Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-913-440/2018 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTA Procesinio sprendimo kategorijos : 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.1.17.; 3.5.14.; 3.5.13.; 2.6.38.; 3.3.1.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. (S)

2018 m. lapkričio 5 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5070-853/2018 pagal pareiškėjos D. B. atstovės advokatės K. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo A. S. nevykdant taikos sutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2009 m. vasario 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-124-636/2009 patvirtinta taikos sutartis (toliau - Taikos sutartis), pagal kuria ieškovas A. S. turėjo sumokėti pareiškėjai 3 272,70 Eur (11 300 Lt) išlaikymo D. B. įsiskolinimą susidariusį iki 2008 m liepos 8 d bei įsipareigojo D. B. teikti 115,85 Eur (400,00 Lt) dydžio išlaikymą kas mėnesį nuo 2008 m. liepos 8 d. iki D. B. pilnametystės.

2018 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjos D. B. atstovė advokatė K. P. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes ieškovas A. S. nevykdė įsipareigojimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. priėmė nutartį, kuria tenkino pareiškėjos D. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė 2009 m. vasario 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu pareiškėjai D. B. vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiui D. B. priverstinio išieškojimo iš ieškovo A. S..

2. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiui D. B. išieškojimo iš ieškovo A. S. pateikimas teismui sudarė prielaidą teigti, kad ieškovas A. S. nevykdo taikos sutarties numatyto įsipareigojimo teikti išlaikymą nepilnamečiui D. B. iki jo pilnametystės. Ieškovui A. S. buvo pranešta apie prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2018 m. rugpjūčio 22 d. teisme gauti ieškovo bankinio pavedimo išrašai Nr. 140, Nr. 141, iš kurių matyti, jog A. S. D. B. pervedė 500 Eur ir 1300 Eur sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog moka už alimentus. Atsakovės atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovo pateikti atlikti mokėjimai D. B. yra dalies reikalavimų įvykdymas, kylantis iš Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-8585-1031/2018, kurioje ieškovas yra pats D. B., todėl jam ir buvo pravestas įsiskolinimas, tuo tarpu vykdomasis raštas dėl taikos įsipareigojimų nevykdymo prašomas išduoti remiantis Taikos sutartimi, pagal kurią išieškotoju yra atsakovė D. B., o ne D. B. bei išieškoma suma ne 2000 Eur, o 3300 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog A. S. nepateikė teismui duomenų, jog atsakovei D. B. pagal taikos sutarties sąlygas teikė išlaikymą nepilnamečiui D. B. iki jo pilnametystės, taikos sutarties sąlygos nėra visiškai įvykdytos, todėl pareiškėjai D. B. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl nevykdomos taikos sutarties, t. y. dėl išlaikymo nepilnamečiui D. B. priverstinio išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašo (1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti išduoti pareiškėjai D. B. vykdomąjį raštą Taikos sutarties pagrindu dėl išlaikymo nepilnamečiui D. B. išieškojimo iš ieškovo A. S.; (2) prijungti prie bylos AB Swedbank pažymą apie pervedimus, Luminor Bank AB sąskaitos operacijų ataskaitas ir 2018 m. rugpjūčio 8 ir 21 dienomis atliktų mokėjimų patvirtinančių dokumentų kopijas; (3) sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8585-1031/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Prieš priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovui A. S. nebuvo pateiktas nei pats pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nei pagrindimas kokią išlaikymo sumą ieškovas yra skolingas pagal Taikos sutartį.

6.2. Suinteresuotas asmuo A. S. pasitikrinęs atliktus mokėjimus pareiškėjai ir pamatęs, kad nėra pervedęs D. B. išlaikymo už vienerius metus, pervedė (per du kartus) tiesiogiai D. B. 1 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą pagal Taikos sutartį. Suinteresuotas asmuo A. S. laikė, kad yra pilnai sumokėjęs pagal Taikos sutartį, todėl jokių papildomų dokumentų neteikė pirmosios instancijos teismui. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo pervesta 1 800 Eur suma yra kaip dalies reikalavimų įvykdymas, kylantis iš Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-8585-1031/2018, o ne kaip išlaikymo įsiskolinimo pagal Taikos sutartį sumokėjimą.

6.3. Pagal Taikos sutartį mokėtina suma sudarė 15 784,29 Eur (54 500 Lt). Ieškovas per laikotarpį nuo 2009-02-20 iki 2015-12-31 pareiškėjai yra pervedęs iš viso 13 687, 16 Eur. 2016 m. birželio 13 d. pavedimu ieškovas pareiškėjai pervedė 810 Eur. Taigi ieškovas pareiškėjai buvo pervedęs 14 497,16 Eur ir likęs skolingas pagal Taikos sutartį 1 287,13 Eur (15 784,29 Eur – 14 497,16 Eur), todėl 2018 m. rugpjūčio 8 ir 21 d. pavedimais pervedė tiesiogiai D. B. 1 800 Eur. Apelianto teigimu jis pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, t. y. 2018 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo skolingas pareiškėjai, todėl teismui nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

6.4. Pareiškėja neteisingai nurodė ieškovo skolos pareiškėjai dydį – 3 300 Eur pagal Taikos sutartį, nors iki 2018 m. atliktų pavedimų ieškovo skola buvo 1 300 Eur.

6.5. Teismas neįsitikino, ar pareiškėjos nurodyta 3 300 Eur skola atitinka faktinę padėtį, nereikalavo nei iš pareiškėjos, nei iš ieškovo pateikti tai patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus. Teismas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą.

4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja D. B. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Išieškotojas pagal Taikos sutartį yra pareiškėja D. B., o išieškotojas gali būti pakeistas tik teismo nutartimi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 597 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl prievolės įvykdymas kitam asmeniui (ne išieškotojui) nėra tinkamas prievolės įvykdymas.

7.2. Suinteresuotas asmuo A. S. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8585-1031/2018, kurioje sprendžiamas išlaikymo pilnamečiui D. B. priteisimo klausimas, sutiko padengti D. B. pilnametystės laikotarpiu susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, ką ir padarė 2018 m. rugpjūčio 8 ir 21 dienos mokėjimo nurodymais. Tai patvirtina pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti procesiniai dokumentai ir Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-8585-1031/2018 parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2018 m. rugpjūčio 9 d., garso įrašas.

7.3. Suinteresuoto asmens A. S. išlaikymo įsiskolinimas pagal Taikos sutartį sudaro 2 155,88 Eur sumą. Tai patvirtina kartu su atsiliepimu pateiktas išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimas.

7.4. Neturėtų būti tenkinamas suinteresuoto asmens prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-8585-1031/2018, kadangi šių dviejų civilinių bylų nagrinėjimo dalyką apima skirtingi D. B. išlaikymo laikotarpiai – nagrinėjamu atveju D. B. išlaikymo įsiskolinimas iki pilnametystės, o Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-8585-1031/2018 dalykas yra pilnamečio D. B. išlaikymo klausimas jam sulaukus pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (CPK 312, 314, 320 straipsniai). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai aiškino bei taikė jas reglamentuojančias materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimu, pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme turėtų būti leidžiama, kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jau priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tik tada paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Antroji sąlyga (kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau) yra susijusi su pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įrodymų sąsajumo, leistinumo, patikimumo, pakankamumo ir įrodinėjimo dalyko įrodytumo nepagrįstumu. Esant šioms išimtims, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byloje esančių ištirtų ir įvertintų įrodymų pirmosios instancijos teisme nepakanka teismo priimtam sprendimui pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015). Vertinant tai, kad apeliacinės, kaip ir pirmosios instancijos teisme taip pat yra nustatinėjamas fakto klausimas, vertinamas įrodymų pakankamumas, keliamos jų kokybės ir vertinimo problemos, papildomų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teismui nėra draudžiamas ir negali būti laikomas formalia kliūtimi siekiant teismui įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus - AB Swedbank pažymą apie pervedimus, Luminor Bank AB sąskaitos operacijų ataskaitas ir 2018 m. rugpjūčio 8 ir 21 dienomis atliktų mokėjimų patvirtinančių dokumentų kopijas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės. Apeliantas atskirajame skunde paaiškino, kad neteikė pirmosios instancijos teismui jokių papildomų duomenų, nes laikė, kad yra pilnai padengęs skolą pareiškėjai pagal Taikos sutartį. Taip pat pažymėjo, kad teismas nereikalavo iš pareiškėjos bei apelianto pateikti skolos sumą pagal Taikos sutartį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus. Pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nors byloje nėra duomenų, kad apelianto ir pareiškėjos papildomų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau konkrečiu atveju pateikti papildomi duomenys yra svarbūs siekiant teismui nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nes iš byloje esančių ištirtų ir įvertintų įrodymų pirmosios instancijos teisme nepakanka teismo priimtam sprendimui pagrįsti. Remiantis išdėstytu, apelianto ir pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai priimtini ir vertintini.

