Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo

I. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje bei baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 187 straipsnio 3 dalį ir nubaustas:

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas R. L.) – laisvės atėmimu 1 metams;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas A. L.) – laisvės atėmimu 1 metams;

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

– pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 5 MGL dydžio (188,25 Eur) bauda (1 MGL sudarė 37,65 Eur, BK 47 straipsnio redakcija keista 2011 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. XI-1350 (nuo 2011 m. balandžio 28 d.) (Žin., 2011, Nr. 49-2374).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir I. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 2 MGL dydžio (188,25 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. vasario 6 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant I. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės I. B. neskirtos.

Kauno teritorinei ligonių kasai iš I. B. priteisti 1 353,81 Eur žalos atlyginimo.

Valstybinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš I. B. priteisti 558,26 Eur padarytai žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, 3,20 Eur išlaidų dėl kaltinamajam I. B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos priteisimo - netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad I. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 11 d. apie 21 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam R. L., kuris nuo smūgio pargriuvo ant žemės – tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam dešinio žando srities sumušimą, apatinio žandikaulio lūžį dešinio kaklelio srityje ir lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tuo nesunkiai sutrikdė sveikatą R. L., nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, 2015 m. balandžio 11 d. apie 21 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam A. L. – tokiais veiksmais padarė jam veido srities sumušimą ir lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tuo nežymiai sutrikdė sveikatą A. L., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – 2015 m. balandžio 11 d. apie 21 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu suduodamas smūgį nukentėjusiajam A. L. į veidą, sugadino svetimą, A. L. priklausantį turtą – 150 Eur vertės akinius, tuo padarė nukentėjusiajam A. L. 150 Eur turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

4. Be to, 2015 m. balandžio 11 d. apie 22 val. gatvėje, prie (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajam A. L. vieną smūgį ranka į kairę ausį - tokiais veiksmais padarė jam trauminį kairės ausies būgnelio plyšimą – tuo nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. L., nes dėl šio sužalojimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

6. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė (toliau – prokurorė) prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – pripažinti I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Taip pat I. B., pripažintą kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir 5 MGL (188, 30 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus ir tuo pačiu padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, todėl nuosprendis yra keistinas. Teigia, jog I. B. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas 9 kartus, kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, iš kurių net trys yra smurtinio pobūdžio, nepripažino visiškai, praeityje jau buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, todėl tai tik įrodo, kad jis nelinkęs keistis ir jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Nurodo, jog I. B. viso proceso metu nepripažino savo kaltės, savo elgesio kritiškai nevertino, dar daugiau, – žinodamas apie pradėtą ir vykdomą ikiteisminį tyrimą, netrukus po galimų nusikalstamų veikų padarymo išvyko iš Lietuvos ir faktiškai pasislėpė nuo teisėsaugos, buvo paskelbta jo paieška, vėliau jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Taip pat, skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepripažino I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Prokurorė nurodo, jog pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusius teisės aktus 1 MGL sudarė 37,66 Eur, o I. B. paskyrus 188,25 Eur dydžio baudą, tai sudarytų 5 MGL (188,30 Eur) dydžio baudą, todėl šis rašymo apsirikimas taisytinas.

8. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė jo skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė gi prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas

9. Šiuo atveju, apeliaciniame skunde nuteistasis I. B. nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nuosprendis yra ginčijamas keliais aspektais. Pirmiausia, nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigiama, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes rėmėsi išimtinai nukentėjusiųjų A. L., R. L. ir atskirų liudytojų duotais, nuteistąjį kaltinančiais parodymais. Patikrinus skundžiamą nuosprendį konstatuotina, kad jame atliktas įrodymų vertinimas tokių esminių trūkumų neturi. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, kad šioje byloje nustatant nusikalstamų veikų aplinkybes nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad teismas būtų ignoravęs ir neaptaręs kokių nors svarbių ir esminių bylos aplinkybių, kad būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio.

10. Iš 2015 m. balandžio 14 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pagal 2015 m. balandžio 13 d. A. L. protokolą – pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalies), kad 2015 m. balandžio 11 d. apie 21 val. aikštelėje A. L. sumušė I. B.. Taip pat, A. L. apklausos metu nurodė, kad I. B. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – ranka sudavė smūgį į veidą R. L..

