Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.,

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-08-24 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. ir jam paskirta 3 MGL, t.y. 375 Lt dydžio bauda, teistumas išnykęs;

2) 2013-12-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir jam paskirta 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingas žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingas žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. N. 2012-05-08, veikdamas kartu su M. L., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - draudimo išmokas, ADB „ERGO Lietuva“ melagingai pranešdamas bei pateikdamas eismo įvykio deklaracijas apie tariamai įvykusį 2012-05-06 apie 16.45val. Partizanų g. 72 namo kieme, Kaune, eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. L. automobilis „Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą - ADB „ERGO Lietuva“ priklausančius 783,32 litus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apgaulės faktas buvo pastebėtas administravimo metu, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Kaltinamasis M. L. 2012-05-09, veikdamas kartu su S. N., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - draudimo išmokas, ADB „ERGO Lietuva“ melagingai pranešdamas bei pateikdamas eismo įvykio deklaracijas apie tariamai įvykusį 2012-05-06 apie 16.45val. Partizanų g. 72 namo kieme, Kaune, eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis „Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. N. vairuojamas automobilis „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą-ADB „ERGO Lietuva“ priklausančius 687,38 litus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apgaulės faktas buvo pastebėtas administravimo metu, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Kaltinamasis S. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną namuose darė remontą – keitė karnizus. L. pažinojo iš ankščiau. Paskambino draugui A. P., kad pasiskolintų drėlę, tačiau šis pasakė, kad drėlė pas L.. Neprisimena kaip susisiekė su L., tačiau jie susitiko namo, esančio Partizanų g. 72, kieme. Jie nuėjo į rūsį ir jis padavė jam drėlę. Iš rūsio L. išėjo pirmas, o jis, kadangi reikėjo susidėti drėlę į dėžę išėjo antras. Išėjus į lauką pamatė, kad L. sustojęs žiūri. Tada paklausė, kas atsitiko. Buvo įvažiuota į jo automobilio galinį bamperį galiniu kabliu. Tada jie užpildė deklaraciją ir jis sekančią dieną kreipėsi į draudimą. Deklaracijoje savo dalį jis pildė pats. Įvykio imitacija nebuvo daroma. Jis nematė L. automobilio apgadinimų. Draudime jam pasakė, kad L. automobilį apgadino karnizai. Neatsimena, ar L. jam davė draudimo šaknelę. Su draudimo agentu nebuvo įvykio vietoje. Jam padaryta 800 Lt žala. Tuo metu automobilis jam nepriklausė, jis nebuvo draustas Kasko draudimu. Draudimo atstovas nufotografavo automobilį. Jo automoiblyje užsilenkia sėdynės. 3 karnizai buvo įdėti taip, kad jų galas buvo aukščiau bagažinės dugno (pakilę kampu). Karnizų galai buvo išlindę 15-20 cm. Karnizai buvo 3,5 m. ilgio. Karnizą perlenkė ir įdėjo į automobilį. Patvirtino, kad jo automobilyje buvo du pažeidimai iki įvykio. Buferis buvo sutvarkytas - plastmasės buvo sukabintos.

Kaltinamasis M. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vieną dieną jam paskambino draugas A. P., kuris gyvena Vilniuje ir pasakė, kad reikia drėlės S.. Susitiko su juo jo mamos gyvenamojoje vietoje. S. stovėjo prie laiptinės. Rūsys buvo atviras, jame buvo žmonės. Jis nuėjo ir iš sandėliuko paėmė drėlę, kurią padavė S. N.. Tą dieną lijo. Nors važiavo lėtai, tačiau išvažiuojant jam iš kiemo, atsitrenkė į stovintį S. N. automobilį. Išlipęs iš automobilio, apsižiūrėjo – buvo sugadintas jo automobilio galinis dangtis, todėl daro principą, kad jo automobilį sugadino vamzdžiai, kurie buvo S. automobilio bagažinėje. Jie iš bagažinės buvo išsikišę apie 30 cm. Jie buvo padėti kampu. Bamperis pažeistas nebuvo. Tada pildė deklaraciją. Viską darė skubiai, nes turėjo kitų reikalų. Jo automobilis buvo pilnai draustas. Kieme buvo daug automobilių. Su N. susitikdavo bendruose susiėjimuose ar susitikdavo klube, kai jis būdavo su jo draugais. Su draudimu buvo dar 5 įvykiai per metus. Jo automobilis Audi A6 buvo pirktas 2011-07-14. Ankščiau šiuo automobiliu 3-5 kartus buvo autoįvykiuose. Buvo apgadinti priekinis ir galinis buferiai, slenkstis. Automobilis po įvykių būdavo remontuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė pilnai įrodyta liudytojų, specialisto parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga:

Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2012 m. dirbo draudimo brokerio asistente, atliko techninius darbus – skaičiuodavo, fotografuodavo automobilius, kurie gali būti potencialiai apdrausti. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsinami liudytojos parodymai, kad ji dirba UADBB „Mano brokeris“, draudimų brokerio asistente, jos ofisas yra Savanorių pr. 168, Kaune. Jos draudimo bendrovė užsiima tarpininkavimu sudarant įvairias draudimo sutartis. Jos draudimo bendrovė bendradarbiauja su įvairiomis draudimo bendrovėmis tame tarpe ir ERGO Lietuva. Apie draudimo paslaugas jie skelbiasi internete. 2012m. balandžio mėn., tikslesnės dienos nepamena pas juos kreipėsi M. L. dėl automobilio AUDI A6 AVANT valst. Nr.(duomenys neskelbtini) apdraudimo KASKO draudimu, nes jį tenkino jų pasiūlyta draudimo kaina ir sąlygos. Ji su M. L. bendravo draudžiant jo automobilį pirmą kartą, iš anksčiau jo nepažinojo. Jo automobilį AUDI A6 ji apžiūrėjo prie ofiso, tai yra prie Savanorių pr. 168, Kaune. Jį nufotografavo, ant automobilio jokių apgadinimų nepastebėjo ir M. L. jai nesakė, jog ant automobilio yra pažeidimų. Tą pačią dieną buvo sudarytas transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. 851-0396800 bei vėliau pateiktas DB „ERGO Lietuva“(1 t., b.l.95). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino.

Specialistas E. S. parodė, kad byloje surašė specialisto išvadą. Buvo pateiktas klausimas dėl automobilių sugadinimo suderinamumo. Jo pateikta išvada, kad abiejų automobilių sugadinimai yra nesuderinami vieno įvykio metu. Esminė argumentacija buvo išdėstyta išvados 8 puslapyje. Mano, kad „Audi“ automobilio kablys negalėjo tokiame plote apgadinti kito automobilio bamperio. Esant pavaizduotai susidūrimo schemai, būtų kontaktuota ties automobilio „Audi“ viduriu. Neįsivaizduoja, kaip buvo apgadinta dešinė bamperio pusė, kaip gali likti neapgadintos labiausiai išsikišę automobilio dalys. Karnizai pradurti bagažinės dangčio gal ir neturėjo. Jie galėjo kažkiek pasislinkti. Visų sugadinimų visumoj negalima suderinti. Gali būti įskilimai nuo lokalaus pažeidimo, bet ne sugadinimas tokiame plote. Pilnai patvirtina specialisto išvadą. Modeliavimas - tai automobilių sustatymas tam tikru kampu. Tokio kontakto metu visi tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti. Nebuvo įvykio vietoje, bet jam buvo pateiktos foto nuotraukos. Išvadą davė pločio neatitikimo atžvilgiu. Jei automobilis būtų statomas taip, kaip nurodyta N. braižytoje schemoje, tai neįmanoma, kad būtų buvę tokie kito automobilių sužalojimai. Ekspertas atsirenka tyrimo metodus, kad galima būtų atsakyti į klausimus. Jam nereikėjo apžiūrėti automobilio. Paties automobilio netyrė. Nuo kablio kontakto negali būti toks kito automobilio sugadinimas. Sugadinimo dalis - įskilimai, dažų nubyrėjimas. Įskilimai matėsi išsamiose fotografijose. 11 nuotraukoje matyti, kad automobilio bamperis apgadintas labai nežymiai. Draudimo ekspertai įdėjo į automobilį liniuotę, imituodami karnizus. Nesvarbu, ar karnizas buvo aukščiau, ar žemiau, bet neatitinka sužalojimų pločiai. Visumoje visi sugadinimai negalėjo būti padaryti vieno įvykio metu. Aukščių nelygino, lygino pagal pločių nesuderinamumą. Tvirtina specialisto išvadoje nurodytus argumentus. Nematavo kablio išsikišimo nuo bamperio. Ekspertas pasirenka tai, ką jam reikia matuoti. „Škodos“ automobilio priekinio bamperio apdaila labiausiai išsikišusi. Paminėjo tyrime, kad tokiu atveju būtų apgadinta ir „Audi“ automobilio priekinio bamperio apdaila ir „Škodos“ užpakalinio bamperio apdaila. Visumoje automobilių sugadinimai nesuderinami. Dalį tų sugadinimų galima suderinti, bet visumos - ne. Jam nebuvo pranešta, kad automobilis „Škoda“ buvo sugadintas iki įvykio. Plastmasės tvermė priklauso nuo jos sudėties. Bamperių plastmasės - maždaug vienodos. Plastmasę tirti - ne jo kompetencija. Jei buferis būtų tinkamai suremontuotas iki įvykio, tai tokių sužalojimų įvykio metu nebūtų buvę. Jis nežino, kiek kartų buvo apgadintas bamperis iki įvykio. Jei buvo apgadinimai automobilių prieš įvykį, tai gal ir galėjo būti tokie automobilių sužalojimai įvykio metu. Jei buferis būtų tinkamai suremontuotas, tai tokių sužalojimų įvykio metu nebūtų buvę. Gal ir kistų specialisto išvada, jei būtų pripažinta, kad bamperis prieš tai jau buvo apgadintas. Jam turėjo būti pateikti įvykio dalyvių paaiškinimai. S. N. braižyta schema nėra lemiama specialisto išvadai. Pagal subjektyvius duomenis nedaroma išvada. Jis rėmėsi objektyviais duomenimis. Tyrė kelis variantus. Tiriamojoje dalyje nurodyti argumentai.

Liudytojas E. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta nuo tada, kai kreipėsi į žalos administravimą. Jis dirba UADB „Ergo Lietuva“ žalos administravimo skyriuje žalų ekspertu. Iš pradžių apžiūrėjo vieną automobilį, po kelių dienų kitą. Jam kilo įtarimas dėl automobilių apgadinimo, todėl perdavė duomenis vadovui. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba ADB „Ergo Lietuva“, ekspertu. Į jo pareigas įeina žalų administravimas. 2012-05-08 į ADB Ergo Lietuva, žalų administravimo skyrių, adresu Pramonės pr. 19, Kaune, kreipėsi S. N. dėl automobilio Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio apgadinimo. Jam buvo paskirta administruoti minėtą įvykį. S. N. pateikė pretenziją, kad 2012-05-06 16.45val. į jo automobilį, stovėjusį Partizanų g.72 namo kieme, Kaune, atbuline eiga įvažiavo Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis ir apgadino jo galinį bamperį. Prie darbovietės esančioje aikštelėje jis apžiūrėjo automobilį, matėsi, kad ant galinio bamperio yra pažeidimai. 2012-05-09 į ADB Ergo Lietuva, su pranešimu kreipėsi, Audi A6, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), automobilio savininkas M. L.. Jis turėjo KASKO draudimo sutartį ir nurodė, kad 2012-05-06 apie 16.45val. lyjant lietui, Partizanų g. 72 namo kieme, Kaune, apsisukinėjant, atbuline eiga įvažiavo į Škoda Oktavia automobilį ir apgadino savo automobilio galinį bagažinės dangtį, galinį bamperį. Jis apžiūrėjo automobilį ir suprato, kad automobilių Škoda Oktavia ir Audi A6 sugadinimai yra tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2012-05-06 eismo įvykio metu, vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, nes neatitiko apgadintų plotų aukščiai bei pažeidimų pobūdis. Pagal schemas neatitiko apgadinimų trajektorijos, nes pagal nurodytas aplinkybes Audi A6 automobilio apgadinimai turėjo atsirasti kitoje pusėje. Dėl to abiejų transporto priemonių vairuotojai buvo papildomai kviečiami apklausai, buvo imituotas nurodytas įvykis, pagal naujas pateiktas aplinkybes, nes S. N. papildomai nurodė, kad jis bagažinėje buvo įdėjęs metalinius karnizus, kurie kyšojo išlindę išorėn, kurias ir buvo apgadintas Audi A6 automobilis. Po šios apžiūros buvo akivaizdžiai matyti, kad šios abi transporto priemonės negalėjo kontaktuoti nurodyto eismo įvykio metu. Dėl išmokos nutraukimo buvo kreiptasi į nepriklausomą ekspertą, kuris patvirtino, kad įvykiai nesusiję. (1 t., b.l. 45). Be to, pagarsinami liudytojo 2013-04-09 papildomos apklausos parodymai, kad apžiūrint transporto priemonę Skoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš apgadinimų matėsi, kad galinis bamperis iki įvykio jau buvo remontuotas, nes matėsi glaisto sluoksnis, kurio gamykliškai nurodytoje dalyje neturėjo būti. Apie tai klientas jo neinformavo. Apžiūrėjus automobilį pirmą kartą, jam nekilo įtarimo dėl įvykio tikrumo. Pagal draudimo taisykles dviejų savaičių laikotarpyje, klientui prašant, jie turi paskaičiuoti žalą. Prašymas buvo, taip ir padarė. Žalos dydis buvo nustatytas išoriškai apžiūrėjus automobilio apgadinimus. Po kelių dienų, automobiliu AUDI A6 atvykus eismo įvykio kaltininkui ir apžiūrėjus jo automobilį, kilo įtarimų dėl deklaruojamo įvykio tikrumo. Apžiūrėjus automobilius ir pateiktą deklaracija, jam kilo abejonių dėl eismo įvykio tikrumo. Jis asmeniškai abu automobilius apžiūrėjo pats „gyvai“. Jis matė, jog Škoda Oktavia automobilio galinis bamperis iki įvykio jau buvo remontuotas, nes matėsi glaisto sluoksnis, kurio nurodytoje dalyje neturėjo būti. Ar bamperis buvo sukniedytas kniedėmis, sutvirtintas aliuminio plokštelėmis jis nežino, nes jos iš išorės nesimatė, o bamperio vidinės dalies tuo metu nebuvo galimybės apžiūrėti. Jis pats asmeniškai surinko visą medžiagą, liečiančią nurodytą įvykį ir ją pateikė savo grupės vadovui S. A.. Šis perdavė bylą nepriklausomam ekspertui E. S.. Pateiktoje medžiagoje ekspertui nebuvo pažymėta apie galinio bamperio ankstesnį remontą, nes vizualiai tai matosi iš nuotraukų (1 t., b.l. 149). Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas patvirtino juos. Papildomai nurodė, kad jiems atrodė, kad negalėjo būti padarytas apgadinimas ta transporto priemone, su kuria kontaktavo. Pačias schemas pateikė patys asmenys, kurie kreipėsi dėl žalos išmokėjimo. Po kiek laiko atsirado karnizai, t.y. iš pradžių buvo aiškinama, kad kontaktavo automobiliai, po to – kad automobilyje buvo išsikišę karnizai. „Škoda“ automobilio bamperio detalė buvo jau remontuota, t.y. matėsi kniedės, glaistas. Į įvykio vietą jie buvo nuvažiavę. Bandė liniuotės pagalba imituoti karnizų padėtį. Jam atrodė, kad tokie pažeidimai negalėjo būti. Įvykio vietoje nebandė tų automobilių suvesti. Jiems buvo nupasakota, koks karnizų ilgis, kokia jų padėtis. Negali pasakyti, ar šie duomenys buvo nusiųsti specialistui. Specialisto išvadoje yra jo daryta nuotrauka. Karnizus įdėjo taip, kad kaltinamieji nurodė.

Liudytojas S. A. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Jie kreipėsi dėl žalos atlyginimo, kadangi vienas iš jų turėjo Kasko draudimą. Buvo apžiūrėtos abi transporto priemonės ir iškilo neaiškumų dėl kai kurių neatitikimų. Jis ir E. matė pačias transporto priemones, o J. surašė defektų aktą. Surinktą medžiagą perdavė ekspertui. Jiems kilo įtarimų dėl aplinkybių, kurias nurodė kaltininkas, t.y. kad jis, važiuodamas atbulas, kliudė „Audi A6“ automobilį, tačiau Audi automobilis taip negalėjo būti apgadintas. Kai kyla toks klausimas, jie pasitelkia nepriklausomus vertintojus. Gerai neprisimena, kada buvo pradėta kalba apie strypus. Kai pasakė, kad nebuvo kontakto tarp automobilių, tada pradėjo kalbėti apie strypus. M. L. automobilis buvo draustas Kasko draudimu. Jei jis jiems pateikė melagingą informaciją, kokiomis sąlygomis atsirado sugadinimai, jie negali išmokėti išmokų. Mano, kad jis tuos apgadinimus galėjo patirti kitame įvykyje, nes pagal nurodytas aplinkybes apgadinimai neatitinka. Kaltinamasis pateikė parodymus kaip važiavo ir kuriuo kampu atsitrenkė į bamperį. Kairės pusės galinis sparnas negalėjo būti apgadintas nei nuo automobilio, nei nuo karnizų. Be to, akivaizdžiai automobilio bamperis buvo taisytas, t.y. buvo nukritęs „špaklis“, apačioje prikniedyta lentelė. Civilinis draudimas kompensuoja žalą asmeniui, kuriam padarė žalą, Kasko draudimas kompensuoja žalą ir kaltininkui. Apie įvykį reikia pranešti per 7 darbo dienas pagal Kasko draudimą, pagal civilinį - per 3 darbo dienas. Įvykis buvo tirtas pagal kaltinamųjų parodymus. Jie nurodė aplinkybes, kuriomis buvo apgadintas automobilis. Be to, jie buvo apkaltinti tuo, kad pavogė dokumentus, kurie buvo skirti draudimo kompanijai. Jei nebūtų vamzdžių, mano, N. dešinės pusės kampas galėtų būti apgadintas, tačiau kairė pusė negalėtų būti apgadinta. Šiuo atveju N. gauna išmoką pagal civilinę atsakomybę, o L. ir pagal Kasko draudimą. Mano, kad bamperio sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkus į kampą. Buvo pateikta melaginga informacija. Negali pasakyti, ar su frančize buvo skaičiuojama žala. Žalos dydį paskaičiavo draudimo kompanijos ekspertas.

Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, paties autoįvykio smulkmenų nežino. Žino tik tiek, kad kažkas į kažką atsitrenkė. Tada M. važinėjo „Audi“, o S. „Škoda“ automobiliais. Žino, kad jie buvo susitikę, nes reikėjo drėlės. Drėlė buvo jo ir ji buvo pas M.. Jis sakė S., kad šis susisiektų su M.. Nežino po kurio laiko įvykio įvykis. Apie įvykį gal sužinojo iš S.. Apgadintų automobilių nematė. Su S. bendrauja jau 10 metų – nuo mokyklos laikų, o su M. – 7-8 metus. Būna, kad savaitgalį susitinka dviračiais pavažinėti ar futbolą pažaisti. Kaltinamųjų bendravimas vyksta per jį. Jie trise labai retai kada būna kartu. Gal kelis kartus buvo bendroje kompanijoje susitikę. Mano, kad kaltinamieji tarpusavyje nebendrauja. Jam skambino dėl drėlės, nes žinojo, kad jis užsiiminėja remonto darbais.

Iš specialisto išvados Nr. ES-8-12 matyti, kad automobilių sugadinimų analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilių ŠKODA OKTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2012-05-06 eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų S. N. ir M. L. nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b.l.7-15).

Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad nurodytos eismo įvykio aplinkybės, eismo įvykio schemos susidūrimo metu (b.l.17).

Iš pretenzijos matyti, kad 2012-05-08 ERGO pateikė S. N., nurodydamas, kad įvykio metu jam sugadintas galinis bamperis (suskaldytas) (1 t., b.l.18).

Iš 2012-05-08 transporto priemonės apžiūros-defekto akto matyti, kad nurodyti automobiliui Škoda Oktavia apgadinta: galinis bamperis 50 procentų vertės ir galinio bamperio atšvaistas (1 t., b.l.20).

Iš paaiškinimo matyti, kad ADB ERGO Lietuva žalų administravimo skyriui paaiškinimą pateikė S. N. (1 t., b.l. 21).

Iš pranešimo matyti, kad 2012-05-09 ADB ERGO Lietuva paaiškinimą pateikė M. L., nurodydamas , kad įvykio metu jo automobiliui AUDI A6 apgadinta: galinis dangtis bagažinės, buferis (1 t., b.l.28,29).

Iš 2012-05-09 transporto priemonės apžiūros-defektų akto matyti, kad automobilio Audi A6 apgadinimai: galinis bagažinės dangtis R2, galinis bamperis R (1 t., b.l.30).

Iš transporto priemonės draudimo liudijimo Nr. 851-0396800 matyti, kad laikotarpyje nuo 2012-04-30 08.30val. iki 2013-04-29 24.00val. KASKO draudimu buvo apdraustas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.33).

Iš rašto matyti, kad M. L. išsamiai atsakė į ADB „Ergo Lietuva“ klausimus (1 t., b.l.34-40).

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Vienas iš apgaulės būdų yra asmens suklaidinimas pranešant jam neteisingus duomenis. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). LR BK 182 str. dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Pagrindinė faktinė aplinkybė, kuri reikšminga šioje byloje - eismo įvykis buvo, ar jo nebuvo(inscenizuotas). Pagal teismų suformuotą praktiką inscenizavimas gali pasireikšti keliais būdais: 1) įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis ir (ar) kitoje vietoje, negu nurodė kaltinamieji, 2) įvykyje dalyvavo kitos transporto priemonės, kiti asmenys ( kasacinė byla Nr. 2K–556/2012). Teismas įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs specialistų ir ekspertų išvadas, liudytojo bei specialisto parodymus teisme, daro išvadą, kad įvykis buvo kitomis aplinkybėmis ir kitoje vietoje, negu nurodė kaltinamieji draudimo bendrovei

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.

LR BK 22 str. 3 d. numato, kad už pasikėsinimą asmuo atsako taip pat kaip už atitinkamą baigtą nusikaltimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-05-06 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad AUDI A6, važiavęs atbuline eiga, kurį vairavo M. L. atsitrenkė į stovėjusio automobilio ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. N., galinę dalį (1 t., b.l. 17). Minėtoje deklaracijoje yra pavaizduota autoįvykio schema, kurią nubraižė eismo įvykio dalyviai, šiuo atveju kaltinamieji M. L. ir S. N.. Iš schemos matyti, kad pradinio smūgio į automobilį ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vieta yra jo galinės dalies dešinė pusė, o pradinio smūgio į automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vieta – jo galinės dalies kairė pusė. Automobiliui ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. FEE padaryti pažeidimai – sulaužytas galinis buferis, automobiliui AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – apgadintas galinis bamperis ir bagažinės dangtis. Iš byloje pateikto S. N. 2012-05-22 paaiškinimo, pateikto draudimo bendrovei matyti, kad jo automobilis stovėjo kieme su pakrautais karnizais, kai tuo tarpu į jį įvažiavo automobilis AUDI A6 ir kabliu kliudė jo automobilio galinį bamperį (1 t., b.l. 21). Be to, 2012-05-29 M. L. pranešime taip pat nurodė, kad tą dieną lijo, kad jis apsisukinėjo kieme ir važiuodamas atbuline eiga įvažiavo automobiliu AUDI A6 į automobilį ŠKODA OCTAVIA. (1 t., b.l. 28, 29). Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos patvirtino, kad 2012-05-06 nuo 16.06 val. iki 17.25 val. buvo stebėtas liūtinis lietus, prilijo 3,9 mm. Nuo 15.03 val. iki 17.10 val. griaudėjo perkūnija, nuo 16.05 val. iki 16.07 val. iškrito kruša (1 t., b.l. 27)

Transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad draudikas ADB „ERGO Lietuva“ apdraudė M. L. automobilį AUDI A6 AVANT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-04-30 iki 2013-04-29 (1 t., b.l. 33).

