- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-2958-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32767-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „City – Line LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-39197-600/2018, ir
Aprašomoji dalis
nust at ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „City – Line LT“ ieškiniu (e. b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės OU „Valdmi“ 1 199 Eur skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi (e. b. l. 26–27) nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti 2017 m. gegužės 24 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą oro kondicionieriaus – šilumos siurblio – pardavimo sutartį. Nutartyje buvo nurodyta, jog pati ieškovė teigė, kad ieškinys yra pareikštas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 str. 9 d. nurodytą bylos teismingumą, t. y. pagal sutarties įvykdymo vietą (tais atvejais, kai sutartyje nurodoma įvykdymo vieta). Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. gegužės 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį dėl oro kondicionieriaus – šilumos siurblio – pardavimo, o atsakovas neįvykdė savo prievolių pagal nurodytą sutartį, todėl bylos teismingumas turėtų būti nustatomas pagal šią tarp šalių sudarytą sutartį. Teismas nurodė, kad kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė 2017 m. gegužės 24 d. sutarties, o tai yra esminis trūkumas šioje civilinio proceso stadijoje, kadangi sutarties nuostatos yra reikšmingos sprendžiant teismingumo klausimą.
Šalies argumentai
3. Vykdydama minėtą 2018 m. spalio 23 d. teismo nutartį, ieškovė (e. b. l. 24) pažymėjo, kad ji ieškinyje nurodė, jog šalys yra sudariusios sutartį, tačiau nenurodė, kad sutartis buvo sudaryta žodžiu, o ne raštu ir tuo pagrindu išrašyta 2017 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita faktūra, patvirtinanti pirkimo pardavimo sutarties sudarymą. Parduota prekė (du oro kondicionieriai) atsakovei buvo perduoti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė ieškinyje ir nurodė, kad teismingumas šiuo atveju nustatomas pagal sutarties įvykdymo vietą. Atsakovė, pasirašydama PVM sąskaitą faktūrą patvirtino, kad jos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl, ieškovės nuomone, teismingumas nustatytinas arba pagal sutarties įvykdymo vietą, arba pagal atsakovės buveinės vietą, kuri sutampa su sutarties įvykdymo vieta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę su ieškiniu kreiptis į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą.
5. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal CPK nuostatas, jei atsakovu byloje yra juridinis asmuo, ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Šalys gali savo rašytiniu susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti reiškimas pagal sutarties įvykdymo vietą.
6. Teismas nustatė, kad, ieškovės teigimu, ji reiškia ieškinį pagal sutarties įvykdymo vietą, taip pat jog nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl oro kondicionierių pardavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šalys savo rašytiniu susitarimu pakeitė proceso įstatyme nustatytą teritorinį ginčo teismingumą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes apie sutarties įvykdymo vietą (CPK 178 straipsnis). Teismas laikė, jog vien ta aplinkybė, kad 2017 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas atsakovės adresas yra (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad būtent šis adresas yra prievolės įvykdymo vieta.
7. Teismas nustatė, kad, ieškovės teigimu, pasirašydama PVM sąskaitoje faktūroje atsakovė patvirtino, jog jos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 29 straipsnį, ieškinys juridiniam asmeniui reiškiamas pagal jo registruotą buveinės vietą, todėl teismas ieškovės nurodytas aplinkybės dėl atsakovės tikėtinos buveinės laikė teisiškai nereikšmingomis sprendžiant teismingumo klausimą. Teismas iš viešai prieinamų duomenų (interneto paieškos sistemos) nustatė, kad atsakovės buveinė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). Taigi nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra teismingas (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui (duomenys neskelbtini).
