- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- 1-420-922/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03436-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. 2022-01-28 apie 19.05 val. Varėnos r., kelio Varėna-Marcinkonys-Druskininkai 19 kilometre, vairavo jam pačiam priklausančią motorinę transporto priemonę- automobilį "VW Transporter", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,98 promilės neblaivumas.
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė labai gailisi dėl to, kas įvyko. Paaiškino, kad tą dieną važiavo su savo drauge M. J. namo. Pakeliui sustojo prie parduotuvės, o M. J. nuėjo apsipirkti. Tuomet sugalvojo atsigerti alaus, kuris buvo automobilyje, alus buvo stiprus. Alų gėrė M. J. nematant, jai nesakė, kad gėrė. Kuomet ji atėjo iš parduotuvės, jie važiavo toliau, tačiau, maždaug po trijų minučių kelio, juos sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo neblaivumą. Savo elgesio pasekmes supranta, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. G. 2022-02-10 parodė, kad jis kaltę pripažįsta. Jis turi maždaug apie 40 metų vairavimo stažą, turi teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones, išskyrus troleibusus ir motociklus. Maždaug prieš metus laiko jis nusipirko automobilį-sunkvežimį "VW Transporter", v/n (duomenys neskelbtini) kuris gali vežti iki 3,5 tonos svorio. Už automobilį mokėjo 1000 eurų. 2022-01-28 jis buvo namuose, pas jį į svečius buvo atvykusi M. J.. Po pietų jis išgėrė alaus. Apie 18.40 val. jis nutarė M. J. parvežti į namus, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis įsėdo už savo automobilio vairo, M. J. važiavo keleivio vietoje. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) kaimo, važiuojant ir pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą, jį sustabdė policijos pareigūnai, jam nustatė alkotesteriu neblaivumą, pirmą kartą alkotesteris rodė 2,23 promiles, antrą kartą rodė 1,98 promilės neblaivumą. Vėliau atvyko dar vienas policijos ekipažas, jo automobilį išvežė vilkikas, jam parašė šaukimą atvykti į Varėnos rajono policijos komisariatą. Jis supranta, kad blogai pasielgė, vairuodamas neblaivus, bet tuo metu nesijautė apgirtęs, negalvojo, kad gali tiek "įpūsti" į alkotesterį, kiek nustatė. Dėl savo elgesio jis gailisi (b. l. 127-130).
Papildomai apklaustas A. G. 2022-02-18 parodė, kad kaltę jis pripažįsta iš dalies. 2022-01-28 jis buvo nusipirkęs 1 litro talpos butelį alaus ,,Porteris" 6 laipsnių stiprumo. Prieš važiuojant nuosavu automobiliu ir vežant M. J. iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą, alų jis pasiėmė, galvojo, kad pas M. J. nuvykus išgers. Apie 19 val. jie sustojo (duomenys neskelbtini) kaime prie parduotuvės, M. J. nuėjo į parduotuvę, pirko cigarečių, jis tuo momentu išgėrė visą litrą minėto alaus. Jis nežino, ar M. matė jį geriantį, kai grįžo iš parduotuvės į automobilį. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) kaimo, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam sėdint savo automobilyje, priėjęs policijos pareigūnas paklausė, ar jis nevartojęs alkoholio. Jis atsakė, kad ką tik išgėrė prie parduotuvės alaus. Policijos pareigūnas jam pasakė, kad eitų kartu iki policijos tarnybinio automobilio, nuėjus alkotesteriu jam nustatė neblaivumą. Pirmą kartą jam "papūtus" į alkotesterį, parodė virš 2 promilių, praėjus virš 15 minučių, alkotesteriu jam nustatė 1, 98 promilės neblaivumą. Jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus, jis tų dokumentų neskaitė, nežino jų pavadinimų ir kas ten buvo surašyta, neprisimena, ar rašė, kad su alkotesterio parodymais sutinka ar nesutinka. Po kiek laiko atvyko kitas policijos ekipažas, jam policininkė sakė, kad per valandą laiko turi teisę pats nusistatyti neblaivumą gydymo įstaigoje. Jis pagalvojo, jog reikia siuntimo iš policijos pareigūnų dėl kraujo pridavimo gydymo įstaigoje, kad atlikti tyrimą dėl neblaivumo. Kadangi jam apie tai nieko nepaaiškino policijos pareigūnai, todėl jis nevyko (b. l. 131-134).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. J. parodė, kad 2022-01-28 ji buvo nuvykusi pas pažįstamą A. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Vakare jis ją vežė atgal į jos namus (duomenys neskelbtini). Ji neatkreipė dėmesio, ar A. G. tą vakarą buvo blaivus, ar ne. Ją A. G. vežė su jam priklausančiu automobiliu "VW Transporter". Pravažiavus pro (duomenys neskelbtini) kaimą, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie A. G. nustatė neblaivumą, sakė, kad jis neblaivus, jam neleido toliau važiuoti. Kur A. G. išgėrė, kiek išgėrė ir kokių alkoholinių gėrimų, ji nežino. Prieš išvažiuojant A. G. lyg minėjo, kad gėrė alaus, bet sakė, kad nesijaučia apsvaigęs, o ji apie tai A. G. ir neklausinėjo (b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. A. parodė, kad 2022-01-28 apie 19.05 val., atliekant eismo kontrolę, Varėnos r., kelio Varėna - Marcinkonys - Druskininkai 19 km buvo sustabdytas patikrinimui automobilis "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo turintis teisę vairuoti transporto priemonę A. G.. Bendraudamas su A. G., jis pajuto, kad nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, A. G. kalbėjo nerišliai. Paklausus A. G., prieš kiek laiko šis vartojo alkoholinius gėrimus, A. G. atsakė, kad prieš valandą laiko gėrė alaus. Automobilyje keleivio vietoje sėdėjo moteris, kuri prisistatė M. J.. 2022-01-28 apie 19.08 val. A. G. alkotesteriu buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, apie 19.26 val. nustatytas 1,98 promilės neblaivumas. A. G. buvo nušalintas nuo vairavimo. Patikrinus transporto priemonę nustatyta, kad automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo galiojanti techninė apžiūra. Apie nustatytas aplinkybes buvo informuoti Kabelių pasienio užkardos budintys pareigūnai ir Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnai, surašytas tarnybinis pranešimas, A. G. neblaivumo nustatymo aktas. Tolimesnis įvykio įforminimas perduotas Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnams (b. l. 48-51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. I., dirbantis Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2022-01-28 jis dirbo su vyriausiąja patrule R. K., kai apie 19.20 val. buvo gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini), Kelmės rajono policijos komisariato policijos pareigūnai sustabdė automobilį "VW Transporter", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. G. neblaivus. Apie 19.40 val. nuvykus į nurodytą vietą, ten buvę policijos pareigūnai nurodė, kad sustabdyto automobilio vairuotojui A. G. alkotesteriu pirmą kartą nustatė 2,23 promilių neblaivumą, antrą kartą nustatė 1,98 promilės neblaivumą. Su A. G. bendravo kolegos iš Kelmės rajono policijos komisariato, todėl, ką aiškino A. G. dėl vairavimo, esant neblaiviam, jis nekreipė dėmesio, neprisimena. Atlikus pirminius procesinius veiksmus, apžiūrėjus įvykio vietą, automobilis "VW Transporter" buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę Alytaus mieste. A. G. buvo išrašytas šaukimas atvykti į Varėnos rajono policijos komisariatą artimiausią darbo dieną (b. l. 58- 60).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K., dirbanti Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule, parodė, kad 2022-01-28 ji dirbo pagal patvirtintą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu L. I.. Apie 19.20 val. buvo gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini), Kelmės rajono policijos komisariato policijos pareigūnai sustabdė automobilį "VW Transporter", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus A. G.. Apie 19.40 val. nuvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie nurodė, kad sustabdyto automobilio vairuotojui A. G. savo turimu alkotesteriu pirmą kartą nustatė 2,23 promilių neblaivumą, antrą kartą nustatė 1,98 promilės neblaivumą. Bendraujant su A. G., šis nurodė, kad nesutinka su alkotesterio parodymais, jam buvo išaiškinta, jog per valandą nuo tikrinimo rezultatų jis gali pats kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Atlikus pirminius procesinius veiksmus, buvo iškviestas autovežis, automobilis "VW Transporter" nuvežtas į saugojimo aikštelę. A. G. buvo išrašytas šaukimas atvykti į Varėnos rajono policijos komisariatą artimiausią darbo dieną. Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai surašė A. G. neblaivumo nustatymo aktą, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, sprendimą nušalinti A. G. nuo transporto priemonių vairavimo. Grįžus į Varėnos rajono policijos komisariatą, medžiaga buvo perduota tyrėjui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 54- 56).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2022-01-28 buvo apžiūrėta vieta Varėnos r., kelio Varėna - Marcinkonys - Druskininkai 19 kilometre, kur buvo sustabdytas patikrinimui automobilis "VW Transporter", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėtas automobilis (b. l. 18-39).
Automobilio "VW Transporter", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodomi automobilio duomenys (b. l. 63-70).
VĮ "Regitra" duomenys apie automobilį "VW Transporter ", valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) jog savininkas yra A. G. (b. l. 61).
Iš VšĮ "Emprekis" informacijos matyti, kad pagal pateiktus duomenis automobilio "VW Transporter" ((duomenys neskelbtini) m.) vidutinė kaina yra 1490 eurų su PVM, be PVM 1177,10 eurų (b. l. 62).
Policijos pareigūno tarnybinės nešiojamos vaizdo kameros 2022-01-28 vaizdo įraše užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su A. G. (b. l. 71-72).
