Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui L. Ž. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui pakeitimo, trečiasis asmuo J. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gruodžio mėnesį Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste (toliau Skyrius) iš Centro socialinių darbuotojų gavo informaciją, jog nepilnametės Ž. Ž. mama R. G. sunkiai serga ir guli ligoninėje. Skyriaus turimais duomenimis, vaiko mamai nustatyta ketvirtos stadijos onkologinė liga, būklė itin sunki. Mergaitės tėvas L. Ž. stokoja tėvystės įgūdžių, vartoja alkoholį, yra nusišalinęs nuo dukters auginimo ir auklėjimo, dukra visiškai nesidomi, išlaikymo jai neteikia. Nepilnametė gyvena tik su neįgalia močiute, kuria pati rūpinasi. Ž. Ž. teigimu, su tėvu ji bendrauja retai, tėvas negalėtų ja pasirūpinti, nes turi priklausomybę alkoholiui. Ž. Ž. išsakė nuomonę, jog norėtų gyventi su krikšto mama J. J., kuri būtų paskirta ir jos globėja. Nepilnametės tėvas tokiam dukters norui neprieštaravo.

Skyriaus specialistai įvertino Ž. Ž. situaciją ir 2019 m. sausio 14 d. nustatė I grėsmės lygį, po mėnesio 2019 m. vasario 22 d. pakartotinai vertinant situaciją vaikui nustatytas II grėsmės lygis. Ž. Ž. buvo paimta iš nesaugios aplinkos, 2019 m. vasario 22 d. užpildžius vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos aktą Nr. NA-36, ir laikinai apgyvendinta pas krikšto mamą J. J.. Toliau šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, 2019 m. vasario 25 d. skirta mobili komanda ir atvejo vadybininkas, sudaromi pagalbos šeimai planai bei nuspręsta vaikui likusiam be tėvų globos nustatyti laikinąją rūpybą. Skyrius, kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl laikinosios rūpybos nustatymo gali, tik gavęs teismo leidimą paimti vaiką iš tėvų (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-368, 8, 9 punktai). Esant tokioms aplinkybėms Skyrius 2019 m. vasario 28 d. su prašymu kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų R. G. ir L. Ž.. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-03-01 nutartimi tenkino Skyriaus prašymą. (duomenys neskelbtini) Ž. Ž. mama R. G. mirė.

Skyrius gavęs leidimą paimti vaiką iš tėvų, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti laikinąją rūpybą likusiai be tėvų globos Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąja rūpintoja paskiriant vaiko krikšto mamą, J. J.. Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2019-03-14 įsakymu Nr. AD1-460, Ž. Ž. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta J. J..

Šeimai ir toliau buvo teikiamos socialinės paslaugos, su šeima dirbo BJ Šeimos ir vaiko gerovės centro atvejo vadybininkė L. K..

Pirmojo atvejo vadybos posėdžio metu 2019-03-07, dalyvaujant atsakovui L. Ž., šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, vaiko tėvas L. Ž. buvo įpareigotas palaikyti ryšį su dukra, dalyvauti vaiko gyvenime, domėtis lavinimu bei ugdymu, lankyti psichologo konsultacijas, teikti dukrai išlaikymą. Atsakovas L. Ž. į pirmą susitikimą su mobilios komandos atstovais atvyko galimai neblaivus, todėl atvejo vadybos posėdžio metu buvo įpareigotas kreiptis į BĮ priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą dėl priklausomybės alkoholiui.

Antrojo atvejo vadybos posėdžio metu 2019-07-12 nustatyta, jog atsakovas nelinkęs bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir nepalaiko su jais ryšio, teikiamų socialinių paslaugų nepriima, nededa pastangų rūpintis dukra, visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, nekeičia gyvenimo būdo. Tačiau epizodiškai palaiko ryšį su dukra. L. Ž. posėdyje nedalyvavo, posėdžio metu nuspręsta toliau teikti atsakovui socialines paslaugas.

Trečiojo atvejo vadybos posėdžio metu vykusio 2019-12-27 nustatyta, jog situacija šeimoje nesikeičia, teigiamų pokyčių nėra, atsakovas kviečiamas atvykti į atvejo vadybos posėdžius neatvyksta, nerodo noro keisti gyvenimo būdą, vengia prisiimti atsakomybę rūpintis dukra, teikti jai išlaikymą, todėl nuspręsta kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo.

Ieškinyje pažymima, kad darbas su šeima teigiamų rezultatų nedavė, atsakovas L. Ž. nededa pastangų keisti gyvenimo būdą, tinkamai atlikti tėvo pareigas, rūpintis dukra ir dalyvauti vaiko gyvenime, teikti jai išlaikymą ir visiškai nerodo noro susigrąžinti dukrą į šeimą.

