- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-150-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Adrenalino projektai“
- Ieškovas
- Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“
- Kategorijos
vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo viešosios įstaigos „Adrenalino projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Adrenalino projektai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1945 EUR skolą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas paruošė projektą, pagal kurį turėjo būti sukurtas vaizdo laidų ciklas, kaip ieškovo keturi nariai nameliu ant ratų važiuoja į Jungtinę Karalystę atsiimti nusipirkto aukcione automobilio „Reliant Robin“ ir jį parsivaro į Lietuvą. Atsakovas pasiūlė savo video operatoriaus, video montažo, prodiuserio paslaugas bei nurodė siūlomų paslaugų kainą ir šalys pasirašė sutartį. 2016 m. kovo 28 d. ieškovas išvyko į Jungtinę Karalystę kartu su atsakovo operatoriumi J. Z.. Kelionė truko apie dvi savaites per kurias ieškovas suteikė video operatoriui maitinimą, apgyvendinimą, apmokėjo kitas jo kelionės išlaidas. Grįžus į Lietuvą atsakovas išrašė ieškovui 1945 EUR sąskaitą, kurią ieškovas apmokėjo, bet atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas vis žadėjo atsiųsti kelionės nufilmuotą ir sumontuotą medžiagą. 2016 m. vasario 20 d. atsakovas atsiuntė dalį filmuotos medžiagos, kuri nemontuota, o tiesiog epizodų kratinys. Atsakovas žadėjo, jog šie kadrai bus tvarkomi, vis žadėjo sutvarkyti, bet to nepadarė. Kadangi ieškovas iš atsakovo sutartos paslaugos negavo ir pagrįstai manė, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdys, 2017 m. liepos 19 d. išsiuntė atsakovui pretenziją su reikalavimu grąžinti sumokėtus pinigus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pasirūpino operatoriumi bei būtina technika, o ieškovas neužtikrino operatoriui tinkamo maitinimo, apgyvendinimo. Kelionės metu operatorius filmavo, fotografavo ir ieškovas į „Facebook“ profilį talpino operatoriaus sumontuotus 11 video reportažų. 2016 m. birželio 20 d. ieškovo atstovui elektroniniu paštu buvo išsiųsta demonstracinė filmuko versija su pasiūlymu siųsti komentarus. Jokių pastabų iš ieškovo nebuvo gauta, todėl atsakovas laiko, jog tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus. Vėliau praėjus apie 1 metus ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. Atsakovas mano, jog visus savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o projektas nėra baigtas dėl ieškovo nutraukto bendradarbiavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo 1945,00 EUR skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 258,00 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovo Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2016 m. kovo 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Teminuota reklamos paslaugų teikimo sutartis Nr. 2016/03/01 (toliau - sutartis) pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti video operatoriaus, video montažo, prodiuserio paslaugas ir atstovauti „projektą“ bendraujant su televizijomis, web portalais, o ieškovas įsipareigojo sumokėti viso 1 945 EUR už paslaugas. 2016 m. kovo 29 d. atsakovas išrašė ieškovui apmokėti sąskaitą – faktūrą 1 945,00 EUR sumai. Ieškovas šią sąskaitą apmokėjo dviem mokėjimo nurodymais: 2016 m. balandžio 4 d. sumokėdamas 1 000 EUR ir 2016 m. balandžio 14 d. sumokėdamas 945 EUR. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino ir byloje nekilo ginčo, jog atsakovas tinkamai įvykdė sutartinį įsipareigojimą suteikti video operatoriaus paslaugą.
5. Teismas įvertinęs byloje pateiktus kompaktinius diskus darė išvadą, jog juose yra vaizdinės laikmenos „1serija(Eskizas) (zalia medziaga) be post-producion.mp4“ ir „1serija.mp4“, kurios skiriasi rodomos medžiagos ilgiu ir turi nedidelių rodomos medžiagos turinio skirtumus. Abi šios laikmenos, teismo vertinimu, nevertinant jų kokybės, negali būti laikomos galutinai sumontuota vaizdo medžiaga, nes jose yra rodomi tekstiniai komentarai: „vardas, pavardė, pareigos“, „muzikos takelis“. Atsakovas vykdydamas Sutartinius įsipareigojimus turėjo atlikti visos nufilmuotos medžiagos montažą, nuo ieškovo atstovų išvykimo į kelionę iki grįžimo. Byloje nepateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovas šiuo veiksmus atliko, todėl netinkami įvykdė vaizdo montažo paslaugas.
