Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-01-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-2495-1080/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-04
Bylos Nr.
2YT-2495-1080/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31415-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
A. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2021 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. V. pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio (duomenys neskelbtini) turto arešto patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolio patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolio šaukimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjas taip pat prašo skirti antstoliui drausminę nuobaudą.

2. Pareiškime nurodo, kad Vilniaus apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį dokumentą dėl 499,51 Eur skolos išieškojimo, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolis Dalius Traigys, vykdydamas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apylinkės teismo nutartį, (duomenys neskelbtini) įregistravo turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) surašė patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), surašė antstolio šaukimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Duotu laikotarpiu yra areštuotos visos A. V. sąskaitos, turtas, uždrausta vykdyti veiklą, gautas grasinimas dėl tolimesnių baudų skyrimo, apie A. V. paskleista neigiama informacija. Pažymi, kad jis nėra skolingas Valstybinei mokesčiu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 499,51 Eur. Todėl antstolio priimtas patvarkymas yra neteisėtas. Vykdant patvarkymą buvo akivaizdžiai viršijamas teismo nutartyje nurodytas turto arešto mastas, kadangi antstolis neturi teisės areštuoti skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, antstolis yra areštavęs skolininkui priklausančią kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 1 350,00 Eur, kitą turimą turtą, yra areštuotos visos jo sąskaitos. Anot skolininko, antstolis naudodamasis savo kaip Valstybės įgalioto asmens, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas bei pareigas, kurias privalo atlikti sąžiningai, stengiasi jį pažeminti ir pakenkti jam visomis turimomis priemonėmis, galimai gaudamas papildomą atlygį iš suinteresuotų asmenų. Todėl antstolis taiko tokias perteklines priemones pakenkdamas jam finansiškai ir menkindamas jo reputaciją. Po antstolio informacijos apie skolininką rinkimo, buvo bandymas pasinaudojant jo asmeniniais duomenimis neteisėtai paimti kreditą. Be to, tai jau ne pirmas kartas kai turėdamas teisę rinkti informaciją, antstolis naudojasi surinkta informacija nesąžiningiem tikslam pasiekti. Todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl drausminės nuobaudos antstoliui skyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Antstolis Dalius Traigys (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad jo antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos Valstybės naudai. Kartu su vykdomuoju raštu (duomenys neskelbtini) antstoliui buvo pateiktas VMI prie LR FM raštas dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo, kuriame nurodyta, kad išieškotinos sumos likutis yra 499,51 Eur. Teigia, kad antstolis skolininką apie jo teises ir pareigas informavo pirminiais procesiniais veiksmais Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodė išieškotiną sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkui nustatytu terminu skolos nesumokėjus, antstolis vykdydamas jam vykdymui pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) apribojo skolininkui priklausančią disponavimo turtu teisę, neribojant areštuoto turto savininko valdymo ir naudojimosi teisių. (duomenys neskelbtini) antstolis gavo skolininko skundą, kuriuo skolininkas informavo, kad baudą yra sumokėjęs tiesiogiai išieškotojai. Antstolis išsiuntė užklausimą išieškotojai ir (duomenys neskelbtini) gavus informaciją apie skolininko įmokėtas lėšas, perskaičiavo vykdymo išlaidas bei sumažino turto arešto mastą iki 40,19 Eur. Anot antstolio, CPK įtvirtina ne tik skolininko teises, bet ir pareigas būti aktyviems, domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Skolininkui, žinančiam, kad pastarojo atžvilgiu yra inicijuotas vykdymo procesas ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, kyla procesinė pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga bei teikti antstoliui visą su byla susijusią skolininkui žinomą informaciją. Skolininkas, įmokėjęs lėšas tiesiogiai išieškotojui, privalėjo nedelsiant apie tai informuoti antstolį, tačiau to nepadarė ir šie veiksmai, o tiksliau skolininko nebendradarbiavimas, sąlygojo papildomų procesinių veiksmų atlikimą. Vykdomojoje byloje liko nesumokėtos vykdymo išlaidos, todėl vykdomojoje byloje nesumokėjus pilnai išieškotinos sumos su vykdymo išlaidomis, antstolis neturi pagrindo naikinti priimtų procesinių sprendimų, iki kol vykdomoji byla skolininko atžvilgiu bus pilnai įvykdyta, t. y. išieškotos vykdymo išlaidos sumoje 40,19 Eur.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo skundo, nurodydamas, kad antstolio vykdymo procese atlikti vykdymo veiksmai yra teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

5. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymi, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

7. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

8. Iš vykdomosios bylos medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. l. 3). Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) surašė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skolininkui buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) asmeniškai (duomenys neskelbtini). Pasibaigus raginimo terminui, (duomenys neskelbtini) antstolis priėmė skundžiamus procesinius dokumentus – turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimą sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), šaukimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti antstolio (duomenys neskelbtini) turto arešto patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); šaukimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymus iš esmės motyvuoja tuo, kad pareiškėjas nėra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl antstolio veiksmai yra nesuderinami su CPK 675 ir 677 straipsniais. Antstolis viršijo turto arešto mastą (CPK 677 straipsnio 2 dalis), areštavo pareiškėjui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 1 350,00 Eur, kitą turimą turtą bei visas pareiškėjo sąskaitas. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas antstoliui pateikė skolų suderinimo aktą (duomenys neskelbtini).

10. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnis numato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Bylos duomenimis antstoliui buvo pateiktas vykdyti įsiteisėjęs vykdomasis dokumentas, todėl jis privalo būti vykdomas. Antstolis neturi teisės kvestionuoti pateikto įsiteisėjusio ir vykdytino dokumento teisėtumo.