2009 m. vasario 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-124-636/2009 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei D. B. dėl tėvystės ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir D. B. priešieškinį A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, patvirtinta Taikos sutartis, kuria ieškovas A. S. įsipareigojo pareiškėjai sumokėti 3 272,70 Eur (11 300 Lt) išlaikymo D. B. įsiskolinimą susidariusį iki 2008 m liepos 8 d ir D. B. teikti 115,85 Eur (400,00 Lt) dydžio išlaikymą kas mėnesį nuo 2008 m. liepos 8 d. iki D. B. pilnametystės.

LITEKO duomenimis 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui A. S. buvo siunčiamas teismo pranešimas dėl prašymo nagrinėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. 8 val. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas D. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-124-636/2009, kurioje buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, pranešama kad iki posėdžio turite teisę nurodyti aplinkybes ir pateikti teismui įrodymus apie sutarties dėl taikos sutarties sąlygų vykdymą. Kartu su pranešimu buvo siunčiamas 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutarties nuorašas civilinėje byloje Nr. e2VP-5070-823/2018 ir prašymo nuorašas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Minimi procesiniai dokumentai 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo asmeniškai įteikti A. S..

2018 m. rugpjūčio 22 d. A. S. pateikė teismui mokėjimo nurodymus D. B., patvirtinančius, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. D. B. pervesta 1 300 Eur suma ir 2018 rugpjūčio 8 d. - 500 Eur suma. Mokėjimo paskirtyje nurodyta alimentai.

2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė D. B. pateikė teismui paaiškinimus, kad A. S. pateikti mokėjimo nurodymai yra dalies ieškinio reikalavimų įvykdymas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8585-1031/2018 ir kad pagal teismo sprendimą, kurio pagrindu D. B. prašo išduoti vykdomąjį raštą, išieškotoju yra D. B., o ne D. B., o išieškotojas nėra pakeistas. Nurodoma, kad A. S. išlaikymo įsiskolinimas sudaro ne 2000 Eur, o 3300 Eur, kurio tikslią sumą apskaičiuos antstolis, atsižvelgdamas į LR Vyriausybės numatytą išlaikymo lėšų indeksavimo tvarką.

LITEKO duomenis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. birželio 1 d. yra priimtas D. B. ieškinys atsakovui A. S. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-8585-1031/2018. Ieškiniu prašoma (1) priteisti ieškovui D. B., iš atsakovo A. S., išlaikymą 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-06-01 iki ieškovas D. B. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų; (2) priteisti ieškovui D. B. iš atsakovo A. S. 2 020 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. S. prašo teismo atmesti ieškinį dalyje dėl 200 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018-06-01 iki ieškovas D. B. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų priteisimo ieškovui ir patenkinti ieškovo ieškinį dalyje dėl 2 020 Eur išlaikymo įsiskolinimo ieškovui, tačiau šio įsiskolinimo sumokėjimą išdėstyti per 6 mėnesius mokant kas mėnesį po 336,67 Eur. Teismo posėdis skirtas 2018 m. spalio 26 d. 9 val., tačiau LITEKO nėra duomenų apie įvykusį/neįvykusį teismo posėdį. Byla nėra išnagrinėta.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų

Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad 2009 m. vasario 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartis (šios nutarties 13 punktas). Taikos sutarties 5 punkte nurodyta, kad ieškovas sutinka su priešieškiniu dalyje dėl išlaikymo atsakovui D. B. priteisimo 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. liepos 8 dienos iki atsakovo D. B. pilnametystės. Išlaikymą atsakovui D. B. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2009 m. vasario 1 d. – 2800 Lt ieškovas sumoka atsakovo D. B. išlaikymo lėšų tvarkytojai atsakovei D. B. per 5 mėnesius nuo šios sutarties teise patvirtinimo dienos lygiomis dalimis po 560 Lt, pervesdamas į atsakovės D. B. banko sąskaitą. Taikos sutarties 6 punkte nurodyta, kad ieškovas iš dalies sutinka su priešieškiniu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovui D. B. priteisimo, o atsakovė D. B. mažina šį savo priešieškinio reikalavimą ir šalys susitaria, jog ieškovo išlaikymo įsiskolinimas atsakovui D. B. 2008 m. liepos 8 d. sudarė 11 300 Lt. Šalys susitaria, jog ieškovas atsakovui D. B. išlaikymo įsiskolinimą sumokės per dvidešimt du mėnesius nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos mokant po 500 Lt kas mėnesį, paskutinę įmoką sumokant 800 Lt dydžio, pervesdamas į atsakovės D. B. banko sąskaitą. Taikos sutarties 7 punkte nurodyta, kad ieškovas sutinka su atsakovės D. B. priešieškinio reikalavimu paskirti ją atsakovo D. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Visų pirma pažymėtina, kad išieškotojas pagal Taikos sutartį yra vaikas, ne motina. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakę pilnametystę šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiam, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą atmestinas pareiškėjos D. B. argumentas, kad išieškotojas pagal Taikos sutartį yra pareiškėja D. B., todėl prievolės įvykdymas kitam asmeniui, šiuo atveju sūnui, pagal pareiškėją nesančiam išieškotoju, nėra tinkamas prievolės įvykdymas.

Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) ir ar jos gali būti priverstinai vykdomos.

Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog Taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos). Teismas, gavęs pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiui D. B. išieškojimo iš ieškovo A. S., padarė prielaidą, kad ieškovas A. S. nevykdo Taikos sutartyje numatyto įsipareigojimo teikti išlaikymą nepilnamečiui D. B. iki jo pilnametystės, todėl 2009 m. vasario 11 d. Byloje nagrinėjant prašymą nenustatyta, kaip buvo vykdoma taikos sutartis, koks įsiskolinimas yra sumokėtas, kokia likusi nesumokėta suma, kuriai išduotinas vykdomasis raštas, taip pat byloje reikalingi duomenys ar mokamos periodinės išmokos, jei susidaręs įsiskolinimas, nuo kada.

Sprendžiant iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių (šios nutarties 14 punktas) apeliantas A. S. buvo informuotas apie teismo posėdį dėl vykdomo rašto išdavimo, jam buvo išsiųstas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl apelianto atskirojo skundo argumentas, kad prieš priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį jam nebuvo pateiktas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau sutiktina, kad apeliantui nebuvo pateikta duomenų, kokią išlaikymo sumą jis yra skolingas pagal Taikos sutartį. Pažymėtina, kad ir apeliantas turi pareigą įrodinėti, kad jis tinkamai yra įvykdęs sutarties sąlygas.

Sprendžiant iš pareiškėjos D. B. papildomai pateikto dokumento - išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo – matyti, kad pareiškėjas pagal Taikos sutartį nebemoka nuo 2016 m. vasario mėnesio ir skola sudaro 2 155,86 Eur. Pagal apelianto papildomai pateiktus dokumentus jis nebėra skolingas pareiškėjai pagal Taikos sutartį. Apeliantas nurodo ir papildomai pateikti dokumentai pasak jį patvirtina, kad apeliantas iš viso yra sumokėjęs per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. - 13 687,16 Eur; 2016 m. birželio 13 d. pavedimu - 810 Eur, viso 14 497,16 Eur, o 2018 m. rugpjūčio 8 ir 21 d. pavedimais tiesiogiai D. B. pervedus 1 800 Eur, jis pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, t. y. 2018 m. rugpjūčio 23 d. nebeturėjo skolos pagal Taikos sutartį.

