Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant pareiškėjui K. K., jo atstovui adv. padėjėjui Virginijui Ražukui, atsakovės antstolės Astos Lukšienės atstovui, adv. Vidmantui Raviniui, atsakovo UAB ,,BTA draudimas“ atstovui J. K., trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - LR VDI) Marijampolės skyriaus atstovui G. D., nedalyvaujant trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - LR VMI) atstovui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo K. K. ieškinį atsakovams antstolei Astai Lukšienei ir UAB ,,BTA draudimas“, tretiesiems asmenims LR VDI ir LR VMI, dėl antstolės procesinių veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK, arba ATPK) 312 straipsnyje nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK, arba CPK) 587 str. 1 d. 3 p. ir 584 straipsnio 1 d. 3 p., teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tačiau nutarimo perdavimo vykdyti bei jo vykdymo senaties terminų CPK nereglamentuoja ir reglamentuoti negali. Ginčas kyla dėl administracinės teisės normų taikymo, kurios priklauso viešosios teisės šakai. O viešoji teisė būdo užpildyti spragą taikant analogiją, netoleruoja. LR ATPK 304 str., reglamentuodamas bendrąsias nutarimų vykdymo nuostatas, nustato, jog nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai. Apskundus tokį nutarimą jis turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (...) (1 ir 2 straipsnio dalys). To paties straipsnio 3 dalis taip pat nustato, jog nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti. Pagal LR ATPK 313str. 1 d. toks terminas yra keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą - keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas sprendžia, jog šios nuostatos taikytinos tiems atvejams, kai pažeidėjo atžvilgiu nėra sprendžiamas nei baudos vykdymo atidėjimas nei išdėstymas. Tai yra bendrasis terminas pažeidėjui skirtai baudai sumokėti geruoju, suteikiant jam galimybę išvengti didesnių nuostolių (vykdymo išlaidų). Šitokia išvada seka iš sisteminės ATPK normų analizės, t.y. LR ATPK 314 str. 1d. nustato, jog jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Todėl logiškai ir sistemiškai analizuojant LR ATPK 313str. ir 314str. nuostatas seka, jog esant baudos vykdymo išdėstymui, nutarimas priverstinai išieškoti baudą antstoliui gali būti siunčiamas tik po to, kai pažeidėjas jos nesumoka per išdėstymo laikotarpį. Iš esmės tokios praktikos nuosekliai buvo laikomąsi beveik visose administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose baudos vykdymas pažeidėjams buvo išdėstytas. Ieškovas nurodo, kad tokiu atveju jam nesumokėjus eilinės įmokos, dėl jos turėjo būti išduodamas vykdomasis raštas ir pateikiama vykdyti antstoliui, kadangi pareiškėjui skirta 12000 Lt bauda buvo išdėstyta vienerių metų laikotarpiui, ieškovo nuomone tokių vykdomųjų raštų turėjo būti 12 (kiekvienai mėnesinei 1000 Lt įmokai po vieną). Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka, tai seka iš loginio taikytinos teisės normų aiškinimo. Jau minėta, jog teismo priimtas nutarimas yra vykdytinas dokumentas (LR CPK 584 str. 1 d. 3 p.), todėl atskiras vykdomasis raštas dėl jo nėra išduodamas. Šios aplinkybės sąlygoja, kad nutarimas, nepaisant tos aplinkybės, kad jo vykdymas buvo išdėstytas, turi būti vykdomas kaip vienas vientisas dokumentas. Nes juo yra skiriama viena nuobauda ir jos išdėstymas savaime nesąlygoja nuobaudų kiekio pasikeitimo. Kita vertus nutarimo vykdymas dalimis (kaip teigia ieškovas,- kiekviena išdėstyta dalis atskirai) kartu reikštų pažeidėjo padėties apsunkinimą, kadangi pagal kiekvieną antstoliui pateikiamą vykdomąjį dokumentą jis turėtų užvesti atskirą vykdomąją bylą, kuriai skaičiuojamos atskiros vykdymo išlaidos ir šio skaičiavimo nepakeičia faktas, jog antstolis kelias vykdomąsias bylas vieno skolininko atžvilgiu sujungia. Esant tokiai praktikai gali susiklostyti situacija, kai iš pažeidėjo išieškotinos vykdymo išlaidos keletą, keliolika ar net šimtą kartų viršytų paskirtos baudos dydį (įstatymas nenumato minimalios baudos dydžio, kurios mokėjimas pažeidėjui gali būti išdėstomas, kadangi ši įstatymo norma atlieka nuobaudos individualizavimo funkciją, todėl neatmestina galimybė išdėstyti pažeidėjui ir 200 Lt paskirtos baudos mokėjimą, jeigu teismas nustatytų esant LR ATPK 313 str. 4 d. numatytas sąlygas), o tai prieštarautų elementariems teisingumo ir protingumo kriterijams bei pamatiniam proceso ekonomiškumo principui. Ieškovo atstovas nurodo, kad pažeidėjui nesumokėjus pirmos įmokos visas nutarimas turi būti perduodamas antstoliui