Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Šilalės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone, pradinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „L. V.“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

jis, 2024 m. birželio 7 d., apie 11.10 val. Klaipėdos g., Gargždų m., dviejų eismo juostų kelyje, kai kiekviena kryptimi yra po vieną eismo juostą, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, sankryžoje sukdamas į kairę į Gamyklos g., nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui „Yamaha“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. G. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nesunkiai sužalotas motociklo „Yamaha“ vairuotojas P. G..

Šiais savo veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 982 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 157 p. (Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, <...> ) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis V. S. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai padarė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kiti proceso dalyviai.

Iš 2024 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje, adresu Klaipėdos g. – Pramonės g. sankryžoje Gargžduose, susidūrė motociklas Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. G. ir automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S., judantis priešprieša kitoje eismo juostoje. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Įvykio metu alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0361, patikros Nr. 2060823, patikrino vairuotoją V. S. ir nustatė, kad jis buvo blaivus. Automobilio vairuotojas V. S. paaiškino, kad važiuodamas Klaipėdos gatve, praleidęs priešpriešais automobilį, pradėjo kairiojo posūkio manevrą ir nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo, kuris važiavo Klaipėdos g. nuo Dauparų k. pusės ir atsitrenkė į jo automobilį (1 t., b. l. 1-4).

Iš 2024 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra šviesoforais nereguliuojama, Klaipėdos g. ir Gamyklos g. sankryža, Gargždų m. Eismo įvykio vieta apžiūrima nuo Gargždų m. pusės Klaipėdos g., kairėje pusėje matoma Gamyklos g. Kelio ruožas tiesus, horizontalus, be nuokalnių. Didžiausias leistinas važiavimo greitis 50 km/h. Sankryža nereguliuojama, be pėsčiųjų perėjos. Sankryžoje link Gamyklos g. matomas eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir motociklas „Yamaha“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Aplinkui eismo įvykio vietą matomos įvairios plastmasių duženos ir išbėgęs tepalas (1 t., b. l. 15-25).

Iš 2024 m. birželio 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobiliui apgadinta priekinė dešinė dalis (1 t., b. l. 26-38).

Iš 2024 m. birželio 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas motociklas „Yamaha“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Motociklui apgadinta priekinė dalis (1 t., b. l. 39-47).

Iš 2024 m. liepos 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 611/2024 (03) nustatyta, kad P. G. padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai kojose, kairės blauzdos plėštinė žaizda su daliniais priekinių blauzdos raumenų pažeidimais, kairio stipinkaulio, kairės plaštakos I delnakaulio lūžiai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatytu taisyklių 7.1. punktu; dešinės pėdos II piršto artimojo pirštakaulio, V padikaulio lūžiai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu. Šie lūžiai, remiantis Klaipėdos universiteto ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis, nustatyti 2024-06-10, 23:28 val. tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose ankstesnių įrašų apie šiuos lūžius nėra. Neatmetama galimybė, kad P. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti KET pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas V. S. prašymas dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį atsakomybėn pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

Teismas nustatė ir pripažino, kad V. S. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis V. S. anksčiau teistas, teisnumas išnykęs, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, šioje byloje nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kadangi V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nuosekliai patvirtino faktines įvykio aplinkybes, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką ir kritiškai vertina savo poelgį. Byloje esantis draudimo kompanijos AB „Lietuvos draudimas“ 2024 m. rugsėjo 9 d. raštas dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad nukentėjusiajam P. G. padaryta žala draudimo bendrovės nuomone, yra atlyginta (1 t., b. l. 132, 2 t., b. l. 111-115), dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismas pažymi ir tai, kad V. S. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 7-11). Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad V. S. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Konstatuotina, jog V. S. vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, V. S. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. V. S. laiduotoja skirtina jo sutuoktinė V. S., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už V. S. asmuo, ir teismo vertinimu ji laikytina teigiama asmenybe, kuri laikosi visuomenei priimtinų teisės normų ir įstatymų (2 tomas, b. l. 139-140, 164).

