Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo pagal pareiškėjo prašyme atkurti nuosavybės teises išreikštą valią, pasirenkant nuosavybės teisės atkūrimo būdą natūra ir/ar ekvivalentine natūra. Pareiškėjas siekia atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu, todėl nesutinka su atsakovės ginčijamu sprendimu parinktu būdu - atlyginant pinigais.

Remiantis teismui pateikta nuosavybės teisių atkūrimo byla nustatyta:

Pareiškėjas E. D. 1992 m. sausio 21 d. pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į senelio S. S. žemę, esančią Kaune, Eigulių mikrorajone ir nuosavybės teisių atkūrimo būdą pasirinko natūra ir ekvivalentine natūra (b. l. 10);

1997 m. gegužės 7 d. pažyma Nr. 9460 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ patvirtina, kad E. D. turi teisę atstatyti nuosavybės teisę į 1/16 dalį nuo 1,19 ha, t. y. 0,1984 ha, savo senelio S. S. žemės Kauno mieste (b. l. 65);

Kauno apskrities viršininko administrcijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 12 d. pranešimu Nr. S1-956(1.10) E. D. buvo informuotas, kad yra įrašytas sąraše piliečių, „kuriems neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas pagal prašymo padavimo datą“, jo eilės numeris 1300, nurodyta, kad dėl valstybinio žemės fondo trūkumo Kauno mieste jis prašomas iki kovo 1 d. apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę: atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną (b. l. 82);

E. D. 2007 m. vasario 23 d. prašymu informavo, jog nesutika, kad žemė, kuri yra Kauno mieste, būtų grąžinta Kauno apskrityje, nurodė, jog nori, kad žemė būtų grąžinta Kaune arba netoli Kauno, jeigu tai neįmanoma, būtų grąžinta pinigais (b. l. 89);

Kauno apskrities viršininko administrcijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 5 d. pažyma patvirtina, kad E. D. 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 02-01-7761 įrašytas į eilę piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai pagal jų prašymus atkurti nuosavybės teises (b. l. 102);

NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 27 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-1144 E. D. buvo informuotas, kad pasikeitus įstatymui nuo 2012 m. vasario 1 d. įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas – pinigais, ir jeigu jis pageidauja pasinaudoti tokia galimybe, turi iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais (b. l. 134);

2014 m. spalio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius raštu Nr. 70-2-2925 NŽT Kauno miesto skyrius buvo informuotas, kad buvusio savininko S. S. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra (b. l. 156);

NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-6358 E. D. buvo informuotas, kad: buvusio savininko S. S. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra; NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-346 yra įrašytas naujų žemės sklypų suteikimo eilėje numeriu 445; taip pat informuotas, kad pasikeitus įstatymui nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas – atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, ir jeigu jis pageidauja pasinaudoti tokia galimybe, turi iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą (b. l. 166-167);

NŽT Kauno miesto skyriaus raštais: 1) 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 8SD-2361-(14.8.94.) 2) 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 8SD-4767-(14.8.94.), 3) 2017 m gegužės 17 d. raštu Nr. 8SD-2646-(14.8.94.), 4) 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 8SD-4699-(14.8.94.), 5) 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 8SD-6488-(l4.8.94), 6) 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 8SD-910-(14.8.94.), 7) 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. 8SD-4948-(14.8.94.), 8) 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. 8SD-1250-(14.8.94.), E. D. buvo kviestas atvykti į Kauno miesto skyriuje vykusius Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžius pasirinkti naują žemė sklypą Kauno mieste individualiai statybai (b. l. 176, 210, 225, 226, 228, 247, 248, 249);

NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr. 8SD-861-(14.8.94) E. D. informuotas, kad pagal jo prašyme išreikštą valią atkurti nuosavybės teises „ekvivalentine natūra“ nuosavybės teisių atkūrimo procedūra gali būti tęsiama perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą ir jis per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo gali pateikti prašymą gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant pageidaujamą rajoną ir kadastro vietovę (b. l. 214);

NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8SD-4477-(l 4.8.94.) E. D. buvo pakviestas 2019 m. spalio 10 d., 9.00 val. atvykti į Kauno miesto skyriuje vyksiantį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo, taip pat išaiškinta, kad šiame kvietime nurodytu laiku neatvykus rinktis (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) arba atvykus ir nepasirinkus žemės sklypo (jo dalies) iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais (b. l. 252);

NŽT Kauno miesto skyriaus kvietimas į 2019 m. spalio 10 d., 9.00 val. posėdį E. D. per Lietuvos paštą įteiktas 2019 m. rugsėjo 7 d. asmeniškai (b. l. 253);

NŽT Kauno miesto skyriuje 2019 m. rugsėjo 18 d. gautas kitos pretendentės į S. S. žemę I. J. įpėdinio R. T. prašymas grąžinti laisvą neužstatytą žemę pagal pridedamą shemą, kuri patenka į iki 1940 m. S. S. valdytas žemės ribas (b. l. 255);

NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 18 d. R. T. prašymą persiuntė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui ir paprašė pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę Kaune, kuri nepriskirtina valstybės išperkamai (b. l. 256);

Į 2019 m. spalio 10 d., 9.00 val. NŽT Kauno miesto skyriuje vykusį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo E. D. neatvyko (b. l. 268);

2019 m. spalio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius raštu Nr. 70-2-3627 informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad nustatyta galimai laisva (neužstatyta) 0,1505 ha ploto žemė prie (duomenys neskelbtini) Kaune (b. l. 258, 261);

NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 8SD-5877-(14.8.94.) pranešė E. D. apie gautą 2019 m. spalio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštą Nr. 70-2-3627 ir nurodė, kad laisvo žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) Kaune dalis „A“ yra savininko S. S. iki 1940 m. turėtos žemės ribose bei paprašė ne vėliau kaip iki 2019-12-02 raštu informuoti, ar pageidauja susigrąžinti laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje, taip pat išaiškino, kad nepateikus raštiško apsisprendimo iki nurodytos datos, už jam priklusantį žemės plotą – 0,1984 ha, bus atlyginta pinigine kompensacija (b. l. 259);

