas) pažeidėjui numatyta iki 24 mėnesių, o tas pats įstatymas numato, kad antstoliui vykdyti nutarimas gali būti perduodamas tik jo neįvykdžius geruoju per 313 str. 1 arba 4 dalyse nustatytus terminus. Be to, šią normą taikant ieškovo nurodoma tvarka, pažeidėjui pakaktų sumokėti pirmąsias tris įmokas, o kitų jis galėtų nebemokėti, nes jau būtų suėjusi nutarimo perduoti priverstiniam vykdymui senatis. Senaties terminų, per kuriuos turi būti perduotas vykdyti vykdytinas dokumentas, esant pažeidėjui skirtos baudos vykdymo išdėstymui, komentuojama teisės norma nereglamentuoja. Be to, skirtingai nei CPK, ATPK nereglamentuoja pagrindų, kuriems esant senatis sustoja ir tam taikyti CPK straipsnių analogiją negalima. Šitai sąlygoja taikytinos teisės ypatumas, kurios teisės normos yra viešosios teisės sudėtinė dalis, o šios esminis bruožas - imperatyvumo principas. Tuo tarpu CPK reguliuoja privatinius teisinius santykius, kurie bemaž absoliučioje daugumoje yra reglamentuoti dispozityviomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra procesinės administracinės teisės normos bei vertinant panašiais atvejais formuojamą teismų praktiką (LVAT 2007-07-02 nutartis a. b. Nr. N3-1256-07; 2010-04-09 nutartis a. b. Nr. N-63-503-10; Kauno apygardos teismo 2008-12-17 nutartis c. byloje Nr. 2S-1476-436/2008), šios nuobaudos vykdymo ypatumai gali būti aiškinami vertinant juos pagal BK ir BVK normų nuostatas, reglamentuojančias apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties BK 96 str. 1 d. 1 p., bausmės vykdymo atidėjimo BK 75 str. 1 d. ir 4 d. 3 p. ir priverstinio baudos išieškojimo BVK 24 str. 1 d. taikymo tvarką. Aiškinant ginčo sprendimui taikytinos teisės normų turinį, teismo nuomone, pasitelktinas ir istorinis aiškinimo metodas. Nustatyta, jog ATPK 313 str. 4 d. kodekse atsirado tik 2000-02-17 įstatymu Nr. VIII-1543 (skelbta Valstybės žiniose, 2000, Nr. 22-552 (00.03.15)), tuo tarpu kitos, su šios teisės normos pakeitimu susijusiosios kodekso nuostatos, kurios, teismo nuomone, taip pat turėjo kisti (pvz. 304 str. 3 d. ir pan.), pakeistos nebuvo. Tačiau šiuo atveju ATPK 314 str. 1 d. jokių abejonių dėl paskirtos ir išdėstytos nuobaudos - baudos vykdymo tvarkos nekelia, jos nuostatos visiškai aiškios. Teismas padarė išvadą, kad, esant baudos vykdymo išdėstymui, pažeidėjui nesumokėjus baudos geruoju per ATPK 313 str. 4 d. nustatytą terminą, nutarimas vykdymui turi būti perduotas antstoliui. Tokia išvada seka ir vadovaujantis pamatiniu nuobaudos už padarytą pažeidimą neišvengiamumo principu, siekiant ATPK įtvirtintų uždavinių (ATPK 1 str.) bei nuobaudos skyrimo tikslų (ATPK 20 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 46-48) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad antstolė, priimdama vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-09-11 Nutarimą, pateiktą 2009-12-16, t. y. praleidus ATPK 308 str. 1 d. įtvirtintą 3 mėn. senaties terminą nutarimui pateikti, veikė neteisėtai ir savo veiksmais padarė ieškovui turtinę žalą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-09-11 nutarimas, apeliantui jį apskundus, Lietuvos Vyriausiojo Teismo 2008-11-13 nutartimi paliktas nepakeistas. Tai reiškia, kad Nutarimo vykdymo sustabdymas baigėsi 2008-11-13. ATPK 308 str. 1 d. nustatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Jeigu nutarimo vykdymas sustabdytas sutinkamai su šio kodekso 295 straipsniu, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo. Vadovaujantis ATPK 306 str., atidėjus nutarimo vykdymą senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidėjimo pabaigos. Remiantis ATPK 308 str. 1 d. įtvirtintu reglamentavimu, apeliantas daro išvadą, jog tam, kad būtų pradėtas Nutarimo vykdymas, šis nutarimas turėjo būti perduotas iki 2009-02-13. Tačiau Nutarimas buvo pateiktas vykdyti tik 2009-12-16. Antstolė, priėmusi Nutarimą, kuris pateiktas praleidus senaties terminą jam pateikti, pažeidė apelianto teises ir padarė jam žalą. Teismas padarė išvadą, kad ATPK 308 str. 1 d. šiuo atveju