Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-534-584/2015 pagal ieškovės UAB „Nemuno būstas“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Nemuno būstas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Būsto administravimo agentūra“) pagal 2003 m. rugpjūčio 20 d. sutartį Nr. 37 sudarytą su Kauno miesto savivaldybės administracija bei 2008 m. rugpjūčio 20 d. susitarimą dėl 2003 rugpjūčio 20 d. sutarties Nr. 37 pakeitimo vykdė bendrabučio tipo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą. Minėtame name esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui J. L., įregistravimo pagrindas 2008 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sutartis Nr. 3029. Atsakovas, būdamas nurodyto buto savininkas, nemokėjo jam už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantui (atsakovui) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2008 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Nemuno būstas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Būsto administravimo agentūra“) pagal 2003 m. rugpjūčio 20 d. sutartį Nr. 37 sudarytą su Kauno miesto savivaldybės administracija bei 2008 m. rugpjūčio 20 d. susitarimą dėl 2003 rugpjūčio 20 d. sutarties Nr. 37 pakeitimo vykdė bendrabučio tipo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą. 2013 m. birželio 26 d. įsteigta Jonavos g. 162-ojo namo bendrija. Nagrinėjamu atveju iš esmes kyla ginčas dėl daugiabučio namo buto savininko – apelianto – pareigos mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. liepos 26 d. ieškovei. Apelianto teigimu, ieškovė nurodytu laikotarpiu neturėjo teisės administruoti namo bei rinkti mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka dėl žemiau išdėstytų motyvų.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrabučio tipo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai iki 2013 m. birželio 26 d. nebuvo įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties, dėl šios aplinkybės byloje ginčas nekyla. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kitaip tariant, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai negali likti be priežiūros ir jų tvarkymo, jų administravimas turi būti užtikrintas nuolat, bendri namo objektai turi būti prižiūrimi ir naudojami taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 str. 1 d., 4.84 str. 1 d.). Administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu. Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 str. 2 ir 3 d.). Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškovu UAB „Nemuno būstas“ (ankstesnis pavadinimas „Būsto administravimo agentūra“), kuri turi teisę administruoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus, 2003 m. rugpjūčio 20 d. sudarė sutartį Nr. 37, kuri buvo papildyta 2008 m. rugpjūčio 20 d. susitarimu Nr. 53-10-12. Taigi, iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo Jonavos g. 162, Kaune, bendrojo naudojimo patalpų objektų administratoriumi buvo paskirtas teisėtai.

Tuo tarpu apeliantas ginčija ieškovės daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo teisėtumą laikotarpyje nuo 2013 m. sausio mėn., nurodydamas, kad teismuose vyksta ginčas (c/b Nr. 2-13275-214/2014 (dabartinis Nr. 2-251-214/2015)) pagal ieškovo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ teisėtumo, kurį nuginčijus, apelianto teigimu, tuo pačiu butų pripažinta, kad UAB „Nemuno būstas“ nuo 2013 m. sausio 1 d. (įsakymo įsigaliojimo dienos) veikia be teisėto pagrindo ir neteisėtai reikalauja iš apelianto mokėti namo dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros mokesčius. Dėl nurodytų priežasčių prašė nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti iki kol bus išspręstas ginčas civilinėje byloje Nr. 2-13275-214/2014 (dabartinis Nr. 2-251-214/2015). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu, taip pat pažymi, kad nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Apelianto nurodytoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ teisėtumo. Šiuo įsakymu yra nustatyti terminai iki kurių administratoriams yra suteikta teisė vykdyti administravimo veiklą, tačiau paties įsakymo turinyje nėra pasisakyta konkrečiai dėl ieškovės UAB „Nemuno būstas“ teisių administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu, ir kurį nuginčijus, galėtų būtų kvestionuojamas ieškovės paskyrimo administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl išdėstyto, teismas sprendžia, kad tarp apelianto nurodytos civilinės bylos Nr. 2-13275-214/2014 (dabartinis Nr. 2-251-214/2015) ir nagrinėjamos bylos nėra jokio prejudicinio ryšio, todėl nurodytos bylos baigtis neturės jokios įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. neginčija ieškovės atliktų paslaugų dydžio ir apimties, priešingai iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė teikė daugiabučio namui, esančiam (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas ir minėtą pastatą administravo, o apeliantas į bylą nėra pateikęs šias aplinkybes paneigiančių rašytinių įrodymų. Be to, kaip anksčiau minėta, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai negali likti be priežiūros ir jų tvarkymo (CK 4.84 str. 1 d.), todėl nesant įsteigtai butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar sudarytai jungtinės veiklos sutarčiai, paskirtas administratorius pagrįstai ir teisėtai vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būtent UAB „Nemuno būstas“ ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio mėn., vykdė daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriaus funkcijas. Atitinkamai atsakovas, būdamas daugiabučio namo buto savininku, nesant jokių faktinių duomenų apie tai, kad tokias paslaugas atsakovas būtų gavęs iš kitų asmenų, o ne iš ieškovės, turi pareigą už daugiabučio namo administravimo paslaugas apmokėti šias paslaugas teikusiai ieškovei (CK 4.82 str. 2 d. ir 3 d.).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė neteisingą išvadą, nurodydamas, kad ieškovė administravimo funkcijas vykdė iki 2013 m. liepos 26 d., o ne iki Jonavos g. 162-ojo namo bendrijos įstatų įregistravimo, t. y. iki 2015 m. birželio 26 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 4.84 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnio nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, todėl administratoriaus veiklą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), kurių 15 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus administravimui, administratorius perdavimo ir priėmimo aktu perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 12-345). Šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1.1. punkte numatyta, kad įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus, savivaldybės vykdomosios institucijos, kitos už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakingos įmonės, įstaigos, organizacijos sprendimu per vieną mėnesį bendrijai perduodami valdyti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai pagal bendrijos įregistravimo dienos būklę. Taigi, išdėstytas teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtinta, kad pasibaigus administravimui, administratorius perdavimo ir priėmimo aktu perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas. Priėmimo-perdavimo aktas namo bendrojo naudojimo objektų dokumentams ir lėšoms perduoti ir priimti nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas, taip pat nėra pateikta ir jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas būtų kreipęsis į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių dėl nurodyto daugiabučio namo administravimo perdavimo įsteigtai bendrijai. Apeliantas taip pat nenurodė ir neteisėtų ieškovės veiksmų, t. y. nepagrįsto atsisakymo perduoti daugiabučio namo administravimą įsteigtai bendrijai. Byloje nekeliamas ginčas, kad aukščiau minėtas priėmimo-perdavimo aktas namo bendrojo naudojimo objektų dokumentams ir lėšoms perduoti ir priimti nebuvo pasirašytas, taigi Jonavos g. 162-jo namo bendrija, neturėdama nei dokumentacijos, nei perduotų lėšų, negalėjo vykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) administravimo funkcijų. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2013 m. birželio 26 d. įsteigta Jonavos g. 162-jo namo bendrija neperėmė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, ir ieškovės įgaliojimai pasibaigė 2013 m. liepos 26 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamoje byloje keliamas iš apelianto ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas teigiant, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 68,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovė atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti apskaičiuojamos atsižvelgiant ne į galutinio ieškinio reikalavimų (sumažintų), bet į patenkintą pradinio ieškinio dalį.

Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į sumažintą ieškinio reikalavimų dydį ir į tai, jog byla dėl šių reikalavimų nutraukta. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį neatitiktų bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo. Dėl to ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimą ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, byloje nesant duomenų, kad didesnio ieškinio pareiškimą būtų nulėmęs atsakovo elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas atsakovui palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Atsižvelgdama į tai, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl šis paskirstymas keistinas. Įvertinus tai, kad pradinio ieškinio suma nurodyta 170,21 Eur (587,69 Lt), o vėliau ji sumažinta iki 78,80 Eur (272,09 Lt), pirmosios instancijos teisme patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į pradinį 170,21 Eur (587,69 Lt) reikalavimą (CPK 93 str. 4 d.). Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teisme tenkinta 45 proc. ieškovės reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 15,64 Eur (54 Lt), atliko paiešką Gyventojų registro ir nekilnojamo turto registro duomenų bazėse, dėl ko ieškovė patyrė 1,71 Eur išlaidų bei 52,57 Eur (181,50 Lt (150 Lt +PVM)) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (ieškinio surašymo metu galiojusi redakcija) 8.2 punkte nurodytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti advokato teisinei pagalbai apmokėti skirta suma neviršija už ieškinio parengimą nustatyto 899,27 Eur (3 105 Lt) maksimalus dydžio (8.2 punktas, ieškinio surašymo metu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 1 035 Lt (3*1 035 Lt= 988,27 Eur (3 105 Lt))), todėl atsižvelgus į tenkintų reikalavimų proporciją, ieškovei iš apelianto priteistina 23,66 Eur.

Ieškovė sumokėjo 15,64 Eur (54 Lt) žyminio mokesčio, todėl ieškovei iš apelianto priteistina 7,04 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė patyrė 1,71 Eur (5,90 Lt) išlaidų už Gyventojų registro ir nekilnojamojo turto registro išrašus, todėl ieškovei iš apelianto priteistina 0,77 Eur suma minėtoms išlaidoms padengti.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina – sumažinant priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 31,47 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Apeliacinės instancijos teisme atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl skolos priteisimo, tačiau patenkinus procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas išspręstas ieškovės naudai, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestas, todėl apeliantui nepriteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimu iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Nemuno būstas“, į. k. 135836853, buveinė Medeinos g. 8A, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, priteistą 68,87 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 31,47 Eur.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.