2019 m. lapkričio 28 d. NŽT Kauno miesto skyrius gavo I. J. įpėdinio R. T. ir E. D. susitarimą, kad būtų tęsiamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros atgaunant žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) Kaune ir kad jis būtų padalintas tokiomis dalimis: I. J. 0,0531 a, o E. D. visas likęs plotas, kuris bus aiškus atlikus kadastrinius matavimus (b. l. 278);

2019 m. gruodžio 2 d. E. D. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą, kuriame nurodė, kad į 2019 m. spalio 10 d. vykusį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių – staiga pakilus temperatūrai, prasidėjus ūmiam viduriavimui ir bendram silpnumui, dėl kurio negalėjo nuvykti net pas gydytoją, taip pat nurodė, kad iš kitos pretendentės I. J. įpėdinių žino, jog Kauno miesto savivaldybė nustatė galimai laisvos neužstatytos žemės buvusiose S. S. žemės ribose, todėl visų pirma spręstinas klausimas šios žemės grąžinimo natūra, nes tik grąžinus ją, bus aiškus likusiosneatkurtos žemės likutis ir jis galės spręsti dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo, prašė informuoti, kokia tvarka, atkūrus nuosavybės teises natūra, galės įgyvendinti savo teisę rinktis naują žemės sklypą (b. l. 263);

2019 m. gruodžio 5 d. NŽT Kauno miesto skyrius informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kad žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) Kaune dalis „A“ suformuta buvusio savininko S. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose ir kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypą bus atkuriamos pretendentams E. D. ir I. J. bei paprašė suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (b. l. 262);

2019 m. gruodžio 17 d. E. D. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad į 2019 m. spalio 10 d. vykusį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių – staiga pakilus temperatūrai, prasidėjus ūmiam viduriavimui ir bendram silpnumui, dėl kurio negalėjo nuvykti net pas gydytoją, ir informavo, kad renkasi žemės sklypą Nr. 26, plotas – 1000 kv.m., prie (duomenys neskelbtini) Kaune, o jeigu jis jau yra pasirinktas kitų pretendentų, renkasi žemės sklypą Nr. 25, plotas – 950 kv.m., prie (duomenys neskelbtini) Kaune (b. l. 266);

2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. 8SD-385-(14.8.94.) NŽT Kauno miesto skyrius atsakė E. D. į jo 2019 m. gruodžio 17 d. patikslintą prašymą leisti pasirinkti naują žemės sklypą ir nurodė, kad prie šio prašymo jis nepridėjo dokumentų, pagrindžančių neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausnačių aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jo pasirinktą žemės sklypą (b. l. 267);

2020 m. gegužės 19 d. pažymoje NŽT Kauno miesto skyrius nustatė 0,1505 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2019-11-28 sutikimą, tenkančias dalis pretendentams: I. J. - 0,0531 ha; E. D. – 0,0974 ha (b. l. 279). Šios dalys patvirtintos NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 643-(14.8.2.);

2020 m. birželio 5 d. NŽT raštu Nr. 8SD-267-(14.8.94.) E. D. buvo informuotas, kad parengti sprendimų projektai dėl nuosavybės teisių atkurimo miesto gyvenamojoje vietovėje, grąžinant natūra 0,1505 ha žemės sklypo dalį - 0,0974 ha prie (duomenys neskelbtini), Kaune, už likusį valstybės išperkamos žemės plotą - 0,1010 ha atlyginant pinigais, ir jis pakviestas atvykti 2020 m. birželio 19 d., 11.00 val. susipažinti su sprendimų projektais, nurodant, kad neatvykus, sprendimai bus priimti jam nedalyvaujant (b. l. 302);

2020 m. birželio 5 d. E. D. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą, kuriame nurodė, kad nustačius papildomai laisvos neužstatytos žemės buvusiose S. S. žemės ribose buvo atkuriamos nuosavybės teisės natūra ir paaiškėjo likusios neatkurtos žemės kiekis, todėl žinodamas neatkurtos žemės likutį gali spręsti dėl tolesnio nuosavybės teisių atkūrimo ir naujo žemės sklypo pasirinkimo. Prašo leisti rinktis naują žemės sklypą (b. l. 303);

2020 m. birželio 18 d. E. D. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą, kuriame nurodė, kad yra kviečiamas 2020 m. birželio 19 d. 11.00 val. atvykti į Kauno miesto skyrių susipažinti su parengtais Sprendimų projektais ir prašo atidėti sprendimo už likusį valstybės išperkamos žemės plotą – 0,1010 ha, atlyginant pinigine kompensacija, priėmimą kol bus išnagrinėtas su tuo tiesiogiai susijęs jo Kauno miesto skyriui pateiktas 2020 m. birželio 16 d. prašymas (b. l. 304);

2020 m. birželio 19 d. NŽT sprendimu Nr. 8S-382-(14.8.3.) E. D. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0974 ha buvusio savininko S. S. žemės, grąžinant natūra turėtoje vietoje 0,1505 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise su I. J. įpėdiniais, nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – 0,1010 ha žemės, bus atkurtos vėliau (b. l. 291);

2020 m. birželio 19 d. NŽT sprendimu Nr. 8S-383-(14.8.3.) E. D. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1010 ha buvusio savininko S. S. žemės, atlyginant pinigais už 0,1010 ha žemės – 2 247 Eur (b. l. 296);