Nuo 2019-02-22 atsakovo dukra rūpinasi vaiko krikšto mama J. J., ji pareiškė norą būti ir nuolatine Ž. Ž. rūpintoja, pirminio vertinimo metu 2019-02-20 priimtas teigiamas sprendimas Nr. 5SPĮ-34 dėl tinkamumo būti vaiko rūpintoja. J. J. išklausė 21 val., rūpintojų mokymo programą ir 2019-06-28 Centras pateikė teigiamą išvadą dėl pasirengimo rūpintis vaiku. Laikinąja Ž. Ž. rūpintoja J. J. buvo paskirta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-03-14 įsakymu Nr. AD1-460, laikinoji rūpyba gali tęstis 12 mėnesių (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), todėl pasibaigus terminui, Skyrius 2020-03-23 priėmė sprendimą Nr. 5TSD-661 dėl Ž. Ž. laikinosios rūpybos tęsimo (Vaiko globos organizavimo nuostatų 54 punktas).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti ir patikslino, kad prašo iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai priteisti ne periodinėmis išmokomis kas mėnesį, bet konkrečiu turtu, t. y. priteisti Ž. Ž., 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko Ž. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra L. Ž.. Gyventojų registro duomenimis nepilnamečio vaiko Ž. Ž. mama R. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. AD1-460 Ž. Ž. nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. kovo 12 d. globėja paskirta J. J..

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad atsakovo šeima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-01-02 įsakymu Nr. AD1-1 buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos. Gyventojų registro duomenimis nepilnamečio vaiko Ž. Ž. mama R. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. AD1-460 Ž. Ž. nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. kovo 12 d. globėja paskirta J. J..

Ieškinyje pažymima, jog darbas su šeima teigiamų rezultatų nedavė, atsakovas L. Ž. nededa pastangų keisti gyvenimo būdą, tinkamai atlikti tėvo pareigas, rūpintis dukra ir dalyvauti vaiko gyvenime, teikti jai išlaikymą ir visiškai nerodo noro susigrąžinti dukrą į šeimą.

Nepilnametės Ž. Ž. teigimu, su tėvu ji bendrauja retai, tėvas negalėtų ja pasirūpinti, nes turi priklausomybę alkoholiui. Ž. Ž. išsakė nuomonę, jog norėtų gyventi su krikšto mama J. J., kuri būtų paskirta ir jos globėja. Nepilnametės tėvas tokiam dukters norui neprieštaravo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. J. nurodė, kad atsakovas neprisideda prie dukros išlaikymo, ja rūpinasi minimaliai, nes jis pats yra labai blogos sveikatos, jo pajamos mažos ir jis tiesiog neturi galimybių tinkamai pasirūpinti dukra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas savo dukra nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas, neužtikrina jai saugios aplinkos savo namuose, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko Ž. Ž. interesus, atsakovui L. Ž. neterminuotai apribojama tėvo valdžia vaiko Ž. Ž. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai, CK 3.180 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio ir formos

Ieškinyje taip pat prašoma priteisti iš atsakovo L. Ž. išlaikymą Ž. Ž. po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke bei įpareigojant lėšas uzufrukto teise vaiko interesais tvarkyti rūpintoją J. J..

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslino, kad prašo iš atsakovo išlaikymą priteisti ne periodinėmis išmokomis kas mėnesį, bet konkrečiu turtu, t. y. priteisti Ž. Ž., 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka išlaikymą nepilnametei dukrai Ž. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokėti ne periodinėmis išmokomis kas mėnesį, bet konkrečiu turtu, t. y. priteisti Ž. Ž., 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo J. J. sutinka, kad iš atsakovo išlaikymo jo nepilnametei dukrai būtų priteistas konkrečiu turtu. Ieškovas nurodo, jog išlaikymo priteisimas turtu - butu, maksimaliai atitiks vaiko interesus, t. y. bus užtikrinta saugi ir tinkama vaikui augti aplinka, bei vaikas taps nekilnojamo turto, kurio vertė laikui bėgant turi tendenciją augti, savininku.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA). Atsakovo pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis – UAB „Autoplovykla 69“, darbo užmokestis 607 Eur per mėnesį. Taip pat, atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, vartoja alkoholį, yra įtrauktas į rizikos grupę, išlaikymo dukrai iki šiol niekada neteikė.

Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016).

Šioje byloje teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, jog atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės, atsakovas serga diabetu ir dėl sveikatos būklės jo galimybės gauti didesnes pajamas yra labai ribotos, teismas sprendžia, tikslingiau priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai – turtu. VĮ Registrų centro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 24 400 Eur, šalys jos neginčija. Ž. Ž. priteistinas atsakovui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos, todėl už šį reikalavimą žyminis mokestis iš atsakovo nepriteisiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos ir vaiko rūpintojo paskyrimo (CK 3.251 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Įvertinus bylos medžiagą, nepilnamečio vaiko Ž. Ž. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatoma su vaiko laikinąja rūpintoja J. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametę dukterį Ž. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini).

Ž. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti su J. J..

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buv. Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2012 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-5171-777/2012 taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį, nurodant, kad iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui Ž. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui Ž. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise tenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui Ž. Ž. ir nustatymo ir rūpintojo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą teismo sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.