netaikytina. Teismo nuomone, ATPK 308 str. 1 d. įtvirtinta norma reglamentuoja nutarimo vykdymo senaties terminą, o ne nutarimo perdavimo senaties terminą. Su tokia teismo nuomone ir jos pagrindu padaryta išvada skolininkas nesutinka. Nors ATPK 308 str. pavadinimas yra „Nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis“, tačiau šio straipsnio 1 d. yra nurodytas nutarimo perdavimo vykdyti terminas bei nustatyti šio termino pažeidimo padariniai. Čia įtvirtinta taisyklė, kad jeigu nutarimas nebuvo perduotas vykdyti per 3 mėn. nuo priėmimo dienos, tai jis negali būti vykdomas. Teisės normai konstruoti panaudotas tekstas akivaizdžiai liudija, kad 3 mėnesių terminas nustatytas perdavimo, o ne vykdymo veiksmui atlikti. Teismas, padarydamas neteisingą išvadą dėl ATPK 308 str. 1 d. reguliavimo, tuo pačiu padarė kitą neteisingą išvadą, kad taikant ATPK 308 str. 1 d. baudos išdėstymo atveju pažeidėjui pakaktų sumokėti pirmąsias tris įmokas, o kitų jis galėtų nebemokėti, nes jau būtų suėjusi nutarimo perduoti priverstiniam vykdymui senatis ir tai prieštarautų nuobaudos už padarytą pažeidimą neišvengiamumo principui. Su tokia teismo išvada taip pat ieškovas nesutinka. Teismo sumodeliuotoje situacijoje taip pat galima taikyti ATPK 308 str. 1 d. nerizikuojant, kad pažeidėjui pavyks išvengti nuobaudos už padarytą pažeidimą, CPK 607 str. 1 d. nustatyta, kad senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė BTA Insurance Company SE atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 54-55) prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad teismas 2007-09-11 nutarimu paskyrė ieškovui 12.000 Lt administracinę baudą ir išdėstė jos mokėjimą 12 mėnesių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2008-11-13, po to, kai Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2008-11-13 nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą. Vienerių metų baudos sumokėjimo terminas baigėsi 2009-11-12, o antstolė vykdomąjį dokumentą gavo 2009-12-17, t. y. per mėnesį, kai pasibaigė teismo nustatytas baudos sumokėjimo terminas. ATPK 304 str. nustato vykdymo tvarką ir jo 3 dalyje numatyta, kad nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio Kodekso 313 str. l d. nustatytam terminui jį įvykdyti geruoju. Ginčo byloje bendrasis terminas pažeidėjui skirtai baudai sumokėti geruoju negali būti taikomas, nes baudos mokėjimas buvo išdėstytas 12 mėnesių, ką numato ATPK 313 str. 4 dalis, o baudos sumokėjimo terminą teismas nustatė vieneriems metams. Teismas nurodė, kad logiškai ir sistemiškai analizuojant ATPK 313 str. ir 314 str. nuostatas seka, jog esant baudos vykdymo išdėstymui, nutarimas priverstinai išieškoti baudą antstoliui gali būti siunčiamas tik po to, kai pažeidėjas jos nesumoka per išdėstymo laikotarpį. Su tokia teismo išvada atsakovė visiškai sutinka, nes tai atitinka ne tik ATPK numatytus administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.), bet ir nutarimo skirti baudą vykdymo proceso specifiką. Apelianto siekis išvengti atsakomybės ir ją perkelti antstoliui bei jo draudikui yra nepamatuotas ir vertintinas kaip gynybinė pozicija. Be to, tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Teismui nenustačius antstolės neteisėtų veiksmų, negali būti keliamas klausimas dėl antstolės civilinės atsakomybės, o tuo pačiu ir jos profesinės veiklos draudiko prievolių. Ieškovas neįrodinėjo visų sąlygų, reikalingų antstolės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245-6.249 str.), ir neskundė jokių antstolės veiksmų. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad antstolė išieškojo baudą, pažeisdama senaties terminus, atsakove turėtų būti VMI, kuri šiuos pinigus gavo, o ne antstolė, kuri šiuo atveju rizikuoja tik prarasti gautą atlygį už vykdymo veiksmus. Antstolės ir draudiko atsakomybė negali būti solidari ne tik dėl to, kad antstolei atsakomybė kyla iš delikto, o draudikui iš sutarties, bet ir todėl, kad pagal CK 6.6 str. 1 d. solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.