6. Atsakovui buvo aiškiai atskleistas ir žinomas ieškovų Sutarties sudarymo tikslas (sukurti laidas, kurias parodyti televizijoje), bei tai, jog atsakovas tinkamai atliko tik vaizdo operatoriaus paslaugas, darytina išvada, jog ieškovas iš Sutarties iš viso negavo to ko pagrįstai tikėjosi ir dėl ko buvo sudaryta Sutartis. Vien tik suteiktos vaizdo operatoriaus paslaugos, neperdavus ieškovui visos filmuotos nemontuotos medžiagos, ieškovams yra beprasmės ir nėra pagrindu laikyti, jog Sutartis atsakovo buvo įvykdyta iš dalies dėl ko galima būtų mažinti jos kainą. Atsakovui netinkamai įvykdžius Sutartinius įsipareigojimus ir iš anksto gavus apmokėtą kainą, laikytina, jog 1 945 EUR suma buvo gauta nepagrįstai, todėl teismas tekina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovo 1 945 EUR skolą. Kadangi ieškovas ir atsakovas pagal teisinę formą yra asociacija ir viešoji įstaiga, t.y. nelaikytini verslininkais ar privačiais juridiniais asmenimis, todėl reikalavimą dėl 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo ieškovui 5 proc. procesines palūkanas
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė viešoji įstaiga „Adrenalino projektai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti priimtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
7.1. Priimtame sprendime nėra nurodytos įstatymo nuostatomis, kuriomis vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą.
7.2. Teismas turėjo spręsti, ar yra pagrindas mažinti darbų kainą ir kokia apimtimi. Tačiau tokio pobūdžio faktinės aplinkybės civilinėje byloje nėra nustatytos ir Teismo sprendime dėl šių aplinkybių iš esmės nepasisakyta.
7.3. Ginčo šalių Sutartyje nustatyta kaina nėra 1 945 Eur kaip nurodyta teismo sprendime. Sutarties kainą reglamentuoja Sutarties 5 skyrius „Paslaugų kaina ir atsiskaitymo tvarka“. Sutarties 5.1. punkte yra aiškiai nurodyta iš ko susideda Sutarties kaina.
7.4. Po kelionės atsakovė turėjo paruošti vieną demonstracinį epizodą, kuris turėjo būti pateiktas televizijai, kuri savo ruožtu turėjo vertinti, ar projektas yra tinkamas televizijai ir ar ji apsiimtų šį projektą rodyti ir tik vėliau sumontuoti kitus epizodus. Tuo tarpu ieškovas tvirtino priešingai - jog atsakovas privalėjo iš karto paruošti 12 epizodų.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo pateiktą apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos priimtą sprendimą palikti nepakeistu. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
8.1. Tarp šalių buvo sudaryta reklamos paslaugų suteikimo sutartis. Apeliantės sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra susiję su nematerialaus pobūdžio paslaugomis.
8.2. Apeliantės atlikti darbai buvo nekokybiški, nebuvo sumontuota demonstracinė laida.
8.3. Ieškovė nėra tikra, jog atsakovė įvykdė sutarties dalį dėl filmavimo, nors atsakovės operatorius ir buvo kartu vykdant projektą, tačiau ieškovė neturėdama filmuotos medžiagos negali įvertinti, jog filmavimo paslauga suteikta tinkamai.
8.4. Nagrinėjamoje byloje nėra svarbi sutarties kaina, nes ieškovė reikalauja, sugrąžinti atsakovei sumokėtus pinigus dėl neįvykdytos sutarties.
8.5. Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, jog ieškovė bendradarbiavimo pareigą su atsakove vykdė tinkamai bei savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus yra įvykdžiusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Teminuota reklamos paslaugų teikimo sutartis Nr. 2016/03/01 pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti video operatoriaus, video montažo, prodiuserio paslaugas ir atstovauti „projektą“ bendraujant su televizijomis, web portalais, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už paslaugas. 2016 m. kovo 29 d. atsakovas išrašė ieškovui apmokėti sąskaitą – faktūrą 1945,00 EUR sumai. Ieškovas šią sąskaitą apmokėjo dviem mokėjimo nurodymais: 2016 m. balandžio 4 d. sumokėdamas 1000 EUR ir 2016 m. balandžio 14 d. sumokėdamas 945 EUR
12. Pirmosios instancijos teismas šalis siejančius santykių įvertino kaip mišrius – atlygintinių paslaugų teikimo ir rangos teisinius santykius. Apeliantė teikdama apeliacinį skundą nurodo, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, nes galutiniame sutarties rezultate turėjo būti sukurtas materialus objektas – 12 laidų. Tuo tarpu ieškovė nurodo, jog šalis siejo atlygintinių paslaugų teikimo santykiai, nes apeliantė turėjo konsultuoti, tarpininkauti bendraujant su televizijomis, o tokiais veiksmais materialus objektas nėra sukuriamas.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, nagrinėdamas rangos sutarties ir paslaugų sutarties atribojimo problematiką, nurodė, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir atsakomybės taikymo būdas: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu yra įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Kasacinio teismo išaiškinta, jog atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas).