11. Teismas pažymi ir tai, kad vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti reglamentuotas CPK 651 straipsnyje. Jame nustatyta, kad antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (ar jį pateikia tam teisę turintis asmuo, ar vykdytinas to antstolio, ar turinys atitinka CPK reikalavimus, ar nepraleistas senaties terminas ir kt.), o, nenustatęs aptartų kliūčių, antstolis kaip imperatyviai nurodyta CPK 651 straipsnio 3 dalyje, patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Pažymėtina, kad visos tikrintinos aplinkybės yra siejamos su formalių kliūčių vykdymo procesui pradėti įvertinimu. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog kartu su vykdomuoju dokumentu išieškotoja antstoliui pateikė ir duomenis patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Antstolis, nenustatęs galimų CPK 651 straipsnio trūkumų, kuriais remiantis nebūtų galima priimti vykdomojo dokumento ar pradėti vykdymo veiksmų, (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų suma 33,68 Eur (v. b. l. 15-17). CPK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Iš bylos duomenų nustatyta, kas raginimas įvykdyti teismo sprendimą skolininkui buvo įteiktas asmeniškai (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų informavęs antstolį apie sprendimo įvykdymą, todėl buvo pritaikytos CPK 624 straipsnyje numatytos procesinės priverstinės priemonės, t. y. (duomenys neskelbtini) antstolis priėmė šiuos procesinius dokumentus: turto arešto patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); šaukimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Šiame kontekste be kita ko, pastebėtina ir tai, kad vykdomojoje byloje esanti mežiaga patvirtina, kad antstolis pagrindines skolininko teises ir pareigas, nurodytas CPK 643 straipsnyje ir 644 straipsnyje, išvardijo (duomenys neskelbtini) surašytame patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (tame tarpe ir pareigą nedelsiant informuoti antstolį apie vykdojo dokumento įvykykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus). Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 5 punktas numato, jog skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi įrodymų apie vykdomojo dokumento įvykdymą pateikimas yra skolininko pareiga, skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Kaip minėta aukščiau, pirminiai procesiniai dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini) surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, skolininkui asmeniškai buvo įteikti (duomenys neskelbtini) Taigi, nuo šio momento skolininkas turėjo pareigą nedelsiant informuoti antstolį apie vykdojo dokumento įvykykdymą (CPK 644 straipsnio 6 punktas), tačiau apie tai, kad skolininkas atiskaitė su išieškotoja ir sumokėjo jai įmokas, antstolį informavo tik po (duomenys neskelbtini) priimtų procesinių dokumentų. Todėl teismo vertinimu, antstolis jokių teisės normų nepažeidė ir minėtus procesinius dokumentus priėmė teisėtai.

13. Pareiškėjas taip pat teigia, kad antstolis viršijo turto arešto mastą (CPK 677 straipsnio 2 dalis), todėl antstolio veiksmai yra neteisėti.

14. CPK 678 straipsnis nustato, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. (duomenys neskelbtini)straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Praktikoje gali susidaryti situacija, jog nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau, nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, antstolis gali pasinaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu nustatys, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

15. Teismas nesutinka su aukčiau išsakyta pareiškėjo pozicija. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą iš kurios nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) antstolis priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininkui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklą – turto arešto mastas 630,28 Eur, apribojant skolininkui priklausančią disponavimo turtu teisę ir neribojant areštuoto turto savininko valdymo bei naudojimosi teisių; taip pat nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nurašomų lėšų suma - 630,28 Eur. (duomenys neskelbtini) skolininkas antstolio kontorai pateikė skundą bei informaciją apie tai, kad skolininkas nėra skolingas išieškotojai, t. y. baudą tiesiogai apmokėjo išieškotojai. (duomenys neskelbtini) antstolis išsiuntė išieškotojai užklausimą, ir (duomenys neskelbtini) iš išieškotojos gavo informaciją apie skolininko įmokėtas lėšas (v. b. l. 28-29). Remiantis gauta informacija, antstolis (duomenys neskelbtini) sumažino turto arešto mastą iki 40,19 Eur bei perskaičiavo vykdymo išlaidas (v. b. l. 32-35). Taigi teismas sutinka su antstoliu, kad vykdomojoje byloje liko nesumokėtos vykdymo išlaidos, todėl vykdomojoje byloje nesumokėjus pilnai išieškotinos sumos su vykdymo išlaidomis, antstolis neturi pagrindo naikinti priimtų procesinių sprendimų, iki kol vykdomoji byla skolininko atžvilgiu bus pilnai įvykdyta, t. y. išieškotos vykdymo išlaidos sumoje 40,19 Eur.

16. Pareiškėjas, be kita ko, reiškia prašymą skirti antstoliui drausminę nuobaudą. Teigia, kad antstolis naudodamasis savo kaip Valstybės įgalioto asmens, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas bei pareigas, kurias privalo atlikti sąžiningai, stengiasi jį pažeminti ir pakenkti pareiškėjui visomis turimomis priemonėmis, galimai gaudamas papildomą atlygį iš suinteresuotų asmenų. Antstolis taiko tokias perteklines priemones, tikslu pareiškėjui pakenkti finansiškai ir menkindamas jo reputaciją. Be to, turėdamas teisę rinkti informaciją, antstolis ne pirmą kartą naudojasi surinkta informacija nesąžiningiem tikslas pasiekti.

17. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas nėra kompetetingas subjektas spręsti klausimą dėl antstoliui drausminės nuobaudos skytrimo. Drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą antstoliui reglamentuoja Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. Remiantis tuo kas išdėstyta, toks pareiškėjo prašymas nėra sprendžiamas.

18. Kiti šalių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta auksčiau, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolis veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais motyvais, teisinio pagrindo nėra, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė