Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistųjų M. L. ir S. N. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. gynėjo Arnoldo Blaževičiaus ir nuteistojo S. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteistas 25 (dvidešimt penkių) MGL 3250 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Lt dydžio bauda.

M. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteistas 30 (trisdešimties) MGL, 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt dydžio bauda.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. subendrinta su 2013-12-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, taikant bausmių visiško sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingas žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 (dešimt) valandų ir 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt bauda.

Priteista solidariai iš S. N. ir M. L. 1315,79 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai penkiolika litų 79 ct) žalos atlyginimo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai.

Priteista solidariai iš S. N. ir M. L. 83,59 Lt (aštuoniasdešimt trys litai 59 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. nuteistas už tai, kad jis, 2012-05-08, veikdamas kartu su M. L., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - draudimo išmokas, ADB „ERGO Lietuva“ melagingai pranešdamas bei pateikdamas eismo įvykio deklaracijas apie tariamai įvykusį, 2012-05-06 apie 16.45val. Partizanų g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis ,,Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. L. automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą - ADB „ERGO Lietuva“ priklausančius 783,32 litus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apgaulės faktas buvo pastebėtas administravimo metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė specialisto išvada, nepašalino esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų bei tendencingai juos vertino, todėl apelianto įsitikinimu, nebuvo jokio pagrindo priimti M. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Taigi, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė akivaizdžiai neteisinga, neobjektyvia specialisto E. S. išvada ir jo paaiškinimais byloje. Byloje pateiktoje specialisto E. S. išvadoje yra neaiškumų ir prieštaravimų, apklausus išvadas pateikusį specialistą, šie trūkumai liko nepašalinti, todėl teismas, turėdamas pareigą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, privalėjo paskirti ekspertizę, o to nepadaręs, neteisėtai apribojo ir suvaržė įstatymų garantuotas apelianto S. N. teises ir sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Pateiktoje išvadoje yra teigiama, kad automobilių sugadinimų analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilių ,,Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,AUDI A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto įvykio metu, šių automobilių vairuotojų S. N. ir M. L. nurodytomis aplinkybėmis. Atliekant minėtą tyrimą buvo pateikta medžiaga iš UADB ,,ERGO Lietuva", kuri surinkta pagal pateiktas eismo įvykio deklaracijas iš S. N. ir M. L.. Nagrinėdamas pateikta medžiagą ekspertas E. S. patvirtino, kad objektų, būtent automobilių netyrė, eismo įvykio vietoje nebuvo ir visa analizę ir tyrimą atliko tik pagal pateiktą medžiagą. Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ekspertas E. S. patvirtino, kad rėmėsi tik tokiais duomenimis kurie buvo iš draudimo bendrovės pateiktoje medžiagoje. Apie tai, kad S. N. priklausančio automobilio ,,Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis buvo remontuotas, jam nebuvo žinoma ir tokie faktai pateiktoje medžiagoje nebuvo užfiksuoti ir jeigu tokie faktai būtu buvę jam žinomi, gal tada keistųsi tyrimo išvada, nes tada dėl nubyrėjusio seno glaisto butu buvę būtent tokie bamperio sužalojimai. Specialistas E. S. išvadą padarė tik nagrinėdamas pateiktas eismo įvykio deklaracijas, specialistas visiškai neatsižvelgė ir nevertino galimus kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, nuolydžio kampus, nevertino automobilių padangų aukščio, ratlankių skersmens, į automobilį įdėtų karnizų dydžio, svorio, pakrypimo kampo.

Specialistas galėjo padaryti klaidingą išvadą ir dėl eismo įvykio dalyvių S. N. ir M. L., kurie neturi specialiųjų žinių ir įgūdžių braižyti eismo įvykio schemas, netiksliai atvaizduotos eismo įvykio schemos. Pažymėtina, kad apeliantas S. N. praktiškai nematė įvykio, o M. L. važiavo atbuline eiga, ir galėjo sąžiningai suklysti pildydamas eismo įvykio deklaraciją.

Pažymėtina, kad apie apeliantui S. N. priklausančio automobilio bamperio remontą iki aptariamojo įvykio teisme S. N. davė aiškius ir išsamius parodymus, tai patvirtino ir automobilius apžiūrėję liudytojai, draudimo bendrovės darbuotojai E. J. ir S. A..