14. Siekiant tinkamai kvalifikuoti šalių sutartinius teisinius santykius reikalinga teisingai aiškinti šalių sudarytą sutartį. Kasacinio teismo praktika dėl įstatyme įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių yra nuosekliai išplėtota. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).
15. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis įstatymo nuostatomis bei vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant šalių sudarytą sutartį sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalis siejo mišrūs paslaugų teikimo ir rangos teisiniai santykiai. Šalių sudarytos sutarties 4.1. numatyta, kad sutartimi paslaugų teikėjas (apeliantė) įsipareigoja nufilmuoti ir sumontuoti laidą. Taigi, lingvistiniu sutarties aiškinimo metodu aiškinant sutartį galima daryti išvadą, jog šalis siejo rangos sutartis, nes turėjo būti sukurtas materialus objektas – filmuota medžiaga, sumontuota laida. Tačiau iš į bylą pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, jog šalys aptarinėjo ir kitų paslaugų teikimą ta pačia sutartimi. Apeliantė taip pat buvo įsipareigojusi konsultuoti bei tarpininkauti su televizija dėl laidų pardavimo, o tokie veiksmai vertintini kaip paslaugų teikimas.
16. Tokį šalių sudarytos sutarties kvalifikavimą pagrindžia ir sutarties 5.1 punkto nuostatos, kuriose nurodoma, jog paslaugų kainos už suteiktas paslaugas: filmavimas viena diena 70 Eur, garso įranga (vienai dienai) 10 Eur, papildoma įranga 20 Eur, vieno epizodo montažas 110 Eur, prodiuseris 100 Eur įskaitant mokesčius. Filmavimo ir montavimo darbais yra sukuriamas materialus objektas (filmuota medžiaga, arba sumontuotas epizodas), o prodiuserio paslaugos materialaus objekto nesukuria. Vertindamas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusius teisinius santykius, o byloje sprendžiant ginčo pobūdį reikalinga nustatyti dėl kurios sutarties dalies (rangos darbų atlikimo ar paslaugų teikimo) yra kilęs ginčas.
17. Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl atliktų rangos darbų, tai yra atlikto filmavimo ir montavimo darbų, dėl ko sprendė, jog sutarties kaina turi būti sumažinta visiškai, tačiau filmavimo darbai ir vienos laidos montavimo darbai buvo atlikti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog filmavimo darbai buvo atlikti, tačiau nesutiko, jog apeliantės jai perduota filmuota medžiaga gali būti laikoma sumontuota viena laida tinkanti televizijai. Apeliantės teigimu čia demonstracinė versija, kurios reikalavo atstovas iš TV3televizijos kanalų grupės. Pirmosios instancijos teismas pateiktos demonstracinės laidos nevertino kaip pilnai sumontuotos ir tinkamos publikuoti. Su tokiu vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pateikta medžiaga nėra baigta montuoti, pateiktas juodraštinis variantas, kuriame nėra įvardijami kalbantys žmonės (tačiau nurodoma, kad tokia informacija turėtų būti pateikiama), nėra parinkto garso takelio (bet nurodoma, kad toks turėtų būti). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu demonstracinė laidos versija sumontuota turėtų būti tokia medžiaga, kuri tinkama publikuoti. Byloje esanti filmuota medžiaga nėra tinkama publikuoti, todėl sutiktina, jog ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus už šios montavimą. Atsižvelgiant į tai sutarties kaina gali būti mažintina montavimo darbų apimtyje, nes jie nebuvo tinkamai atlikti.
18. Iš nustatytų aplinkybių spręstina, jog ginčas yra kilęs dėl šalių sutarties dalies, kuri priskiriama rangos teisiniams santykiams. Civilinio kodekso 6.644 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, jog rangos sutartimi viena šalis įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Byloje nustatyta, jog filmavimo darbai yra atlikti tinkamai ir net jei ieškovė nereikalauja filmuotos medžiagos perduoti jai, tačiau už šių darbų atlikimą privalo sumokėti apeliantei.
19. Apeliantė pateiktame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog sutarties kaina yra 1945 Eur, netinkamai nustatė visos sutarties kainą. Kaip jau nurodyta Sutarties 5.1 punkte yra įvardijama atskirų apeliantės atliekamų darbų kaina. Tame pačiame punkte numatyta, jog paslaugų gavėjas (ieškovė) iki projekto pradžios privalo sumokėti 1000 Eur. Bei 945 Eur paslaugų gavėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 5 dienas grįžus iš kelionės. Atsižvelgdamas į šias sutarties nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovės sumokėta suma yra avansinis apmokėjimas už sutarties vykdymą ir negali būti laikoma visa sutarties kaina.