Tretysis asmuo VMI atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 68) prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą palikti nepakeistą. VMI nurodo, kad, kadangi teismas baudos mokėjimą išdėstė, apelianto skundas negali būti patenkintas, nes terminas Nutarimui vykdyti šiuo atveju pradedamas skaičiuoti nuo 2009-11-14, o Nutarimas pateiktas vykdyti 2009-12-16, todėl 3 mėn. terminas nepraleistas.
Atsakovė antstolė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 70-73) prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą palikti nepakeistą. Antstolė nurodo, kad ATPK 304 str. 3 d. numato, kad „nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus ATPK 313 str. 1 dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti“. Taigi akivaizdu, kad nutarimas gali būti vykdomas priverstinai tik po to, kada pasibaigia nustatytas terminas įvykdyti nutarimą geruoju, t. y. pasibaigus nustatytam baudos sumokėjimo laikotarpiui. Pažymėtina, kad ginčo atveju teismas, remdamasis ATPK 313 str. 4 d., baudos sumokėjimą išdėstė vienerių metų laikotarpiui, nustatydamas mokėjimo tvarką, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 1.000 Lt. Todėl tik pasibaigus nustatytam laikotarpiui, per kurį bauda turėjo būti sumokėta geruoju, galima priverstinis nutarimo vykdymas. Tai, kad nutartyje nurodyta, kad bauda mokama kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, nepakeičia ir negali pakeisti teismo nustatyto galutinio vienerių metų baudos sumokėjimo termino, nes pats terminas yra vieneri metai, o mokėjimas kas mėnesį yra tvarka. Nei ATPK, nei joks kitas teisės norminis aktas nenumato, kad už šios tvarkos pažeidimą gali būti taikomi priverstiniai veiksmai ir kad vykdymas gali būti atliekamas dalimis. Teismas šiuo atveju pagrįstai savo sprendime pažymėjo, kad paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymas yra padėties palengvinimas pažeidėjui ir kad pažeidėjui nesilaikant nustatytos baudos sumokėjimo tvarkos, t. y. vengiant mokėti baudą, neturėtų būti taikomos lengvatos ir taikytas baudos sumokėjimo išdėstymas galėtų būti panaikintas. Tokia galimybė yra numatyta ATPK 314 str. 4 d., kuri numato, kad jeigu pažeidėjas vengia sumokėti baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu nemokama bauda gali būti pakeista administraciniu areštu iki trisdešimties parų šio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo ginčo atveju nutarimas dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo nebuvo panaikintas, todėl, pasibaigus terminui, per kurį bauda turėjo būti sumokėta geranoriškai, buvo nukreiptas vykdyti priverstinai. Nutarimas dėl baudos išieškojimo, kaip vykdomasis dokumentas, gali būti pateikiamas vykdyti tik tais atvejais, kai pasibaigė terminas baudai sumokėti (ATPK 304 str. 3 d., 313 str. 1 d.), kai pareigūnas panaikino nutarimą dėl baudos sumokėjimo išdėstymo (ATPK 314 str. 4 d.) arba, kai pasibaigė išdėstymo terminas ir bauda buvo geranoriškai nesumokėta (ATPK 313 str. 4 d.). Nutartis, kaip vykdomasis dokumentas nėra vykdoma iš dalies, ji arba vykdoma, jeigu pasibaigė baudos sumokėjimo terminas arba ne, nes priešingu atveju, kitoks vykdymas ir negalėtų būti atliekamas, nes antstolis turėtų vykdyti nutartį, kurios mokėjimo terminai nėra pasibaigę, t. y. atlikti kontrolę, ar laikomasi mokėjimo tvarkos ar ne, ir pats spręsti dėl priverstinio išieškojimo, o tai nėra antstolio funkcija ir jis to atlikti negali, nes antstolio funkcijos yra reglamentuotos ir jis atlieka tik tuos veiksmus, kurie jam yra pavesti. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama būtent nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) ir tą numato ATPK 309 str. 2 d., todėl antstolis negali būti įpareigotas sekti ir veikti savo iniciatyva, kontroliuojant ar pažeidėjas laiku moka paskirtą baudą ar ne. Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi ir CPK 607 str. 1 d., kuri numato kad senaties terminas nutraukiamas, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Pažymėtina, kad civilinio proceso kodeksas nereglamentuoja nutarimo, administracinių teisės pažeidimų bylose vykdomo senaties terminų ir reglamentuoti negali, nes, kaip teisingai pažymėjo teismas, administracinė teisė priklauso viešajai teisei, o viešoji teisė būdo užpildyti spragas taikant analogiją netoleruoja. Todėl šiuo atveju taikyti senaties terminų skaičiavimą, nutraukimą ir sustabdymą reglamentuojančių kitos teisės šakos normų negalima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-09-11 nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A1-8-564/2007, ieškovui paskirta 12.870,45 Lt bauda (administracinė nuobauda) (t. 1, b. l. 12-16) ieškovo prašymu buvo išdėstyta vienerių metų laikotarpiui, nustatant ieškovui skolą mokėti 12 mėnesių po 1.000 Lt. Ieškovui skolos visiškai nemokėjus, 2009-11-13 suėjus vienerių metų terminui (skaičiuotinu nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-09-11 nutarimo įsiteisėjimo dienos, t. y. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2008-11-13 nutarimo priėmimo dienos (t. 1, b. l. 17-18), nes 2007-09-11 Nutarimą ieškovas buvo apskundęs (ATPK 304 str.)), 2009-12-16 pateikto Nutarimo pagrindu (pateiktu nepraėjus 3 mėn. laikotarpiui) antstolė pradėjo priverstinį išieškojimą. Ieškovo teigimu, antstolė, priimdama vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-09-11 Nutarimą, pateiktą 2009-12-16, praleido ATPK 308 str. 1 d. įtvirtintą 3 mėn. senaties terminą nutarimui pateikti, veikė neteisėtai ir savo veiksmais padarė ieškovui turtinę žalą, nes Nutarimas antstoliui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo pirmai įmokai sumokėti termino suėjimo ir taip kaskart nesumokėjus įmokos. Tačiau šiuo atveju Nutarimas buvo pateiktas vykdyti tik 2009-12-16, t. y. sulaukus 1 metų termino visai skolai sumokėti.
Pagal ATPK 308 str. 1 dalį nuobaudą asmeniui paskyrusi institucija (pareigūnas) nutarimą priverstiniam vykdymui turi perduoti per tris mėnesius, skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos. Tai reiškia, kad, jeigu baudos sumokėjimas pažeidėjui nebuvo išdėstytas ATPK 313 str. 4 dalyje nustatyta tvarka, tai nutarimas priverstiniam vykdymui tiek pagal ATPK 314 str. 1 dalies taisykles, tiek ir pagal šio straipsnio 2 dalies taisykles turi būti perduotas visais atvejais, jeigu bent dalis paskirtosios baudos nėra sumokėta (LAT 2000-11-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1150/2000).
Remiantis ATPK 313 str. 3 d., atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti laikotarpiui iki dvejų metų. Todėl tais atvejais, kai organas (pareigūnas) nutarė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti, nutarimas dėl baudos išieškojimo, kaip vykdomasis dokumentas, gali būti išduodamas ir pateikiamas vykdyti tik tais atvejais, kai kompetentingas pareigūnas panaikino nutarimą dėl baudos išieškojimo išdėstymo arba kai pasibaigė išdėstymo terminas ir bauda liko neišieškota.