vykdyti, kur išieškojus pirmą įmoką nutarimas atgal negrąžinamas ir kas mėnesį yra sekama ar pažeidėjas moka geruoju ar ne. Teismas su šiais argumentais iš dalies sutinka. Tai yra, paskirtos baudos vykdymo išdėstymas yra padėties palengvinimas pažeidėjui, o tai, kad jis laikosi išdėstymo sąlygų, gali rodyti, kad yra pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti LR ATPK 20 str. Todėl pažeidėjui be svarbių priežasčių nesilaikant baudos išdėstymo mokėjimo terminų, teismo nuomone, jokios lengvatos jam nebeturėtų būti taikomos. Tai reiškia, kad suėjus įmokos mokėjimo terminui ir pažeidėjui tokios įmokos nesumokėjus, jam taikytas baudos išdėstymas turėtų netekti savo galios (t.y. teismas turėtų teisę panaikinti pažeidėjui taikytą baudos mokėjimo išdėstymą) ir visas nutarimas, kaip vientisas vykdomasis dokumentas turėtų būti perduotas priverstiniam vykdymui, kur iš pažeidėjo iš karto turėtų būti išieškota visa jam skirta bauda. Tokia išvada, teismo nuomone galėtų sekti iš sisteminės LR ATPK 314 str. 3 ir 4 d. dalių nuostatų analizės. Tačiau negalima sutikti su ieškovo atstovo argumentais, kad toks išieškojimas, perdavus antstoliui vykdyti turėtų būti atliekamas dalimis, t.y. išieškant tik konkretų mėnesį nesumokėtą įmoką ir pažeidėjui išsaugant teisę į kitų įmokų, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs, mokėjimą geruoju, ir dėl to jam nepatiriant jokių papildomų neigiamų pasekmių. Šitai sąlygoja keletas teismo jau anksčiau išvardytų aplinkybių (nutarimo, kaip vientiso vykdomojo dokumento vykdytinumas, vykdymo išlaidų dydžiai; antstolio teisėtų lūkesčių gauti atlygį už darbą principas) bei tai, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiai institucijai (šiuo atveju teismui, LR ATPK 309 str. 2 d.), todėl antstolis negali būti įpareigotas sekti ir veikti ultra viries, ar pažeidėjai laiku moka jiems paskirtas baudas.

Iš teisės normų analizės kartu seka, kad baudos mokėjimo išdėstymas LR ATPK 313 str. prasme yra terminas pažeidėjui skirtai baudai sumokėti geruoju. Tai kartu reiškia, jog nepasibaigus šiam terminui priverstinis nuobaudos vykdymas iš esmės yra negalimas. Nebent, minėta, teismas priimtų sprendimą panaikinti baudos išdėstymą ir baudos išieškojimą vykdyti priverstinai. Kartu tai reiškia, kad išdėsčius baudos vykdymą, nutarimo perdavimo vykdymui 3 mėnesių senatis, nustatyta LR ATPK 308 str. 1 d. negali būti taikoma, kadangi ši teisės norma, kaip ir aukščiau minėtos LR ATPK 304 str. 3 d., 313 str. 1 d. taikytinos tiems atvejams, kai pažeidėjui skirtos baudos vykdymas nebuvo išdėstytas. Be to, LR ATPK 308 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma (kurios hipotezė nusako, kad norma reglamentuoja vykdymo senaties terminus, o ne perdavimo vykdyti senaties terminus) yra bendra, reglamentuojanti pagrindines nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo sąlygas. Tuo tarpu LR ATPK 314 str. 1 d. ir 313 str. 4 d. yra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos – baudos vykdymo ypatumus tais atvejais, kai baudos mokėjimas buvo išdėstytas. Visiems be išimties atvejams taikius ATPK 308 str. 1 d., LR ATPK 313str. 4 d. taikymas visa apimtimi taptų neįmanomas, kadangi tokia teisė (teisinės padėties palengvinimas) pažeidėjui numatyta iki 24 mėnesių, o tas pats įstatymas numato, kad antstoliui vykdyti nutarimas gali būti perduodamas tik jo neįvykdžius geruoju per 313 str. 1 arba 4 dalyse nustatytus terminus. Be to, šią normą taikant ieškovo nurodoma tvarka, pažeidėjui pakaktų sumokėti pirmąsias tris įmokas, o kitų jis galėtų nebemokėti, nes jau būtų suėjusi nutarimo perduoti priverstiniam vykdymui senatis. Senaties terminų per kuriuos turi būti perduotas vykdyti vykdytinas dokumentas, esant pažeidėjui skirtos baudos vykdymo išdėstymui, komentuojama teisės norma nereglamentuoja. Be to, skirtingai nei LR CPK, ATPK nereglamentuoja pagrindų, kuriems esant senatis sustoja ir tam taikyti CPK straipsnių analogiją, jau minėta, negalima. Šitai sąlygoja taikytinos teisės ypatumas, kurios teisės normos yra viešosios teisės sudėtinė dalis, o šios esminis bruožas - imperatyvumo principas. Tuo tarpu CPK reguliuoja privatinius teisinius santykius, kurie bemaž absoliučioje daugumoje yra reglamentuoti dispozityviomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra procesinės administracinės teisės normos bei vertinant panašiais atvejais formuojamą teismų praktiką (aukštesnės instancijos teismų teisės normų aiškinimas dėl paskirtų administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminų, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartis admin. byloje Nr.N3-1256-07; 2010 m. balandžio 9 d. nutartis admin. byloje Nr. N-63-503-10; Kauno apygardos 2008 m. gruodžio 17 d. nutartis civ. byloje Nr.2S-1476-436/2008 ir kt.) šios nuobaudos vykdymo ypatumai gali būti aiškinami vertinant juos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) normų nuostatas, reglamentuojančias apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties BK 96 str. 1d. 1 p., bausmės vykdymo atidėjimo BK 75 str. 1 d. ir 4 d. 3 p. ir priverstinio baudos išieškojimo BVK 24 str. 1 d. taikymo tvarką. Aiškinant ginčo sprendimui taikytinos teisės normų turinį pasitelktinas ir istorinis aiškinimo metodas, kurį taikius matyti, jog LR ATPK 313 straipsnio 4 dalis kodekse atsirado tik 2000-02-17 įstatymu Nr. VIII-1543 (skelbta Valstybės žiniose, 2000, Nr. 22-552 (00.03.15)). Tuo tarpu kitos, su šios teisės normos pakeitimu susijusiosios kodekso nuostatos, kurios teismo nuomone taip pat turėjo kisti (pvz., 304 str. 3 d. ir pan.), pakeistos nebuvo. Tačiau šiuo atveju LR ATPK 314 str. 1 d. jokių abejonių dėl paskirtos ir išdėstytos nuobaudos - baudos vykdymo tvarkos nekelia, jos nuostatos visiškai aiškios. Dėl šio darytina išvada, kad esant baudos vykdymo išdėstymui, pažeidėjui nesumokėjus baudos geruoju per LR ATPK 313 str. 4 dalyje nustatytą terminą nutarimas vykdymui turi būti perduotas antstoliui. Tokia išvada seka ir vadovaujantis pamatiniu nuobaudos už padarytą pažeidimą neišvengiamumo principu, siekiant LR ATPK įtvirtintų uždavinių (LR ATPK 1 str.) bei nuobaudos skyrimo tikslų (LR ATPK 20 str.). Dėl šio spręstina, kad senaties terminas nutarimui vykdyti pateikti nebuvo praleistas. Ieškovas taip pat nurodo, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus, priimdama patvarkymą išieškoti iš lėšų, esančių jo banko sąskaitose ji areštavo ir nuskaitė lėšas, kurios taip pat yra jam, kaip tarybos nariui, skirtos išmokos. Teismui nurodo, kad po to, kai antstolė nuskaitė nuo šios sąskaitos 870,45 Lt, jis į antstolę dėl to nesikreipė, kad buvo nuskaitytos būtent tokio pobūdžio lėšos jai nenurodė, dėl to grąžinti pinigų neprašė, nes turėjo kitų pinigų iš kurių galėjo veiklą vykdyti. Teismas sprendžia, kad antstolė teisės normų reikalavimų nepažeidė, nes priimdama patvarkymus ir išsiųsdama juos vykdymui bankams, kuriuose ieškovas turėjo sąskaitas, dėl 12000 Lt sumos arešto ji šiose sąskaitose esančių pinigų paskirties nežinojo ir neprivalėjo žinoti, tokiais veiksmais LR CPK 668 str. reikalavimų nepažeidė, ieškovas nurodo, kad dėl to nuostolio nepatyrė, nes turėjo pakankamai kitų lėšų nario veiklai vykdyti, nurodytos lėšos šiuo metu yra antstolės depozitinėje sąskaitoje (LR CPK 611 str.), o antstolės reikalavimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo nesprendžiamas, nes 2010-03-22 teismo nutartimi civ. bylos Nr. E2-1584-399/2010 nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėta ši byla dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir žalos atlyginimo. Dėl nurodyto spręstina, kad atlikdama vykdymo veiksmus, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, o vėliau ir priimdama kitus patvarkymus, antstolė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, dėl šio nėra pagrindų atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškinys atmestinas (LR CK 6.245 str. - 6.249 str.; 6.263 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-33/2010; 2010-03-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-79/2010; 2006-06-07 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-389/2006).

Ieškinį atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų jam nepriteistinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė atsiliepime prašė priteisti jos turėtas išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį tvirtinančių įrodymų, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (LR CPK 98 str. 1d.).

Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. 59 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1d., išlaidų paskaičiavimas, 1T, b.l.1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 270str., 275 str. 1 d., 279 str. 1 d. ir 307 str. 1 d.,

nutaria:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. K. (a.k.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 59 Lt (penkiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimo nuorašą, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo paskelbimo, išsiųsti neatvykusiam į teismo posėdį trečiajam asmeniui – LR VMI.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės rajono apylinkės teismui.