2020 m. liepos 8 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-3160-(14.8.94.) atsakė į E. D. 2020 m. birželio 18 d. ir 2020 m. birželio 19 d. gautus prašymus ir nurodė, kad apie tai, jog nurodytu laiku neatvykus rinktis (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) arba atvykus ir nepasirinkus žemės sklypo (jo dalies) iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais, jis buvo 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8SD-4477-(14.8.94.), taip pat 2020 sausio 20 d. raštu Nr. 8SD-385-(14.8.94.) buvo informuotas apie tai, kad nustatyta tvarka turėjo teisę rinktis neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste, bet ta galimybe nepasinaudojo (neatvykimas be priežasties į naujų žemės sklypų skirstymo posėdį, laikomas kaip naujo žemės sklypo atsisakymas), ir kad skirti tokį sklypą šiuo metu Kauno miesto skyrius neturi teisinio pagrindo, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymu ir Tvarkos 34 punktu, priimtas 2020 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 8S-383-(14.8.3.), kuriuo už jam priklausantį žemės plotą – 0,1010 ha, atlyginama pinigine kompensacija, indeksuota (koef. 1,6) vertė – 2 247 Eur (b. l. 305-306).

Sprendžiant kilusį ginčą ir vertinant nurodytas nustatytas aplinkybes svarbu tai, kokius nuosavybės teisių atkūrimo būdus pasirinko pareiškėjas, teikdamas pirminį prašymą, ar savo valią jis pakeitė vėliau, ir tai, ar atsakovė tinkamai, laikantis įstatymo prasmės, šią valią įgyvendino.

Pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo metu (1992 m. sausio 21 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. vasario 3 d.) nustatė, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant nusavintą turtą natūra arba jam ekvivalentine natūra (1 p.). Vėliau, 1993 m. sausio 12 d. įstatymu Nr. I-44, 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata buvo pakeista ir įtvirtinta, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra. Pareiškėjo prašymo pateikimo metu galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnis, nustatantis išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo būdus, įtvirtino, kad, be kitų būdų, valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) (1 p.). Išpirkimo būdą pasirenka pilietis, išskyrus šio įstatymo 7, 8, 14 ir 15 straipsniuose nurodytus atvejus (16 str. 2 d.). Šios nuostatos galiojo iki įstatymas nustojo galioti priėmus naują Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359, toliau – Atkūrimo įstatymas).

Atsakydamas į pirmuoju, 2007 m. vasario 12 d., pranešimu išaiškintą galimybę vietoje trūkstamos Kauno mieste žemės apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę atlyginant vertybiniais popieriais arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną, E. D. 2007 m. vasario 23 d. prašymu informavo, jog nesutinka, kad žemė būtų grąžinta Kauno apskrityje, nurodė, jog nori, kad žemė būtų grąžinta Kaune arba netoli Kauno, jeigu tai neįmanoma, būtų grąžinta pinigais. Tai reiškia, kad pareiškėjas patvirtino savo valią nuosavybės teises atkurti natūra Kauno mieste arba atlyginti už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu žemės sklypu netoli Kauno (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas) ar lygiaverčiu turėtajam nauju žemės sklypu individualiai statybai mieste, kur buvo turėtoji žemė (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 5 d. pažyma patvirtina, kad E. D. 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 02-01-7761 buvo įrašytas į eilę piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai pagal jų prašymus atkurti nuosavybės teises, todėl akivaizdu, kad institucija pripažino pareiškėjo teisę gauti naują žemės sklypą, jeigu nuosavybės teisių atkūrimas natūra turėtoje vietoje nebus galimas.

Antrajame, 2012 m. vasario 27 d., pranešime išaiškinta galimybe pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais E. D. nepasinaudojo ir savo valios nekeitė, atlyginimo pinigais nepasirinko.

2014 m. spalio 10 d. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos sužinojęs, kad buvusio savininko S. S. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 5 d. raštu informavo apie tai E. D. ir pasiūlė iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau pareiškėjas savo valios nekeitė ir šio pasiūlyto atlyginimo būdo nepasirinko.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nuosekliai siekė nuosavybės teisių atkūrimo natūra arba ekvivalentine natūra ir jam pasiūlytais terminais savo valios niekada nekeitė, kitų atlyginimo būdų nesirinko. Atitinkamai NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. balandžio 23 d., 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. lapkričio 17 d., 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. spalio 4 d., 2019 m. kovo 6 d. raštai E. D. patvirtina, kad atsakovė nuosekliai vykdė nuosavybės teisių atkūrimą siekdama neatlygintinai perduoti pareiškėjui nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, nes daug kartų kvietė atvykti į sklypų skirstymo komisijos posėdžius pasirinkti naują žemė sklypą Kauno mieste. Nors pareiškėjas į susirinkimus neatvykdavo, tačiau atsakovė nurodytu laikotarpiu sprendimo pareiškėjui nepriėmė, todėl jo neatvykimas į šiuos posėdžius neturi reikšmės sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą. Teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė neatvykimas į paskutinįjį sklypų skirstymo komisijos posėdį, vykusį 2019 m. spalio 10 d., 9.00 val. NŽT Kauno miesto skyriuje, nes dėl šio neatvykimo buvo priimtas skundžiamas sprendimas atkurti nuosavybės teisės į 0,1010 ha buvusio savininko S. S. žemės, atlyginant pinigais, o ne pareiškėjo pasirinktu būdu ekvivalentine natūra.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.

Vyriausybės nustatyta kvietimo rinktis žemės sklypus tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punkte. Šio punkto 3 pastraipoje nustatyta, kad Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą <...>. Šio punkto 4 pastraipoje nustatyta, kad kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį.

Nagrinėjamu atveju iš AB Lietuvos pašto 2019 m. rugsėjo 11 d. įteikimo pranešimo apie siuntą matyti, kad pareiškėjui kvietimas į 2019 m. spalio 10 d. posėdį įteiktas asmeniškai 2019 m. rugsėjo 7 d., t. y. prieš 30 dienų iki posėdžio. Jam įteiktame NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 8SD-4477-(l 4.8.94.) išaiškinta, kad šiame kvietime nurodytu laiku neatvykus rinktis (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) arba atvykus ir nepasirinkus žemės sklypo (jo dalies) iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatas ir laiku informavo pareiškėją apie būsimą posėdį ir neatvykimo į jį pasekmes.