20. Byloje nėra ginčo dėl kelionės trukmės, todėl nustatytina, jog filmavimo darbai buvo vykdomi nuo 2016-03-28 iki 2016-04-12, tai yra iš viso 16 dienų. Remiantis sutarties 5.1. punkte esančiais įkainiais filmavimo darbų kaina už 16 dienų yra 1120 Eur (70 x 16), garso įrangos nuoma 16 dienų kainavo 160 (10 x 16), bei papildomos įrangos nuoma 20 Eur. Apeliantė 20 Eur papildomos įrangos mokestį skaičiuoja vienai dienai, tačiau sutartyje nėra nurodyta, jog šis mokestis, kitaip negu kiti, yra už vieną dieną, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 20 Eur papildomos įrangos kaina yra už visą filmavimo laikotarpį. Remiantis tokiais skaičiavimais filmavimo darbai buvo atlikti už 1300 Eur. Kadangi šalys sutinka, jog tokie darbai buvo atlikti tinkamai, spręstina, kad ieškovė turėjo pareigą šią sumą sumokėti apeliantei.
21. Apeliantė nurodo, jog ieškovė taip pat turėtų apmokėti atsakovei ir už vienos laidos sumontavimo ir prodiusavimo darbus, tai yra 210 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Byloje nustatyta, jog demonstracinė laidos versija nėra baigta montuoti, todėl ieškovei pareigos apmokėti už montavimo darbus nėra.
22. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė sumokėjo apeliantei už atliktus filmavimo darbus iki darbų perdavimo, t.y. avansu. Tai nedraudžiama įstatymu (CK CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė ir neturi viso projekto filmavimo medžiagos, tačiau reikalavimo perduoti darbų rezultatą nebuvo pareiškusi ir byloje dėl darbų rezultato perdavimo nėra iškeltas ginčas. Nei po projekto nufilmavimo, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė nereikalavo iš atsakovės pateikti jai visą filmuotą medžiagą. Tačiau ieškovė, nereikalaudama filmuotos medžiagos perdavimo, vien dėl to neturi avanso susigrąžinimo teisės, kadangi, šalims nenutraukus sutarties ir jos nepakeitus, užsakovui (ieškovei) išlieka pareiga atsiskaityti su apeliante už atliktus filmavimo darbus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas iš dalies, nustatant, jog apeliantė turi grąžinti ieškovei 645 Eur avanso, už kuriuos tinkamai pagal sutartį darbų nebuvo atlikta.
23. Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat nesutiko su iš jos priteista 200 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo advokato padėjėjai. Pirmosios instancijos teismas šias patirtas išlaidas vertino, kaip kitas ieškovės su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, todėl priteisė rašytiniais įrodymais pagrįstas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, o ne kaip atstovavimo išlaidas. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliantė nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi cituoja Lietuvos Apeliacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog advokato padėjėjas neturi teisės atstovauti ar kitaip prisidėti prie apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos bylos. Cituojama teismo praktika nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, nes iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos ir cituojamos bylos aplinkybės. Cituojamoje byloje sprendžiamas advokato padėjėjo atstovavimas apeliacinės instancijos teisme klausimas, nurodant, kad toks atstovavimas yra draudžiamas įstatymu, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teisme advokato padėjėjui teikti teisinę pagalbą nėra neleidžiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
24. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis automatiškai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės pateiktą apeliacinį skundą teismas tenkino 67 procentais. Kaip jau minėta ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 258 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš atsakovės turi būti priteista proporcingai patenkintų reikalavimų dalis – 85,14 Eur. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 950 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 150 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų proporciją atsakovei turi būti atlyginama 737 Eur jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
25. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės jai priteistina 29,48 Eur dalis pagal apeliacinio skundo patenkinimo proporciją. Kitų duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į vienarūšius šalių reikalavimus atlieka įskaitymą ir iš viso iš ieškovės atsakovės naudai priteisia 681,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti dalyje ir rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti tai:
„Priteisti iš atsakovės VŠĮ „Adrenalino projektai“, j.a.k. 303134178, Vilkpėdės g. 22, Vilnius, 645,00 EUR, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“, j.a.k. 300104436, S.Dariaus ir S.Girėno g. 29A, Kaunas, naudai.“
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš ieškovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ 681,34 Eur atsakovės VšĮ „Adrenalino projektai“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.