Ši išvada išplaukia sistemiškai aiškinant teisės normas. ATPK 312 str. nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 587 str. 1 d. 3 p. ir 584 str. 1 d. 3 p. teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tačiau nutarimo perdavimo vykdyti bei jo vykdymo senaties terminų CPK nereglamentuoja ir reglamentuoti negali. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl taikymo administracinės teisės normų, kurios priklauso viešosios teisės šakai, o viešoji teisė būdo užpildyti spragą taikant analogiją netoleruoja. ATPK 304 str., reglamentuodamas bendrąsias nutarimų vykdymo nuostatas, nustato, jog nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai. Apskundus tokį nutarimą jis turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (1 ir 2 str. dalys). To paties straipsnio 3 dalis taip pat nustato, jog nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 str. pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti. Pagal ATPK 313 str. 1 d. toks terminas yra 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą - 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios nuostatos taikytinos tiems atvejams, kai pažeidėjo atžvilgiu nėra sprendžiamas nei baudos vykdymo atidėjimas, nei išdėstymas. Tai yra bendrasis terminas pažeidėjui skirtai baudai sumokėti geruoju, suteikiant jam galimybę išvengti didesnių nuostolių (vykdymo išlaidų). Tokia išvada seka iš sisteminės ATPK normų analizės, t. y. ATPK 314 str. 1 d. nustato, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 str. nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Todėl logiškai ir sistemiškai analizuojant ATPK 313 str. ir 314 str. nuostatas seka, jog, esant baudos vykdymo išdėstymui, nutarimas priverstinai išieškoti baudą antstoliui gali būti siunčiamas tik po to, kai pažeidėjas jos nesumoka per išdėstymo laikotarpį, nebent teismas priimtų sprendimą panaikinti baudos išdėstymą ir baudos išieškojimą vykdyti priverstinai. Be to, skirtingai nei CPK, ATPK nereglamentuoja pagrindų, kuriems esant senatis sustoja, ir tam taikyti CPK straipsnių analogiją, kolegijos nuomone, negalima. Šitai sąlygoja taikytinos teisės ypatumas, kurios teisės normos yra viešosios teisės sudėtinė dalis, o šios esminis bruožas - imperatyvumo principas. Tuo tarpu CPK reguliuoja privatinius teisinius santykius, kurie pakankamai dažnai yra reglamentuoti dispozityviomis teisės normomis. Administracinės nuobaudos vykdymo ypatumai gali būti aiškinami vertinant juos pagal BK ir BVK normų nuostatas, reglamentuojančias apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties BK 96 str. 1d. 1 p., bausmės vykdymo atidėjimo BK 75 str. 1 d. ir 4 d. 3 p. ir priverstinio baudos išieškojimo BVK 24 str. 1 d. taikymo tvarką. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2003-01-22 Konsultacija Nr. 26.1-K).
Kita vertus, Nutarimo vykdymas dalimis (kaip teigia ieškovas, kad kiekviena išdėstyta dalis atskirai turi būti vykdoma), kolegijos nuomone, reikštų pažeidėjo padėties apsunkinimą be teisėto pagrindo, nes pagal kiekvieną antstoliui pateikiamą vykdomąjį dokumentą turėtų būti užvedama atskira vykdomoji byla, kuriai būtų skaičiuojamos atskiros vykdymo išlaidos. Tokiu atveju netgi galėtų susiklostyti situacija, kai iš pažeidėjo išieškotinos vykdymo išlaidos gerokai viršytų paskirtos baudos dydį, nes įstatymas nenumato minimalios baudos dydžio, kurios mokėjimas pažeidėjui gali būti išdėstomas, nes ši įstatymo norma atlieka nuobaudos individualizavimo funkciją, todėl neatmestina galimybė išdėstyti pažeidėjui ir 200 Lt paskirtos baudos mokėjimą, jeigu teismas nustatytų esant ATPK 313 str. 4 d. numatytas sąlygas, o tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams bei pamatiniam proceso ekonomiškumo principui. Kita vertus, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiai institucijai (šiuo atveju teismui) (ATPK 309 str. 2 d.), todėl antstolis negali būti įpareigotas veikti ultra viries, t. y. sekti, ar pažeidėjai laiku moka jiems paskirtas baudas. Be to, vadovaujantis pamatiniu nuobaudos už padarytą pažeidimą neišvengiamumo principu, siekiant ATPK įtvirtintų uždavinių (ATPK 1 str.) bei nuobaudos skyrimo tikslų (ATPK 20 str.), spręstina, kad esant baudos vykdymo išdėstymui, pažeidėjui nesumokėjus baudos geruoju būtent per ATPK 313 str. 3 dalyje nustatytą terminą (nagrinėjamu atveju 1 metų terminą), Nutarimas vykdymui turi būti perduotas antstoliui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad senaties terminas Nutarimui pateikti vykdyti nebuvo praleistas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, tenkinant apeliacinį skundą, nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.