Be to, iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo rašto matyti, kad pagal draudimo sutartį Nr. 851-0396800 automobilio AUDI A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis buvo sudaryta UADBB „Mano brokeris“. Taip pat nurodyta, kad sudarant automobilio sutartį automobilis buvo nufotografuotas ir brokeris jokių apgadinimų nepastebėjo (1 t., 106).

Nors kaltinamieji S. N. ir M. L. neigė padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma – specialistų išvada, specialisto paaiškinimai, liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys. Ištyręs eismo įvykio aplinkybes specialistas dr.E. S. 2012-06-11 specialisto išvadoje nurodė, kad, automobilių „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2012-05-06 eismo įvykio metu šių vairuotojų S. N. ir M. L. nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b.l. 7-15).

Taip pat jų kaltę iš dalies patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, jų prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas pažymi, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl S. N. ir M. L. kaltės. S. N. ir M. L. teisme parodė, kad 2012-05-08 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abiejų automobiliai. Abu kaltinamieji teigė, kad šis eismo įvykis buvo atsitiktinis ir pateikė savo eismo įvykio interpretaciją. Iš pradžių abu kaltinamieji aiškino, kad specialistų nustatyti automobilių apgadinimai buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu, tačiau vėliau kaltinamasis S. N. patvirtino, kad jo automobilis „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ankščiau buvo pažeistas du kartus iki įvykio, buferis buvo sutvarkytas, plastmasės sukabintos. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, kaltinamųjų duoti parodymai vertintini kritiškai, nes juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma, taip pat jų pačių įrodymų prieštaringumas. Be kita ko, iš klausimyno, pateikto draudėjo M. L. pildyti apie eismo įvykį matyti, kad jis prisipažino kaltas, padaręs eismo įvykį, tačiau nurodė, kad nepažįsta kito eismo įvykio dalyvio ir su ankščiau bendravęs nebuvo (1 t., b.l. 35-38). Taigi surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamųjų S. N. ir M. L. veikose visiškai įrodyta, jų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Kaltinamieji S. N. ir M. L. kalti ir baustini.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

S. N. ir M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis S. N. padarė vieną nebaigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteistas (1 t., b.l. 57), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 58-65), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 66), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 67). Kaltinamajam skirtina antra pagal lengvumą numatyta sankcijoje bausmė – bauda (LR BK 47 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – S. N. padarė nusikaltimą nuosavybei, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir yra sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad S. N. skiriama bauda nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.). Kaltinamajam S. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b.l. 54, 55).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis M. L. anksčiau teistas (1 t., b.l. 75-77), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 80-86), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 87), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 88). Kaltinamajam skirtina antra pagal lengvumą numatyta sankcijoje bausmė – bauda (LR BK 47 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – M. L. padarė nusikaltimą nuosavybei, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir yra sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad M. L. skiriama bauda nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.). Kadangi kaltinamasis nusikalto dar iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b.l. 101, 102).

Byloje pareikštas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo civilinis ieškinys dėl 1315,79 Lt žalos atlyginimo (1 t., b.l. 113). Teismo nuomone, civilinis ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pareikštas civilinis ieškinys įrodytas byloje surinktais įrodymais, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamųjų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis voke (1 t., b.l. 60) – paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Iš kaltinamųjų priteistinos 83,59 Lt proceso išlaidos, kurias sudaro specialistui E. S. išmokėti pinigai, skirti jo kelionės į posėdį išlaidoms atlyginti (LR BPK 103 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti jį 25 (dvidešimt penkių) MGL, t.y. 3250 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Lt dydžio bauda.

S. N. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti jį 30 (trisdešimties) MGL, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt dydžio bauda.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. subendrinti su 2013-12-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, taikant bausmių visiško sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingas žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 (dešimt) valandų ir 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt bauda.

Į bausmės atlikimo laikotarpį įskaityti iki šio nuosprendžio priėmimo M. L. atliktos bausmės dalį pagal 2013-12-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti solidariai iš S. N. ir M. L. 1315,79 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika litų 79 ct) žalos atlyginimo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai.

Priteisti solidariai iš S. N. ir M. L. 83,59 Lt (aštuoniasdešimt tris litus 59 cnt) proceso išlaidų valstybės naudai.

Kompaktinį diską, esantį voke – palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.