Civilinis ieškovas P. G. patikslintu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir V. S. 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 4 186 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 69-75). Taip pat nukentėjusysis P. G. prašo priteisti iš kaltinamojo V. S. visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (1 t., b. l. 93-94, 110-11, 2 t., b. l. 82). Eismo įvykio metu kaltinamojo V. S. vairuotos transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir nurodė, kad civiliniam ieškovui turtinė ir neturtinė žala yra tinkamai atlygintina, laiku ir pilna apimtimi, todėl nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo priteisti kokias nors papildomas sumas iš AB „Lietuvos draudimas“, teismo prašo civilinio ieškovo pateiktą patikslintą civilinį ieškinį atmesti. Civiliniam ieškovui P. G. 2024 m. rugsėjo 9 d. yra išmokėta: 146 Eur už gydymo išlaidas ir 4 620 Eur už neturtinę (moralinę) žalą. R. G. 2024 m. rugsėjo 8 d. yra išmokėtas 1 555 Eur ir 2024 m. lapkričio 7 d. 200 Eur turtinės žalos atlyginimas dėl motociklo „Yamaha WR125X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 5 d. - 429,50 Eur už sugadintus rūbus, batus, šalmą, akinius. Civilinis atsakovas nurodo, jog likusi neatlyginta turtinio reikalavimo dalis yra dėl pritaikyto daiktų nusidėvėjimo. Išlaidos dėl mokamos palatos P. G. nebuvo kompensuotos, nes tai nelaikytina būtinosiomis gydymo išlaidomis. Nurodo, kad visa pagrįsta žala P. G. buvo kompensuota, todėl AB „Lietuvos draudimas“ prašo P. G. civilinį ieškinį atmesti (2 t., b. l. 111-115).

Civilinis ieškovas 2025 m. sausio 27 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl patikslintu civiliniu ieškiniu reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo bei sumažino neturtinės žalos sumą ir prašo priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Neturtinės žalos fakto šioje byloje neginčija ir civilinis atsakovas, šią aplinkybę patvirtina civilinio atsakovo sprendimas išmokėti nukentėjusiajam 4 620 Eur neturtinei žalai atlyginti. Esminis civilinės ieškovės ir civilinio atsakovo ginčas šioje byloje kyla dėl neturtinės žalos dydžio.

Iš civilinio atsakovo rašytinių paaiškinimų bei į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiajam išmokėta 4 620 Eur neturtinės žalos suma buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) mokama iki 5 MMA suma (įvykio dieną MMA sudarė 924 Eur, todėl 5 MMA suma sudarė 4 620 Eur). Iš civilinio atsakovo paaiškinimų matyti, jog minėta suma nustatyta įvertinus medicininius dokumentus, konstatuotą diagnozę, taikytą gydymą, jo trukmę bei atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi nukentėjusiajam išmokėta maksimali Rekomendacijų 4.2.2 punkte nurodyta suma.

Vis dėlto, teismas pažymi, kad Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodyti neturtinės žalos dydžiai yra tik orientaciniai, o pats teisės aktas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į Rekomendacijų nuostatas, bet ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir pagal juos nustato galutinį neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, be jau anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis lankosi pas gydytojus, gydymas dar nėra baigtas ( 2 t., b. l. 85, 86, 87, 90, 95). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol jis jaučia skausmą, jam skiriama reabilitacija, o tai būtų pagrindas didinti neturtinės žalos dydį. Atsižvelgtina ir į teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad prieš pat eismo įvykį studijavo ir dėl eismo įvykio sutriko jo mokymosi galimybes. Visa tai neabejotinai sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus civiliniam ieškovui. Be to, nukentėjusysis teigė, jog iki šiol jaučia skausmą. Visa tai apriboja nukentėjusiojo galimybę gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, verčia nerimauti dėl galimų pasekmių sveikatai ateityje.

Įvertinęs anksčiau aptartus argumentus, byloje esančius duomenis apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, gydymo laikotarpį, iki šiol jaučiamas eismo įvykio pasekmes, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų nuostatas dėl tokiais atvejais draudimo santykiuose taikomų orientacinių neturtinės žalos dydžių, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat įvertinęs tai, jog nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma (dėl nusikalstamo nerūpestingumo), teismas nukentėjusiajam P. G. dėl nusikalstamos veikos padarytą neturtinę žalą vertina 6 620 Eur. Teismo nuomone, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens draudiko interesų.

Kadangi dalis neturtinės žalos sumos (4 620 Eur) civiliniam ieškovui yra sumokėta, yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir civiliniam ieškovui iš civilinio atsakovo papildomai priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat nukentėjusysis P. G. prašo priteisti iš kaltinamojo V. S. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 400 Eur, 1 000 Eur ir 800 Eur, susidedančių iš civilinio ieškinio surašymo, konsultacijų bei atstovavimo pirmosios instancijos teisme, pridėjo pinigų priėmimo kvitus (1 t., b. l. 93-94, 110-111, 2 t., b. l. 82). Šis nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš V. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos V. S. atsakomybei pagal laidavimą, neskiriant užstato.

V. S. laiduotoja paskirti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo P. G..

Priteisti iš V. S. 2 200 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiojo P. G. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD-R laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje .

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.