Iš 2019 m. spalio 18 d. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad į 2019 m. spalio 10 d. posėdį E. D. neatvyko ir neatvykimo priežasčių iki posėdžio nenurodė.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. spalio 10 d. atsakovė formaliai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises pareiškėjui atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, nepaisant jo pasirinktos valios, nes atsiliepime atsakovė nurodo, jog siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470) ir jų pakako visiems 369 piliečiams, todėl vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Tačiau atsakovė neužbaigė nuosavybės teisės atkūrimo pareiškėjui pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį iš karto po 2019 m. spalio 10 d. posėdžio pagal tuo metu turimus duomenis, o skundžiamą sprendimą priėmė tik 2020 m. birželio 19 d. Per šį laiko tarpą paaiškėjo naujų svarbių aplinkybių, kurias atsakovė netinkamai įvertino ir tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamo sprendimo priėmimą dėl neteisingo Atkūrimo įstatymo nuostatų traktavimo, dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų ir dėl bendrųjų teisės principų viešojo administravimo srityje nepaisymo.

Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ne tik Atkūrimo įstatymu ir Tvarka, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) nuostatomis bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės).

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik teisės aktais, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).

Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir padėti asmeniui, o ne veikti formaliai (LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1068-442/2019). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų ir bendrųjų teisės principų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, turi padėti žmogui įgyvendinti jo teises, ginti ir apsaugoti teisėtus jo lūkesčius. Pagrindinis nuosavybės teisių atkūrimo tikslas nėra kuo greičiau užbaigti šį procesą. Pagrindinis valstybės tikslas turi būti teisingas nusavintos nuosavybės atkūrimas ir/ar kompensavimas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo priėmimą lėmė atsakovės formalus biurokratinis elgesys, neatitinkantis nei Atkūrimo įstatymo tikslo ir nuosavybės teisės atkūrimo proceso esmės, nei gero administravimo principo, nei proporcingumo ir teisingumo principų.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatos, leidžiančios nuosavybės teisės atkurti atlyginant pinigais, nepaisant pretendento valios, aiškintinos taip, kad ne pats savaime neatvykimas rinktis iš siūlomų žemės sklypų suteikia teisę NŽT parinkti šį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, o tik toks neatvykimas, kuriuo pretendentas sąmoningai atsisako galimybės rinktis žemės sklypą. Toks teisės aiškinimas išplaukia iš minėtose teisės normose įtvirtintos išimties - „išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių“. Tai reiškia, kad pasinaudoti minėtomis nuostatomis ir nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais NŽT gali tik tuomet, kai pretendentas neatvykimo priežasčių iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo iš viso nenurodo arba NŽT įsitikina, kad nurodytos priežastys tikrai neapribojo pretendento valios, jis tikrai galėjo atvykti ir nevaržomas jokių kliūčių rinktis. Pažymėtina, kad Tvarkos 38 punkto 4 pastraipoje numatytas specialus reglamentavimas būtent tiems atvejams, kai po susirinkimo, bet iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priėmimo, paaiškėja neatvykimo priežastys. Tokiu atveju paaiškėjus, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime. Kitaip tariant, pretendentas ir antrą kartą, po priežasčių dėl neatvykimo į susirinkimą nurodymo, nepasirinka iš likusių laisvų žemės sklypų. Ši nuostata reiškia, kad neatvykęs į susirinkimą pretendentas vėliau gali nurodyti savo neatvykimo priežastis, o NŽT turi patikrinti ir įsitikinti, ar nurodytos priežastys nepatenka į minėtą išimtį, kuri eliminuoja galimybę atlyginti už atkuriamą nuosavybės teisę į žemę pinigais. Nenustačius, kad tokios aplinkybės yra NŽT turi leisti iš naujo rinktis iš likusių laisvų žemės sklypų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas po susirinkimo, į kurį neatvyko, 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė atsakovei prašymą, kuriame nurodė, kad į susirinkimą neatvyko dėl svarbių priežasčių – staiga pakilus temperatūrai, prasidėjus ūmiam viduriavimui ir bendram silpnumui, dėl kurio negalėjo nuvykti net pas gydytoją, taip pat nurodė, kad iš kitos pretendentės I. J. įpėdinių žino, jog Kauno miesto savivaldybė nustatė galimai laisvos neužstatytos žemės buvusiose S. S. žemės ribose, todėl visų pirma spręstinas klausimas šios žemės grąžinimo natūra, nes tik grąžinus ją, bus aiškus likusios neatkurtos žemės likutis ir jis galės spręsti dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo, prašė informuoti, kokia tvarka, atkūrus nuosavybės teises natūra, galės įgyvendinti savo teisę rinktis naują žemės sklypą. Toks pareiškėjo kreipimasis akivaizdžiai patvirtina, kad savo neatvykimu į susirinkimą jis nesiekė atsisakyti galimybės rinktis iš siūlomų žemės sklypų, o neatvyko dėl ūmaus sveikatos sutrikimo ir dėl to, kad žinojo apie galimai laisvą žemę natūra, buvusioje vietoje, į kurią jis pirmiausiai ir siekė nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl jo valią dėl siūlomo žemės sklypo pasirinkimo varžė patikimos informacijos apie galimybę atkurti nuosavybės teisę natūroje trūkumas. Šias aplinkybes atsakovė privalėjo patikrinti ir įvertinti, ar jos nesudaro Tvarkos 38 punkto 4 pastraipoje numatyto pagrindo leisti pareiškėjui rinktis iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime, nes sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo dar nebuvo priėmusi.

Nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. gruodžio 2 d. prašymą atsakovė privalėjo vadovautis ir minėtomis Taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, pagal kurių 1, 25, 32, 33, 38 punktus prašymą turėjo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos, pateikti atsakymą bei išaiškinti ir sudaryti galimybę jį apskųsti. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių duomenų, kad nurodyta Taisyklių tvarka pareiškėjo 2019 m. gruodžio 2 d. prašymas būtų buvęs išnagrinėtas ir į jį atsakyta, sudarant galimybę jį apskųsti, todėl šią procedūrą atsakovė pažeidė.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra 2020 m. sausio 20 d. atsakovės raštas Nr. 8SD-385-(14.8.94.), kuriame E. D. nurodyta, jog jis nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jo pasirinktą žemės sklypą, tačiau pažymėtina, kad tai yra atsakymas į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 17 d. patikslintą prašymą leisti pasirinkti naują žemės sklypą, o ne į 2019 m. gruodžio 2 d. prašymą.

Vertinant pareiškėjo 2019 m. gruodžio 17 d. prašymo išnagrinėjimą pažymėtina, kad minėtame 2020 m. sausio 20 d. atsakyme į šį prašymą atsakovė nurodytų neatvykimo į susirinkimą aplinkybių nepripažino nepriklausančiomis nuo jo valios dėl to, kad jis nepridėjo dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes. Tačiau nei Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis, nei Tvarkos 38 punktas nenumato, kad neatvykimo priežastis pretendentas privalo patvirtinti išimtinai tik rašytiniais dokumentais. Nurodyti teisės aktai nedraudžia atsakovei vertinti neatvykimo priežasčių remiantis pareiškėjo prašyme nurodytu paaiškinimu, o jeigu jų nepakanka atsakovė privalėjo vadovautis Taisyklių 27 puntu, kuris numato: „Jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymas nenagrinėjamas, per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis“. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų raštu prašiusi pareiškėją pateikti dokumentus, dėl kurių nepateikimo kartu su prašymu visą atsakomybę vėliau perkėlė išimtinai pareiškėjui, todėl atsakovės veiksmai neatitiko Taisyklių reikalavimų nagrinėjant prašymus ir aptarnaujant asmenis viešojo administravimo subjektuose. Iš esmės atsakovė visai netikrino pareiškėjo nurodytų neatvykimo priežasčių, nesudarė galimybės pareiškėjui pagrįsti jas papildomai rašytiniais dokumentais, nes neinformavo jo, kad juos pateikti reikia. Nepaprašiusi ir neįsitikinusi, kad pareiškėjas negali dokumentais papildomai pagrįsti savo prašyme nurodytų neatvykimo aplinkybių atsakovė tinkamai nepagrindė, kodėl negalima tikėti tik pareiškėjo rašytiniu paaiškinimu, kad jis negalėjo atvykti dėl ūmaus sveikatos sutrikimo.

Tokie nurodyti atsakovės padaryti procedūriniai pažeidimai vertinant pareiškėjo neatvykimo į susirinkimą priežastis neleidžia konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes buvo pažeistas gero administravimo principas, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, kuriuo remiantis atsakovė privalėjo priiminėti sprendimus nuosavybės teisės atkūrimo procese.

Kita svarbi aplinkybė, kuri įtakojo pareiškėjo teisių pažeidimą priimant skundžiamą sprendimą, yra tai, kad pati atsakovė po 2019 m. spalio 10 d. susirinkimo, į kurį pareiškėjas neatvyko, nevykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų taip, kaip buvo išaiškinusi pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 5 d. pranešime, ir kaip turėjo teisę užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir Tvarkos 38 punktą. Laikydama, kad pareiškėjas nepateisinamai neatvyko į 2019 m. spalio 10 d. susirinkimą atsakovė iš tiesų formaliai galėjo užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui atlyginant pinigais. Tačiau dar iki 2019 m. spalio 10 d. susirinkimo atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. gavo kitos pretendentės į S. S. žemę įpėdinio R. T. prašymą grąžinti laisvą neužstatytą žemę, kuri patenka į iki 1940 m. S. S. valdytas žemės ribas, ir pradėjo procedūrą dėl galimybės grąžinti įpėdiniams žemę natūra turėtoje vietoje. Tą pačią 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakovė persiuntė Kauno miesto savivaldybės administracijai R. T. prašymą ir paprašė pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę Kaune, kuri nepriskirtina valstybės išperkamai. Tai reiškia, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. pati nebuvo įsitikinusi, jog nuosavybės teisės atkūrimas natūra nėra galimas, todėl neturėjo tęsti jo pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį kol tuo neįsitikino. Esant tokiai situacijai sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog 2019 m. spalio 10 d. jis turėjo atvykti priimti sprendimą nežinodamas faktinių aplinkybių, kurios turi esminę reikšmę vienokiam ar kitokiam apsisprendimui, arba pareiškėjo žodžiais tariant „pirkti katę maiše“. Atsakovė 2019 m. spalio 10 d. susirinkime pareiškėją iš tiesų įpareigojo rinktis naują žemės sklypą individualiai statybai kai dar nebuvo įsitikinusi, kad tikrai nėra galimybės atkurti nuosavybės teisę natūra turėtoje vietoje. Tokiu atveju atsakovė turėjo atidėti procedūros vykdymą pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir Tvarkos 38 punktą ir ją toliau tęsti tik po to, kai išsiaiškins, ar yra galimybė atkurti nuosavybės teisę prioritetiniu būdu - natūra.

Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtina nuostata - „tęstinių nuosavybės teisių atkūrimas grindžiamas 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostata – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama“. Ši pamatinė nuosavybės teisių atkūrimo proceso nuostata įpareigoja Atkūrimo įstatymą ir jį detalizuojančią Tvarką aiškinti kaip įpareigojančius NŽT pirmiausiai vykdyti pretendentų pareikštą valią atkurti nuosavybės teises grąžinant išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra ir tik nesant šios galimybės taikyti kitus Atkūrimo įstatyme numatytus būdus. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą ir teisėtą lūkestį pirmiausiai reikalauti ir sulaukti nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, klausimo išsprendimo ir tik po to spręsti dėl kitų alternatyvių būdų. Teismas pripažįsta, kad galutinės ir patikimos informacijos neturėjimas apie galimybę susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra susiklosčiusioje situacijoje buvo būtent Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatyta aplinkybė, dėl kurios pareiškėjo valia pasirinkti siūlomą naują žemės sklypą individualiai statybai buvo objektyviai apribota. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turėjo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytą pagrindą atkurti nuosavybės teisę atlyginant pinigais, kol nebuvo išspręstas nuosavybės atkūrimo natūra klausimas. Vien tai, kad atsakovė abu šiuos būdus pareiškėjo atžvilgiu pritaikė vienu metu, priimdama tos pačios 2020 m. birželio 19 d. sprendimus, nereiškia ginčijamo sprendimo teisėtumo, nes, kaip minėta, Atkūrimo įstatymas numato tiek nuosavybės atkūrimo natūra prioritetą, tiek nuosavybės teisių atkūrimo būdų eiliškumą, pagal kurį šis prioritetas turi būti įgyvendinamas pirmiausiai, jeigu pareiškėjas yra pasirinkęs ir kitus būdus. Pareiškėjas apie abu 2020 m. birželio 19 d. priimtus sprendimus buvo informuotas vienu metu, todėl jo valia pasirinkti kitus atlyginimo už atkuriamą nuosavybės teisę būdus, kai paaiškėja, kad visą žemę grąžinti natūra nėra galimybės, buvo suvaržyta.

Šioje byloje taip pat svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovė pati savo veiksmais sudarė pagrindą pareiškėjui tikėtis, kad nuosavybės teisės atkūrimas atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį nebus tęsiamas, tačiau vėliau šį būdą pritaikė, taip pažeisdama teisėtus pareiškėjo lūkesčius ir neįvykdžius šioje įstatymo normoje ir Tvarkos 38 punkte numatytos procedūros iš naujo. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad atsakovės 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte pareiškėjui buvo nurodyta, kad nurodytu laiku neatvykus rinktis iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės teisė bus atkuriama atlyginant pinigais, todėl pareiškėjas žinojo, kad būtent dėl neatvykimo į 2019 m. spalio 10 d. susirinkimą nuosavybės teisė jam gali būti atkuriama atlyginant pinigais. Tačiau po to, kai į šį susirinkimą jis neatvyko, pareiškėjas 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovės raštu buvo informuotas apie gautą 2019 m. spalio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštą dėl laisvos žemės prie (duomenys neskelbtini), Kaune, kuri yra savininko S. S. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, bei pačios atsakovės buvo paprašytas ne vėliau kaip iki 2019-12-02 raštu informuoti, ar pageidauja susigrąžinti laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje. Pabrėžtina, kad šiuo 2019 m. lapkričio 19 d. raštu atsakovė pareiškėjui pateikė naują išaiškinimą, jog nepateikus pagal šį pranešimą raštiško apsisprendimo iki nurodytos datos, už jam priklausantį žemės plotą – 0,1984 ha, bus atlyginta pinigine kompensacija. Taigi, susiklostė tokia situacija, kad dėl neatvykimo į 2019 m. spalio 10 d. susirinkimą atsakovė pareiškėjui nepritaikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte numatytos pasekmės ir nepriėmė sprendimo atkurti nuosavybės teisę atlyginant pinigais, o pati inicijavo nuosavybės teisės atkūrimą grąžinant išlikusią žemę natūra ir iš naujo įspėjo, kad už jam priklusantį žemės plotą – 0,1984 ha, bus atlyginta pinigine kompensacija tik nepateikus raštiško apsisprendimo dėl nuosavybės atkūrimo natūra. Tokiu būdu pareiškėjui buvo išaiškinta, ir jis pagrįstai tikėjosi, kad už jam priklausantį žemės plotą pinigine kompensacija bus atlyginta tik tuo atveju, jeigu jis nepateiks raštiško apsisprendimo dėl žemės susigrąžinimo natūra turėtoje vietoje. Kitaip tariant, pareiškėjas turėjo pagrindą suprasti, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatyta paskemė dėl neatvykimo į 2019 m. spalio 10 d. susirinkimą nebus taikoma, nes pasikeitė aplinkybės dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra galimybių. Kadangi preiškėjas kartu su kitos pretendentės I. J. įpėdiniu R. T. 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė atsakovei susitarimą, kad būtų tęsiamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros atgaunant žemės sklypą turėtoje vietoje jų sutartomis dalimis, tai po tokio savo valios patvirtinimo pareiškėjas pagrįstai, atsižvelgiant į prieš tai gautų atsakovės išaiškinimų turinį, turėjo pagrindą tikėtis, kad dėl pasikeitusių aplinkybių neliko pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte numatyto nuosavybės teisės atkūrimo būdo atlyginant pinigais ir jam nuosavybės teisė pirmiausiai bus atkurta sugrąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje ir tik po to bus sprendžiama dėl kitų būdų taikymo, jeigu liks nesugrąžintos natūra žemės dalis. Būtent taip po pareiškėjo valios susigrąžinti žemę turėtoje vietoje natūra patvirtinimo atsakovė ir elgėsi, nes 2019 m. gruodžio 5 d. informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad nuosavybės teisės į žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) Kaune dalį „A“ bus atkuriamos pretendentams E. D. ir I. J. bei paprašė suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą. Po tokio atsakovės žingsnio pareiškėjas kaip tik ir pateikė minėtą 2019 m. gruodžio 17 d. patikslintą prašymą leisti pasirinkti naują žemės sklypą iš likusių nepasirinktų 2019 m. spalio 10 d. susirinkime, nes tik tuomet paaiškėjo, kad, atsižvelgiant į preliminarų natūra grąžintinos žemės plotą, nuosavybės teisė į visą pareiškėjui priklausnačią S. S. žemę nebus grąžinta natūra. Tačiau atsakovė, pažeisdama savo pačios 2019 m. lapkričio 19 d. rašte pareiškėjui pateiktą išaiškinimą - jog pinigine kompensacija jam bus atlyginta tik tuo atveju, jeigu jis nepateiks raštiško apsisprendimo dėl susigrąžinimo žemės natūra turėtoje vietoje, 2020 m. birželio 5 d. raštu informavo pareiškėją, kad yra parengti sprendimų projektai dėl nuosavybės teisių atkurimo miesto gyvenamojoje vietovėje, grąžinant natūra 0,1505 ha žemės sklypo dalį - 0,0974 ha prie (duomenys neskelbtini), Kaune, o už likusį valstybės išperkamos žemės plotą - 0,1010 ha atlyginant pinigais, pakvietė atvykti 2020 m. birželio 19 d., 11.00 val. susipažinti su sprendimų projektais ir nurodytą dieną priėmė abu šiuos sprendimus. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog pareiškėjas įvykdė atsakovės reikalavimą ir apsisprendė dėl susigrąžinimo žemės natūra turėtoje vietoje, jam vis tiek buvo pritaikytas atlyginimo pinigais būdas. Pažymėtina, kad prieš priimant skundžiamą sprendimą atsakovė neišnaginėjo ir neatsakė į pareikšėjo 2020 m. birželio 18 d. prašymą atidėti sprendimo už likusį valstybės išperkamos žemės plotą – 0,1010 ha, atlyginant pinigine kompensacija priėmimą kol bus išnagrinėtas su tuo tiesiogiai susijęs pareiškėjo 2020 m. birželio 16 d. prašymas, kuriuo jis prašė leisti rinktis naują žemės sklypą po to, kai paaiškėjo likusios natūra neatkurtos žemės kiekis. Todėl 2020 m. birželio 19 d. priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė pažeidė gero administravimo principą dar iš šiuo aspektu, nes sprendimo priėmimo neatidėjo ir prašymo jį atidėti neišnagrinėjo iki siekiamo sustabdyti sprendimo priėmimo, nepateikė atsakymo dėl šio pareiškėjo prašymo bei neišaiškino ir nesudarė galimybės jį apskųsti. Tą atsakovė padarė tik 2020 m. liepos 8 d., t. y. po to, kai skundžiamas sprendimas buvo priimtas. Todėl pripažintina, kad tokiu būdu atsakovė faktiškai pažeidė procedūrą, turėjusią užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, nes taip pažeidė pareiškėjo teisę ginčyti atsakovės atsisakymą atidėti ginčijamo sprendimo priėmimą, nors formaliai atsakovė Taisyklių reikalavimų dėl prašymų nagrinėjimo terminų ir atsakymo pateikimo į pareiškėjo 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. birželio 18 d. prašymus nepažeidė.

Susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas dėl nenuoseklių ir nevienareikšmiškai suprantamų atsakovės veiksmų ir sprendimų negalėjo aiškiai suprasti, kokia tvarka vyksta nuosavybės teisės atkūrimo procesas ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad net ir įvykdžius vėliausius atsakovės nurodymus, duotus 2019 m. lapkričio 19 d. rašte, jam vis tiek bus pritaikytas atlyginimo pinigais būdas, kurio jis niekada nesirinko ir nepageidavo, o elgėsi priešingai – darė viską, kad įgyvendintų pirminę savo valią atgauti žemę natūra arba ekvivalentine natūra. Atsakovės prieštaringų išaiškinimų turinys lėmė tokią situaciją, jog pareiškėjas visiškai pagrįstai tikėjosi, jog nuosavybės teisė bus atkuriama visų pirma natūra, o vėliau ir kitu jo prašyme nurodytu būdu, t. y. ekvivalentinę natūrą atitinknčiais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais, tarp jų ir suteikiant lygiavertį žemės sklypą. Tokiu atveju pareiškėjas turi teisę į pačios atsakovės suteiktų ir iš Atkūrimo įstatymo esmės kylančių lūkesčių apsaugą nuosavybės teises atkurti nuoseklia ir logiška tvarka, užtikrinančia nacionalizuoto turto grąžinimą pirmiausiai natūra ir tik po to taikant atlyginimo pinigais būdą, jeigu pareiškėjas atsisakytų kito jo pasirinkto atlyginimo būdo ekvivalentine natūra. Tačiau šie pareiškėjo lūkesčiai buvo pažeisti, nes atsakovė, nors ir atkūrė dalį nuosavybės teisės natūra, grąžinant žemę toje pat vietoje, tačiau tik po 2019 m. spalio 10 d. susirinkimo naujai paaiškėjus, kad visa žemė negalės būti grąžinta natūra, iš naujo nepasiūlė pareiškėjui rinktis lygiaverčio žemės sklypo nei pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą, nei pagal 4 punktą, kurie atitinka jo prašyme pasirinktą būdą ekvivalentine natūra. Tai reiškia, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas neįvykdžius būtinų Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų - nepasiūlius rinktis iš siūlomų naujų žemės sklypų ir nenustačius, kad pareiškėjas atsisakė šios galimybės po to, kai nustatoma, kad atkurti nuosavybės teisę natūra nėra galimybės.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Teismas, nustatęs, kad dėl gero administravimo principo pažeidimo atsakovė nenuosekliai ir nesilaikydama reikalavimo Atkūrimo įstatyme įtvirtintą atlyginimo pinigais būdą taikyti tik po to, kai nėra galimybės grąžinti išlikusį turtą natūra, pažeidė teisėtą pareiškėjo lūkestį atgauti nacionalizuotą žemę jo prašyme nurodytais būdais, o ne gauti piniginę kompensaciją už dalį grąžinamos žemės. Toks atsakovės sprendimas nėra nei teisėtas, nei teisingas, nes nuosavybės teisių atkūrimo operatyvumą atsakovė nepagrįstai iškėlė aukščiau už teisingumo principą, reikalaujantį neteisėtai nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra arba teisingai atlyginti už jį paties pretendento pasirinktu Atkūrimo įstatyme numatytu būdu. Vadinasi, sprendžiant ginčą teisme ir pareiškėjui siekiant nuosavybės teisę į žemę atsikurti pagal savo pirminę ir niekada nepakeistą valią, o ne pagal atskovės parinktą būdą atlyginant pinigais, turi būti vertinama kurios šalies interesai gintini.