Taigi, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kurios Taikos sutarties sąlygos yra neįvykdytos (nevykdomos) ir kokią išlaikymo sumą A. S. yra skolingas pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo A. S. nevykdė Taikos sutarties sąlygų, nesumokėjo įsiskolinimo, o suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis pilnai įvykdė Taikos sutartį, t. y. sumokėjo įsiskolinimą ir moka išlaikymą - periodines, kas mėnesį sumas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikdama teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo pareigą įrodyti, kad suinteresuotas asmuo A. S. nevykdo Taikos sutarties, o suinteresuotas asmuo A. S., kuris, sprendžiant iš atskirojo skundo argumentų, teigia, kad nebėra skolingas pareiškėjai pagal Taikos sutartį ir yra pilnai atsiskaitęs, turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Be to byloje šalys nesutaria dėl sumokėtų išlaikymui skirtų lėšų ne tik dydžio, bet ir dėl laikotarpio už kurį teiktas išlaikymas. D. B. nurodo, kad A. S. pateikti mokėjimo nurodymai yra dalies ieškinio reikalavimų įvykdymas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8585-1031/2018, o A. S. teigia, kad atliko mokėjimus dėl susidariusių įsiskolinimų dėl Taikos sutarties. Apeliacinio teismo vertinimu byloje nėra išsamiai ištirtos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės sprendimo priėmimui, t. y. pagrindui išduoti vykdomąjį raštą.

Dėl prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą

Apelianto teigimu tik nustačius apelianto mokėtiną sumą civilinėje byloje Nr. e2-8585-1031/2018 būtų galima spręsti apie jo skolos pagal Taikos sutartį egzistavimą.

Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti ar apelianto mokėjimai atlikti 2018 m. rugsėjo 8 ir 21 dienomis buvo mokėti pagal Taikos sutartį, ar tai mokėjimai atlikti už pilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą pagal naujai iškeltą bylą. Iš esmės apeliantui teigiant, kad mokėjimai atlikti pagal taikos sutartį, nėra pagrindo su tuo nesutikti. Tačiau, kaip minėta būtina papildomai išsiaiškinti dėl minėtų faktinių aplinkybių.

Nors apeliantas reiškia prašymą dėl naujai iškeltos bylos sustabdymo, tačiau pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. e2-8585-1031/2018, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pilnamečio D. B. išlaikymo jam sulaukus pilnametystės (šios nutarties 17 punktas) jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl Taikos sutarties vykdymo, jei ji nepakeista, šalys nėra sudariusios papildomų susitarimų ir panašiai, neturi. Sutiktina su pareiškėja, kad šios dvi civilinės bylos nėra susijusios, skiriasi jų nagrinėjimo dalykas ir neturi įtakos viena kitos baigčiai. Vykdomasis raštas buvo išduotas atsižvelgiant į bylos, kurioje jį prašoma išduoti, išnagrinėjimo rezultatą ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes niekaip negali priklausyti nuo kitos bylos išnagrinėjimo rezultato (CPK 587 straipsnio 1 punktas., 646 straipsnio 1 dalis, 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalių ginčas jau yra išspręstas, apelianto prašymas sustabdyti bylą (dėl vykdomojo rašto išdavimo) iki bus priimtas sprendimas kitoje civilinėje byloje atmestinas kaip nepagrįstas, neatitinkantis šio instituto esmės, taikymo paskirties ir tikslų.

Dėl bylos procesinės baigties

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

Įvertinus visumą bylos duomenų, atsižvelgus į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja įrodė, jog suinteresuotas asmuo neįvykdė (nevykdo) Taikos sutarties sąlygų, nenustatė kokia apimtimi Taikos sutartis yra neįvykdyta, tokiu būdu neatskleidė bylos esmės ir pagal civilinėje byloje Nr. e2VP-5070-853/2018 pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti, todėl yra naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, išreikalauti, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5070-853/2018 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Netenkinti apelianto prašymo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.