Apeliantas taip pat pažymi, kad atsakomybė už sukčiavimą draudiminiuose santykiuose kyla tik tada, kai tyčia, sąmoningai, siekiant apgauti, pateikiami draudikui bet kokie rašytiniai, žodiniai ar elektroniniai pareiškimai, kurie yra išmokos arba kitokios naudos reikalavimai, žinant, kad šiuose pareiškimuose pateikiama informacija apie faktą iš esmės yra klaidinga arba nuslepiama informacija, susijusi su faktu. O kadangi draudžiamasis įvykis nėra paneigtas, todėl, jo manymu, nebuvo padaryta ir nusikalstama veika, kuria siekta neteisėtai užvaldyti draudimo bendrovei priklausantį turtą. Byloje nėra nustatyta, kad nuteistasis S. N. būtų gavę turtinę naudą dėl neteisėtų veiksmų, nėra įrodymų, kad nuteistasis tokios naudos siekė, o aptartos aplinkybės rodo, kad S. N. veikoje nėra subjektyviojo (jis neįrodytas) nusikaltimo, už kurį nuteistas, požymio. Apeliantas pažymi, kad M. L. automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo draustas KASKO draudimu ir jam nebuvo jokio pagrindo melagingai pranešti apie įvykį, nes bet kokie jo automobilio apgadinimai būtų laikomi draudžiamuoju įvykiu, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis jie padaryti. Toks skundo argumentas visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Jeigu automobilis yra apdraustas ir automobiliui padaroma kokia nors žala, draudimo bendrovę būtina informuoti apie įvykį, kurio metu ir padaryti deklaruojami apgadinimai. Kaip matyti iš byloje esančių draudimo bendrovės pranešimo M. L., kuriame jis informuojamas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką, turinio, jis grindžiamas Transporto priemonių taisyklėmis, pagal kurias numatyta draudėjo pareiga nurodyti teisingas aplinkybes apie įvykį, kurio metu apgadintas automobilis, o draudėjui šios pareigos neįvykdžius, t.y. apie įvykį nurodžius klaidingą, melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Taigi, automobilio apgadinimai laikomi draudžiamuoju įvykiu, padaryti ne bet kokiomis aplinkybėmis, o tik tomis, kurias draudikas nurodo draudikui. Šiuo atveju, nustačius, kad M. L. apie įvykį draudikui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, ko pagrindu buvo atsisakyta mokėti draudimo išmoką. Apelianto įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas nenustatė jokių duomenų, kuriais vadovaujantis galima būtų daryti išvadą, apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. buvimą ir mano, kad teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tuo iš esmės pažeisdamas BPK 20 str. d. 4 d. ir 5 d. nustatytus įrodymų vertinimo principus. Dėl šios priežasties apelianto vertinimu, buvo suvaržyta BPK 44 str. 5 d. numatyta teisė kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Apelianto įsitikinimu, išanalizavus surinktus duomenis, galima teigti, kad nesurinkta pakankamai įrodymų ir jie negali būti laikomi neginčijamai patvirtinančiais nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., įvykdymą, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų S. N. ir M. L. gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. N. ir M. L. gynėjo advokato apeliaciniai skundai atmestini, nes yra nepagrįsti.

Abiejuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad kaltinamieji S. N. ir M. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., nesutinkama su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jie padarė šią inkriminuotą nusikalstamą veiką, skundų argumentai, kuriais siekiama pagrįsti šiuos teiginius, iš esmės analogiški, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų apeliacinių skundų pasisako kartu.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis šio kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą ir pašalinusi visus prieštaravimus ir abejones dėl įrodymų pakankamumo bei patikimumo, sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis, jog S. N. ir M. L. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje surinktais duomenimis. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistieji, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas ar kad priimtas šališko teismo ir nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d. objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismo nuosprendyje priimtas sprendimas dėl neginčijamai įrodytos kaltinamųjų kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, iš esmės buvo grindžiama specialisto išvada, kuri atlikta įvertinus netikslius ir nepakankamus duomenis, kas galėjo įtakoti ir atlikto tyrimo išvadą, šią aplinkybę patvirtino ir specialistas, pasirašęs išvadą, kuris nurodė, jog žinant ir įvertinus faktus, kurie nebuvo pateikti tyrimo atlikimui, galėtų keistis ir tyrimo išvada.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad iš tiesų tyrimo metu specialistui E. S. nebuvo žinoma, kad automobilio ,,Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis bamperis buvo remontuotas, o jis duodamas parodymus nurodė, kad jeigu tokie faktai būtų buvę žinomi, pasikeistų tyrimo išvada, nes tuomet dėl nubyrėjusio seno glaisto būtų buvę būtent tokie bamperio sužalojimai. Be to, liudytojai E. J. ir S. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad apžiūrėjus automobilį ,,Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi, kad bamperis buvo anksčiau remontuotas. Įvertinusi tokias aplinkybes, apeliacinius skundus nagrinėjanti teismo kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių pakankamai neištyrė ir prieštaravimai nebuvo pašalinti, todėl skyrė kompleksinę eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę minėtiems prieštaravimams ir neaiškumams pašalinti. Taigi, Kolegija, priimdama sprendimą vertina tiek pirmosios instancijos teismo surinktus ir įvertinus įrodymus, tiek ir aukštesniojo teismo atlikto įrodymų tyrimo metu surinktus įrodymus.

Iš S. N. ir M. L. pareikšto kaltinimo matyti, kad jų veiksmai kaip siekimas apgaule pasisavinti svetimą turtą pasireiškė melagingų duomenų apie eismo įvykį deklaracijoje pateikimas draudimo įmonei, kad 2012-05-06 apie 16.45val. Partizanų g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, eismo įvykio metu buvo apgadinti S. N. vairuojamas automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. L. automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad abu kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo kategoriškai neigė ir tvirtino, kad eismo įvykis, kurio metu susidūrė jų vairuojami automobiliai ,,Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Audi A6“valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tiesų įvyko kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2012-05-06. Dėl ko buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje eismo įvykio dalyviai, t.y. M. L. ir S. N., pavaizdavo autoįvykio schemą. Pagal šią schemą, pradinio smūgio į automobilį ,, Skoda Octavia“, vieta yra jo galinės dalies dešinė pusė, o pradinio smūgio į automobilį „Audi A6“vieta – jo galinės dalies kairė pusė. Automobiliui ,,Skoda Octavia“, sulaužytas galinis buferis, automobiliui „Audi A6“apgadintas galinis bamperis ir bagažinės dangtis. Draudimo bendrovei ERGO S. N. pateikė pretenziją, nurodydamas tas pačias eismo įvykio aplinkybes bei jo automobiliui padarytus apgadinimus kaip ir eismo įvykio deklaracijoje. Kadangi M. L. automobilis buvo draustas draudimo bendrovėje ERGO KASKO draudimu, jis taip pat pateikė bendrovei pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ir jo automobilis, taip pat nurodydamas analogiškas eismo įvykio aplinkybes ir jo automobiliui šio įvykio metu padarytus apgadinimus. Teikdami draudimo bendrovei pretenziją ir pranešimą kaltinamieji siekė gauti draudimo išmokas dėl automobiliams padarytos žalos jų nurodyto eismo įvykio metu.

Pagal kaltinamųjų draudimo įmonei pateiktus reikalavimus dėl draudimo išmokų, buvo atlikta žalos administravimo procedūra. UADB „Ergo Lietuva“ žalos administravimo skyriuje žalų ekspertu dirbantis E. J. apklaustas liudytoju paaiškino, kad apžiūrėjus vieną automobilį, po kelių dienų kitą, kilo įtarimas dėl automobilių apgadinimo, nes pagal kaltinamųjų nurodytas eismo įvykio aplinkybes, automobilių pažeidimus, buvo aišku, kad sugadinimai yra tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2012-05-06 eismo įvykio metu, vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, nes neatitiko apgadintų plotų aukščiai bei pažeidimų pobūdis. Vairuotojai buvo papildomai kviečiami apklausai, buvo imituotas nurodytas įvykis pagal naujas pateiktas aplinkybes, nes S. N. papildomai nurodė, kad jis bagažinėje buvo įdėjęs metalinius karnizus, kurie kyšojo išlindę išorėn, tačiau ir po šios apžiūros buvo akivaizdžiai matyti, kad šios abi transporto priemonės negalėjo kontaktuoti nurodyto eismo įvykio metu, be to, apžiūrint transporto priemonę ,,Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš apgadinimų matėsi, kad galinis bamperis iki įvykio jau buvo remontuotas, nes matėsi glaisto sluoksnis, nors apie tai klientas jo neinformavo. Kadangi iškilo abejonių, kad automobilių apgadinimai gali būti padaryti ne deklaruoto įvykio metu, jis visą medžiagą pateikė savo grupės vadovui S. A., kuris taip pat buvo apklaustas liudytoju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir nurodė, jog ir jis matė šias abi transporto priemones ir sutiko su administravimo procedūrą atlikusio E. J. nuomone, kad yra abejonių dėl šio eismo įvykio aplinkybių, dėl ko buvo kreiptasi į nepriklausomą ekspertą.