Neblaivumo nustatymo 2022-01-28 akte Nr. 0122000059804 nurodyta, kad A. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkotesteriu "Alcotest 7510", ARLN-0574 (patikros sertifikatas Nr. 1475058, galiojantis iki 2022-04-05) pirmuoju tikrinimu 19.08 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 19.26 val. nustatytas 1,98 promilės neblaivumas (b. l. 13-17).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustatytas neblaivumas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. G. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Taip pat jo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga – liudytojų M. J., R. K., L. I. bei Ž. A., pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašo apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. G. 2022-01-28 apie 19.05 val. Varėnos r., kelio Varėna-Marcinkonys-Druskininkai 19 kilometre, vairavo jam pačiam priklausančią motorinę transporto priemonę- automobilį "VW Transporter", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,98 promilės neblaivumas. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis bei jo gynėjas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek galima laiduotoja M. J. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismų praktikoje konstatuojama, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012).
Taigi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės; net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra neteistas, t. y., pirmą kartą įvykdė nusikalstamą veiką, jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurio metu buvo šiurkščiai pažeistos KET taisyklės, kaltinamasis vairavo transporto priemonę, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, neblaivumą. Be to, nors kaltinamasis yra neteistas, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. G. administracine tvarka baustas net 18 kartų už įvairius KET pažeidimus (diržų nesegėjimas, greičio viršijimas, mažamečio vaiko vežimas neprisegus ir be jo ūgiui ir masei pritaikytos atitinkamos grupės sėdynės ir kt.). Šią informaciją apie ankstesnius kaltinamojo administracinius baustumus ir fiksuotus pažeidimus teismas laiko kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis.
Teismo vertinimu, nurodytų padarytų pažeidimų gausa, ypač susijusių su KET pažeidimais, ir jų pobūdis (už ką jam paskirtas net ir specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui) iš esmės rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų, o byloje nagrinėjamas įvykis tik parodo, kad kaltinamojo daromi pažeidimai tik sunkėja, t. y., nagrinėjamas įvykis nėra susijęs vien su administracine atsakomybe, o sprendžiama dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis net ir sistemingai baudžiamas už KET pažeidimus, išvadų nepadaro ir toliau jas pažeidinėja, be to, dar ir būdamas neblaivus (šiuo atveju). Be to, jokių tokį savo elgesį pateisinančių priežasčių nenurodė, o ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas iš karto po įvykio savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, vėliau neigė (pripažino iš dalies). Taip pat byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. G. padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Visa tai, teismo nuomone, sprendžiant dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo atveju yra reikšminga.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo, praeityje ne sykį bausto už KET pažeidimus, padaryta nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis nevertas pasitikėjimo, dėl ko atsisakytina jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas pažymi ir tai, jog kaltinamasis nors nurodė, kad alkoholį vartoja retai, tačiau jo teisės pažeidimas, padarytas būnant neblaiviam, to nepatvirtina. Be to, nurodytos nusikalstamos veikos pasekmės jo nesulaikė nuo tokio teisės pažeidimo darymo. Būtent praeityje buvę asmens baustumai ir elgesio, pažeidžiančio teisės aktų reikalavimus, korekcijos stoka, o ne galimo laiduotojo apibūdinimas, kaip teigė gynėjas, nagrinėjamu atveju teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.
Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, teismas dėl prašomo skirti laiduotoju asmens tinkamumo būti laiduotoju toliau nepasisako.
Dėl bausmės skyrimo.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) transporto eismo saugumui.
Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę kelyje Varėna-Marcinkonys_Druskininkai, vakare, tačiau sausio mėnesį laibai tamsiu paros metu, tuo pačiu kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir M. J., aplinkiniams.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis baudų sumokėta, anksčiau neteistas, vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam būtų taikytas psichiatrinis gydymas ar priklausomybės lygų gydymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią BK straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).
Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Taigi, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė – su PVM 1490 EUR, be PVM 1177,10 EUR (b. l. 62), t. y., vertinant pažeidimo pavojingumą, nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė kelyje, tamsiu paros metu, ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, be to, šiuo nuosprendžiu nenustatytos BK 40 straipsnio sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas–savininkas yra pats A. G.. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).
Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad A. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 135-141) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
2022-02-10 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į A. G. priklausančią transporto priemonę – automobilį VW Transporter, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti, jį valdyti bei juo naudotis (b. l. 77-84). Šis laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis VW Transporter, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugojimui A. G. (b. l. 86-90).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (BBND) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti A. G. 40 MGL (BBND), t. y., 2000,00 EUR (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022-02-04. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant A. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį VW Transporter, v/n Nr. (duomenys neskelbtini)
2022-02-10 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės į A. G. priklausančią transporto priemonę VW Transporter, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. G., kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801). Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinėje arba teismo elektroniniu paštu.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.