8. Teismas nustatęs, kad ieškinys teismui pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles, ieškinio turinio ir formos atitikimo įstatymo reikalavimams netikrino, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nesprendė. Teismas nurodė, kad atsisakius priimti ieškinį kaip neteismingą, ieškovei neužkertama galimybė paduoti ieškinį pagal nurodytą bylos teismingumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) UAB „City – Line LT“ pateikė atskirąjį skundą (e. b. l. 34–35), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-39197-600/2018 ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
10. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netyrė aplinkybių dėl sutarties įvykdymo vietos, o padarė išankstinę išvadą, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas atsakovės adresas nėra sutarties įvykdymo vieta. Ieškovės įsitikinimu, teismas padarė absoliučiai klaidingą išvadą, nes neanalizavo nei šalių sudarytos sutarties, kuri gali būti sudaroma raštu, žodžiu arba konkliudentiniais veiksmais, turinio, nei sutarties įvykdymo aplinkybių. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodė, jog ieškovė atsakovei pardavė du daiktus ir juos pristatė atsakovės nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. sutartis buvo įvykdyta būtent šiuo adresu, o ne teismo nutartyje nurodytu adresu. Tai, kad sutartis buvo įvykdyta, patvirtina atsakovės parašas PVM sąskaitoje faktūroje.
11. Nurodo, kad ieškovė yra internetinė parduotuvė, prekiaujanti įvairaus pobūdžio šildymo ir vėdinimo sistemomis (https://www.specdarbai.lt/kontaktai). Toks prekybos modelis suponuoja išvadą, kad sutartis yra įvykdoma tada, kai klientas (šiuo atveju – atsakovė) užsisako prekes, o ieškovė klientui jas perduoda. Nagrinėjamu atveju prekės buvo užsakytos ir pristatytos adresu: (duomenys neskelbtini), todėl sutartis buvo įvykdyta šiuo adresu. Toks prekybos modelis suponuoja išvadą, kad šalys aiškiai susitarė, kad sutartis bus sudaryta konkrečiu adresu Vilniaus mieste, todėl teismo išvada, kad šalys nesusitarė dėl sutarties įvykdymo vietos yra nepagrįsta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
12. Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
14. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi.
16. CPK 29 str. nustato, kad ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, o tais atvejais, kai atsakovė yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 str. 1 d.). CPK 30 str. 9 d. leidžia ieškinius dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, pareikšti taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus atsakovei grindžia tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta PVM sąskaita faktūra, teigdama, kad ieškinys gali būti teikiamas pagal sutartyje (PVM sąskaitoje faktūroje) nurodytą įvykdymo vietą.
17. CPK 30 str. yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 str. 9 d. nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, t. y. lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Šiuo atveju reikšminga yra ne aplinkybė, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009, 2013-07-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-560/2013, nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-381/2015).
18. Aiškinant CPK 30 str. 9 d. įtvirtintą formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, būtina atsižvelgti į tai, kaip šią prievolių teisės kategoriją apibrėžia civiliniai įstatymai. CK 6.52 str. 1 d. nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Šiuo konkrečiu atveju pati apeliantė pripažįsta, kad rašytinės sutarties, kurioje būtų nurodyta sutarties įvykdymo vieta, nėra, tvirtindama, kad sutarties įvykdymo vieta (daikto perdavimas pirkėjui) nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje.
19. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Sandorio įvykdymo vietą lemia aiškus šalių susitarimas, kuris nedviprasmiškai turi būti įtvirtintas tiesiogiai sutartyje. Šiuo konkrečiu atveju sutartimi šalys nesusitarė dėl procesinės teisės normų ginčui spręsti taikymo, tokios sutarties, kaip minėta, šalys nesudarė. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes apie sutarties įvykdymo vietą: tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodytas atsakovės adresas (duomenys neskelbtini), kad šalys PVM sąskaitą faktūrą pasirašė vykdant tik mokėjimo prievolę, nėra nepakankama konstatuoti nei, kad šalys susitarė dėl sutartinių prievolių, atsiradusiu iš pirkimo-pardavimo sutarties, įvykdymo vietos (CPK 12 str.), nei, kad faktiškai pagrindinė sutarties prievolė (daikto perdavimas pirkėjui) buvo įvykdyta (duomenys neskelbtini).
20. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš viešai prieinamų duomenų (interneto paieškos sistemos) matyti, jog atsakovės buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė aplinkybės, jog atsakovės buveinės vieta yra ne (duomenys neskelbtini), neginčijo, taip pat nepateikė duomenų, jog atsakovės buveinės vieta registruota (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 29 str. nuostatomis, konstatavo, kad ginčas neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
21. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „City – Line LT“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-39197-600/2018 palikti nepakeistą.