Atlikus tyrimą, specialisto išvada Nr. ES-8-12 buvo nustatyta, kad automobilių sugadinimų analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilių ,,Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2012-05-06 eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų S. N. ir M. L. nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 7-15).

Nors, kaip jau buvo minėta aukščiau, šis tyrimas buvo atliktas ekspertui nepateikus duomenų, kad automobilio ,,Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis bamperis buvo remontuotas, ir šių faktų įvertinimas galėjo įtakoti tyrimo išvadą, tačiau atlikus apeliacinės instancijos teisme paskirtą kompleksinę eismo įvykio – transologinę ekspertizę, gauta išvada neprieštarauja specialisto išvadai Nr. ES-8-12. Ekspertizės akto Nr. 11-1791(14) aprašomojoje dalyje nurodyta, kad automobilio „Skoda Octavia“ fotografijose matyti, kad užpakalinio bamperio plastikinės apdailos sugadinimų srityje yra vietomis atšokęs lako-dažų sluoksnis su glaisto sluoksniu po jo. Ties lūžiu yra kniedė ir kiaurymė, tikėtina, nuo kniedės. Iš vidinės apdailos pusės matoma skarda. Visi šie požymiai rodo, kad iki sulaužymo bamperio plastikinė apdaila buvo remontuojama. Tiesioginio kontakto žymės yra ant horizontalios briaunos, esančios apie 0,45 m aukštyje nuo pagrindo (3 pav. parodyta geltonos spalvos rodyklėmis). Tiesioginio kontakto sritis yra apie 0,4 m pločio. Tikėtina, kad dėl kontakto į šią sritį plastikinė apdaila lūžo. Sugadinimų plotas, ženkliai viršijantis tiesioginio kontakto plotą, paaiškinamas susilpninta bamperio plastikinės apdailos konstrukcija po ankstesnio apgadinimo. Ankstesni bamperio plastikinės apdailos sugadinimai turėjo įtakos sugadinimų, vaizduojamų tyrimui pateiktose fotografijose, apimčiai. Šios ištirtos aplinkybės patvirtina, kad ekspertai įvertino ankstesnius automobilio „Skoda Octavia“ apgadinimus, tačiau nepaisant to, išvadoje pasisakyta, jog nustatyti automobilio „Skoda Octavia“ apgadinimai atsirado ne kontakto su automobiliu „Audi A6“metu.