11. 2015 m. liepos 16 d. nutarimu pripažinti įtariamuoju, minėto ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai faktinių duomenų, I. B. buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 138 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį. Pranešimas apie įtarimą nebuvo įteiktas, nes nebuvo žinoma jo buvimo vieta, gyvenamojoje vietoje jis nerastas, buvo gauta duomenų, jog jis yra išvykęs į užsienį. 2015 m. liepos 16 d. nutarimu paskelbta jo paieška (pastebėtina, kad ir kitoje baudžiamojoje byloje, 2015 m. birželio 15 d. nutartimi buvo paskelbta jo paieška). 2018 m. birželio 28 d. nutarimu ištaisyta minėto nutarimo rašymo apsirikimo klaida, I. B. pripažintas įtariamuoju pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. 2019 m. gegužės 13 d. įtariamojo I. B. paieška nutraukta, kadangi 2015 m. gegužės 10 d. jis buvo ekstraduotas pagal Europos arešto orderį. 2020 m. liepos 28 d. nutarimu vėl buvo paskelbta jo paiešką, bet 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo sulaikytas. Šių aplinkybių pagrindu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu I. B. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, o 2020 m. rugpjūčio 28 d. protokolu įtariamajam pranešta, jog šis ikiteisminis tyrimas baigtas.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (nuteistojo, nukentėjusiojo A. L., nes nukentėjusiojo R. L. atvesdinti į teismo posėdį nebuvo galimybės, atskirų liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nei vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apylinkės teismas nuosprendyje taip pat argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais ikiteisminio tyrimo metu duotais bei teisiamajame posėdyje ištirtais nuosekliais tik nukentėjusiojo A. L. parodymais rėmėsi, t. y. teisiamajame posėdyje nedalyvavo nukentėjusysis R. L., nes jis tuo metu buvo užsienyje (jo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai buvo pagarsinti).

13. Bendrojo pagalbos centro įrašas patvirtina, kad 2015 m. birželio 11 d. 22.05 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. I. B.. Šis garso įrašas patvirtina, jog pranešėjas mašinų aikštelėje galimai sužalojo du asmenis, – panaudojo savigynos veiksmus, nes gynė aštuoniolikos metų vaiką. Vien dėl to, kad pats nuteistasis pranešė, kad galimai sužalojo du asmenis dėl savigynos, nėra pagrindo nesivadovauti jo parodymais ar juos vertinti kritiškai, juo labiau, kad nėra duomenų apie tai, jog jo santykiai su bent vienu iš nukentėjusiųjų būtų konfliktiški.

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada dėl nuteistojo kaltės. Tai, kad teismas įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tik teismo kompetencijai priklauso nuspręsti, kurie iš bylos duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka asmens kaltumui konstatuoti.

15. Šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymai konstatuoti specialisto išvadose. Specialisto išvadoje dėl A. L. nurodyta, kad jam 2015 m. gegužės 27 d. buvo diagnozuotas veido srities sumušimas, o dėl R. L. – diagnozuotas dešinio žando srities sumušimas. Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje ištirti įrodymai – tiek tik vieno iš nukentėjusiųjų parodymai, tiek liudytojų parodymai, kurie nepaneigti jokiais kitais bylos duomenimis, ir iš kurių matyti, kad nukentėjusiesiems buvo suduoti smūgiai rankomis, patvirtina, jog nukentėjusiųjų sveikata sutriko būtent dėl I. B. prieš juos panaudoto smurto. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvados yra aiškios, bet ne kategoriškos, padarytos remiantis byloje surinkta medžiaga, todėl jų pagrįstumas dėl nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio ir masto nekelia jokių abejonių.

16. Darytina išvada, kad šioje byloje nustatydamas nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir vertindamas surinktus įrodymus apylinkės teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

17. Pažymėtina, kad apygardos teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja (pats nuteistasis vėl išvykęs į užsienį) neprašė atlikti įrodymų tyrimo, nors apeliacinis skundas paduotas dėl įrodymų vertinimo. Pasisakydama baigiamosiose kalbose, gynėja taip pat nenurodė, kad byloje kokios nors aplinkybės nėra ištirtos. Pagal teismų praktiką, apygardos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai apylinkės teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti tik apylinkės teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Tokią pareigą apygardos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Nagrinėjamoje byloje, paduotas apeliacinis skundas ir procese dalyvavusių asmenų baigiamosios kalbos parodė, kad esančių prieštaravimų tarp įvykio dalyvių parodymų pakartotinėmis jų apklausomis pašalinti neįmanoma, todėl nėra pagrindo apygardos teismui atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti reikalavimai).

18. Nagrinėjamu atveju dėl I. B. nusikalstamų veiksmų išlaidų patyrė Kauno teritorinė ligonių kasa ir Valstybinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Patirtos išlaidos yra objektyvios ir turi būti atlygintos nepriklausomai nuo to, kaip baudžiamojo įstatymo prasme įvertinti kaltininko veiksmai. Byloje nustačius, kad nuteistasis sukėlė realių, nors ir nežymių, nukentėjusiųjų sveikatos sužalojimų, jam kyla pareiga atlyginti patirtas gydymo išlaidas.

Prokurorės apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkinamas iš dalies

19. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad apylinkės teismas, nepripažindamas nuteistojo I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kas nusikalstamas veikas padarė recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą).

20. Įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais ir kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Taigi, įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskreciją nuspręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019)

21. Šioje baudžiamojoje byloje prokurorės surašytame kaltinamajame akte buvo nurodyti ankstesni I. B. teistumai, tačiau jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nurodyta. Pažymėtina, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte prokuroras, be kitų aplinkybių, nurodo ir įtariamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamajame akte tokios aplinkybės nurodomos atsižvelgiant į esamą ikiteisminio tyrimo medžiagą, t. y. prokuroro pirminis teisinis įvertinimas dėl tokių aplinkybių egzistavimo.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Minėta, kad galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį.

23. Apylinkės teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė nuteistojo teistumus, o motyvuodamas bausmės skyrimą, – jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio baigiamosiose kalbose prokurorė, nors neprašė pripažinti I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas, tačiau nurodė – „atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas“.

24. Minėta, kad I. B. teistumai kaltinamajame akte buvo nurodyti, apylinkės teismas juos irgi aprašė nuosprendyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam prokurorės apeliacinis skundas buvo išsiųstas, jis apie apygardos teismo posėdį buvo informuotas teismo šaukimu, nors teismo posėdyje nedalyvavo, jį gynė gynėjas. Taigi, nuteistasis I. B. žinojo apie paduotą prokurorės apeliacinį skundą, kuriame prašoma pabloginti jo padėtį, – prokurorės prašymas nebuvo staigmena gynybai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistojo teisės į gynybą gali būtį suvaržytos. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį teismas gali, jei yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Toks prokurorės apeliacinis skundas buvo pateiktas. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorė apeliaciniu skundu prašo ne tik pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bet ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

25. Byloje nustatyta, kad I. B. anksčiau teistas ne vieną kartą (teisiamas nuo 2010 m.), paskutinį kartą nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, bet bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo taikytas. Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, kuriuos padarė 2015 m. balandžio 11 d. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė kaip recidyvistas ir tai, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apylinkės teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o to nepadaręs, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje priimtas nuosprendis keičiamas.

26. Prokurorė apeliaciniame skunde, taip pat kelia BK 75 straipsnio taikymo klausimą nurodydama, kad apylinkės teismas nepagrįstai I. B. atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis yra recidyvistas. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

27. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nenustato tiesioginio draudimo asmeniui, kuris yra recidyvistas, taikyti šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę. Minėta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe (jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos). Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų.

28. Apylinkės teismas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas, svarstydamas galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą, be aplinkybių, į kurias paprastai atsižvelgiama skiriant bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad I. B. padarė tris nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nors anksčiau ne kartą teistas, tačiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra duomenų, kad jis Lietuvoje po 2015 m. balandžio 11 d. būtų padaręs naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo padaryta išvada, kad baudžiamosios atsakomybės uždaviniai, nurodyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą šiuo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog paskirtos I. B. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

29. Konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltininko asmenybe, išsamiai ir tinkamai motyvavo savo sprendimą taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde išskirtinai bandoma sureikšminti nuteistojo ankstesnius teistumus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti pozicija. Be to įvertintina ir tai, kad nuo nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik šešeri metai, o patvirtina ilgą bylos nagrinėjimo procesą.

30. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam I. B. BK 75 straipsnį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus ir sąlygas, nepažeidė.

31. Apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo ir prokurorės apeliacinius skundus. Šia nutartimi nuspręsta iš esmės skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, priteisti valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo I. B. apeliacinį skundą.

Tenkinti iš dalies Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundą ir pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Priimant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį rezoliucinėje dalyje, nurodant – „2 MGL (188,25 Eur) dydžio bauda“, padaryta rašymo apsirikimo klaida – vietoje „5 MGL“, nurodytas klaidingai „2 MGL“. Šis rašymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl turi būti ištaisytas.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.