Lietuvos vyriausias adminstracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui yra paliekama tam tikra laisvė parinkti konkretų teisių gynimo būdą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeistų teisių turinį, kitas teisines vertybes ir gėrius, teisės principus. Tokiu būdu pasireiškia ir yra realizuojama teismo teisė ir pareiga vykdyti materialųjį, o ne formalųjį teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R556-29/2011).

Nustatęs, kad skundžiamu sprendimu atsakovė nuosavybės teisę pareiškėjui atkūrė vadovaudamasi tik formaliai įstatyme numatyta galimybe, bet procedūras vykdydama nenuosekliai, t. y. po 2019 m. spalio 10 d. susirinkimo pati suteikdama, o vėliau pažeisdama teisėtus pareiškėjo lūkesčius netaikyti atlyginimo pinigais būdo, neatsižvelgdama į Atkūrimo įstatymo esmę ir prioritetinį tiklsą nuosavybės teisę atkurti natūra arba paties pretendento pasirinktu būdu, teismas nusprendžia, kad šioje byloje turi būti įvykdytas materialusis, o ne formalusis teisingumas, turi būti apginti teisėti pareiškėjo lūkesčiai ir jo teisė į teisingą, o ne kuo greitesnį nuosavybės teisės atkūrimą.

Be to, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytas atlyginimo pinigais būdas, kuris taikomas kaip neatvykimo į susirinkimą pasekmės, iš esmės yra tam tikra sankcija pretendentui už pasyvų elgesį. Tačiau remiantis Konstitucinio teismo doktrina, taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už įstatymo nesilaikymą valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios), turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Šiuo atveju susiklosčiusioje situacijoje taikyti pareiškėjui atlyginimą už atkuriamą nuosavybės teisę į žemę pinigais kaip sankciją už tai, kad jis neatvyko į susirinkimą rinktis naujo žemės sklypo ir tai padarė dėl to, kad siekė pirmiau atsikurti nuosavybės teisę natūra susigrąžinant žemę turėtoje vietoje, būtų neproporcinga valstybės prievarta pareiškėjo atžvilgiu.

Byloje nėra duomenų ir atsakovė neginčijo bei niekada nekonstatavo, kad nėra galimybės už likusią negrąžintą žemę natūra pareiškėjui atlyginti jo prašomu būdu - suteikiant jam neatlygintinai lygiavertį (-ius) žemės sklypą (-us) kitoje vietoje, kurią pasirinks. Skundžiamą sprendimą atsakovė priėmė iš esmės tik kaip sankciją už neatvykimą į susirinkimą rinktis naujo žemės sklypo, bet ne todėl, kad nebuvo galimybės atkurti nuosavybės teisę lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Kaip minėta, pagal LVAT išaiškinimus toks būdas atitinka pareiškėjo prašyme nurodytą būdą ekvivalentine natūra, todėl panaikinus skundžiamą sprendimą atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 0,1010 ha S. S. nuosavybės teise turėtos žemės, atkūrimo, pareiškėjo pageidaujamu būdu - suteikiant pareiškėjui neatlygintinai lygiavertį (-ius) žemės sklypą (-us) kitoje vietoje, kurią pasirinks.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjas savo skunde ir 2020 m. gruodžio 15 d. pateiktame prašyme prašė priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

Pareiškėjo interesams byloje atstovavo advokatė N. Ž. 2020 m. rugpjūčio 7 d. atstovavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjas patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą surašant skundą. Šių išlaidų dydį pagrindžia 2020 m. gruodžio 15 d. teisme gautas 2020 m. gruodžio 14 d. kasos pajamų orderis Serija ADV Nr. 56, patvirtinantis 605 Eur sumokėjimą advokatei už suteiktas teisines paslaugas, t. y. už skundo parengimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas, jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovės.

Už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU) (Rekomendacijų 7 p.).

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio VDU. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 10 d., t. y. 2020 metų III ketvirtį, todėl skaičiuojant priteistiną sumą už skundo parengimą taikytinas 2020 metų I ketvirčio VDU, kuris sudaro 1 381 Eur. Tai reiškia, kad maksimalus galimas priteisti dydis už skundo parengimą šioje byloje sudaro 3 452,5 Eur (1 381 Eur x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 605 Eur suma ne tik neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, bet ir yra beveik šešis kartus mažesnė, todėl atsižvelgiant į tai, kad advokatė už tokį honorarą ne tik parengė skundą, bet dar ir rinko įrodymus bei atstovavo pareiškėją teismo posėdyje, visa už advokatės darbo ir laiko sąnaudas prašoma priteisti 605 Eur suma pripažintina visiškai adekvačiomis ir iš atsakovės priteistinomis atstovavimo išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. D. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 8S-383-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui E. D.“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 0,1010 ha S. S. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, atkūrimo pareiškėjui E. D., suteikiant jam nustatyta tvarka neatlygintinai lygiavertį (-ius) žemės sklypą (-us) kitoje vietoje, kurią pasirinks.

Priteisti pareiškėjui E. D. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.