Iš ekspertizės akto matyti, kad eismo įvykis ir automobilių apgadinimai buvo tiriami analizuojant eismo įvykio deklaracijoje bei S. N. paaiškinime pavaizduotas schemas, abiejų automobilių fotografijas, kuriose užfiksuoti apgadinimai, taip pat kompiuterio programa „PC Crash 9.0" grafiškai pavaizduotas galimas automobilių „Audi A6“ir „Skoda Octavia " padėtis vienas kito atžvilgiu tarpusavio kontakto metu (kadangi vien iš automobilio „AUDI A6" užpakalinės dalies sugadinimų negalima nustatyti tikslaus kampo tarp abiejų automobilių išilginių ašių kontakto metu, pavaizduoti ir aptarti du iš galimų variantų). Analizuojant visus šiuos duomenis, nustatyta, jog „labiausiai į išorė atsikišusi sukabinimo įtaiso dalis yra apie 50 mm skersmens rutulio dalis, esanti apie 0,44-0,46 m aukštyje nuo pagrindo. Vadinasi automobilio „Audi A6“sukabinimo įtaisas turėjo įsiremti į automobilio „Skoda Octavia " užpakalinio bamperio apie 0,45 m aukštyje nuo pagrindo esančia briauną. Tokiu atveju, ant bamperio turėjo susiformuoti lokalus sugadinimas. Tokio lokalaus sugadinimo ant automobilio „Skoda Octavia" užpakalinio bamperio nėra. Ant automobilio „Audi A6“užpakalinio bamperio užpakalinio paviršiaus nėra jokių sugadinimų. Iš 6 pav. pavaizduotų grafinių atvaizdų matyti, jog automobilio „AUDI A6" sukabinimo įtaisas turėjo įsiremti į automobilio „Skoda Octavia" užpakalinį bamperį ties viduriu. Ant pastarojo nurodytoje vietoje tiesioginio kontakto su sukabinimo įtaisu požymių nėra“. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus padaryta išvada, kad automobilio „Skoda Octavia " užpakalinio bamperio plastikinė apdaila buvo sugadinta ne kontakto su automobiliu „Audi A6“metu.

M. L. advokatas apeliaciniame skunde nurodo, jog tai, kad automobilis „Audi A6“valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo draustas KASKO draudimu, leidžia teigti, kad M. L. nebuvo jokio pagrindo melagingai pranešti apie įvykį, nes bet kokie jo automobilio apgadinimai būtų laikomi draudžiamuoju įvykiu, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis jie padaryti. Toks skundo argumentas visiškai nepagrįstas. Jeigu automobilis yra apdraustas ir automobiliui padaroma kokia nors žala, draudimo bendrovę būtina informuoti apie įvykį, kurio metu ir padaryti deklaruojami apgadinimai. Kaip matyti iš byloje esančio draudimo bendrovės pranešimo M. L., kuriame jis informuojamas apie atsisakymą mokėti jam draudimo išmoką, turinio, toks atsisakymas grindžiamas Transporto priemonių taisyklėmis, pagal kurias numatyta draudėjo pareiga nurodyti teisingas aplinkybes apie įvykį, kurio metu apgadintas automobilis, o draudėjui šios pareigos neįvykdžius, t.y. apie įvykį nurodžius klaidingą, melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Taigi, automobilio apgadinimai laikomi draudžiamuoju įvykiu, padaryti ne bet kokiomis aplinkybėmis, o tik tomis, kurias draudėjas nurodo draudikui. Šiuo atveju, nustačius, kad M. L. apie įvykį draudikui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, buvo atsisakyta mokėti jam draudimo išmoką.

Taigi, kaip matyti iš aptartų įrodymų visumos, S. N. ir M. L. nuosekliai tvirtinama versija, kad jų automobilių apgadinimai, kuriuos jie nurodė pretenzijoje bei pareiškime draudimo kompanijai dėl žalos atlyginimo, padaryti būtent šio eismo įvykio metu, net įvertinus automobilio „Skoda Octavia“ ankstesnių pažeidimų remonto faktą, buvo paneigta. Duomenys, kuriuos pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, taip pat ir duomenys, kurie buvo surinkti bylą tiriant apeliacinės instancijos teisme, pašalino bet kokias abejones ir akivaizdžiai ir neginčijamai įrodo, jog automobilių „Skoda Octavia“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai negalėjo būti padaryti šiems automobiliams susidūrus nuteistųjų deklaruoto 2012-05-06 eismo įvykio metu. Nuteistieji draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ pateikė melagingą informaciją apie eismo įvykį, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti iš bendrovės draudimo išmokas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apgaulės faktas buvo pastebėtas eismo įvykio administravimo metu, kas patvirtina, kad kaltinamųjų S. N. ir M. L. veika pilnai atitinka jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį ir teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Skirdamas nuteistiesiems bausmes, apylinkės teismas BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, motyvavo, kodėl paskyrė būtent tokią bausmės rūšį ir jos dydžius, atsižvelgė į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į jų asmenybes. Nuteistiesiems paskirtos tinkamos bausmės, jos nelaikytinos per griežtomis.

Įvertinus aptartas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. L. gynėjo Arnoldo Blaževičiaus ir nuteistojo S. N. apeliacinius skundus atmesti.