- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-275-513/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00161-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Irma Čuchraj (pirm.)
- Ieškovas
- UAB "JLGKV"
- Atsakovas
- P. Ž.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.6Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“ ieškinį atsakovui P. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „JLGKV“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. Ž. 23 224,31 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės UAB „JLGKV“ naudai iš atsakovo priteistas 527,79 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kita ieškinio dalis atmesta.
3. Ieškovė UAB „JLGKV“ 2020 m. gruodžio 31 d. padavė apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.
5. Teismas nurodė, kad už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 309 Eur, o įvertinus tai, kad apeliantė yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, laikytina, kad mokėtino žyminio mokesčio suma nėra didelė. Teismas pažymėjo, kad akcentuodama sunkią įmonės finansinę padėtį, apeliantė teismui jokių šiuos teiginius ir jai taikomas mokestinės pagalbos priemones pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
6. Teismas nurodė, jog karantinas neigiamai paveikė ne visas verslo sritis ir ne visų fizinių bei juridinių asmenų turtinę padėtį, o duomenų, patvirtinančių, jog dėl paskelbto karantino būtent jos vykdomai veiklai būtų taikomi kokie nors ribojimai ar kad šie ribojimai būtų lėmę gaunamų pajamų sumažėjimą, apeliantė nepateikė.
7. Teismas pažymėjo, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų ir apie tai, kokių rūšių ir kokio dydžio pajamas įmonė gauna ir planuoja gauti ateityje. Teismas nurodė, jog teikdama prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ieškovė turėtų pateikti ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną ji žyminį mokestį, jei apeliacinis skundas būtų atmestas, turės galimybę sumokėti.
8. Teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, jog ji neturi objektyvios galimybės sumokėti 309 Eur žyminį mokestį, todėl apeliantės (ieškovės) prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „JLGKV“ (apeliantė) prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti arba atidėti 309 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Argumentuoja, jog nors ir yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, jai gali būti taikomos CPK 83 ir 84 straipsnio nuostatos dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba žyminio mokesčio atidėjimo. Teigia, jog būtinumą atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina tai, kad ji 2020 metais nevykdė pardavimų ir negavo jokių pajamų, yra išregistruota iš PVM mokėtojų, o viešai internete skelbiami duomenys patvirtina, kad jai yra taikomos VMI ir VSDF mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Nurodo, kad vykdo prekybą statybinėmis ir ūkinėmis prekėmis, o Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 2.2.2 punktu, tokia prekyba yra draudžiama. Pažymi, kad iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą dėl apeliacinio skundo, ieškovė neabejotinai bus atnaujinusi prekybą ir veiklą ir turės galimybę sumokėti žyminį mokestį.
11. Argumentuoja, jog sunki finansinė padėtis neturėtų būti kliūtis kreiptis į teismą teisminės gynybos, dėl to CPK yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutai.
Atsiliepimas
12. Atsakovas P. Ž. atsiliepimu skundžiamą nutartį prašo palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų
15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų pateikimo galimybė iškyla vėliau, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
16. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – buhalterinę pažymą, surašytą 2021 m. sausio 7 d., ir tą pačią dieną užpildytą FR600 (pridėtinės vertės mokesčio) deklaraciją, t. y. dokumentus, sudarytus po ginčijamos nutarties priėmimo, taip pat interneto puslapio rekvizitai.lt išrašą ir VMI 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų. Pažymėtina, jog visi šie naujai teikiami įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti su apeliaciniu skundu, kuriame išdėstytas prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą arba atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kad pirmosios instancijos teismas galėtų įvertinti apeliantės turtinę padėtį. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, yra reikšmingi sprendžiant dėl bylos baigties, šių įrodymų pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o būtent – sumokėti trūkstamą 309 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Teisės kreiptis į teismą principas įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, tačiau šis principas negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma.
19. Asmuo, įgyvendinantis teisę į apeliaciją, turi pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK jam keliamus reikalavimus. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, apeliacinis skundas turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas yra atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008, 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-433-196/2018 ir kt.). Todėl asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 409 Eur (CPK 80 straipsnio 4, 7 dalys). Iš kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 100 Eur, o nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies prašė atleisti arba atidėti jos mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą dėl apeliacinio skundo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino.
21. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 84 straipsnis), taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog bet kuriuo atveju prašymas turi būti pagrįstas ir pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar atleisti nuo dalies sumokėjimo, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
22. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, įrodantys dokumentai. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-943/2017, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-433-196/2018 ir kt.). Siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio; antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį.
23. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog VMI 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nurodyta išregistruoti UAB „JLGKV“ iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų ir per 20 dienų po išregistravimo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą. Iš 2021 m. sausio 7 d. buhalterinės pažymos ir tą pačią dieną užpildytos PVM deklaracijos FR0600 formos duomenų matyti, kad 2020 metais įmonė veiklos nevykdė ir pajamų negavo, o iš viešų duomenų matyti, jog įmonei taikomos VMI ir VSDF mokestinės pagalbos priemonės dėl CPVID-19. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad 2021 m. sausio 28 d. gautas kreditorės UAB „Ryviga“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei UAB „JLGKV“, kuriame nurodyta, jog antstolis pateikė 2021 m. sausio 5 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-188-194 ir 2021 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. S-21-188-396 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuose nurodyta, jog nėra jokių galimybių iš skolininkės UAB „JLGKV“ išieškoti 66 274,14 Eur skolą ir 6 774 Eur palūkanas, nes UAB „JLGKV“ kilnojamo, nekilnojamo turto neturi, skolininkės sąskaitos areštuotos, jose piniginių lėšų nėra.
24. Nustatytų aplinkybių kontekste laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad tuo metu, kai apeliacinės instancijos teismas išnagrinės jos apeliacinį skundą ir priims procesinį sprendimą, ji neabejotinai bus atnaujinusi veiklą ir turės galimybę sumokėti žyminį mokestį. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, nes tokiu būdu ieškovės finansinė padėtis gali būti dar labiau apsunkinta, tačiau visos šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra prasta, todėl ji neturi galimybės sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies. Konstatuotina, jog netenkinus ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies (309 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo būtų apribota jos galimybė kreiptis į teismą.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Kitų su apeliacinio skundo atitikimu turinio ir formos reikalavimams susijusių aspektų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir su apeliacinio skundo priėmimu susijusių veiksmų neatlieka, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nurodytiems veiksmams atlikti.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“ prašymą ir atleisti nuo 309 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10-1054/2020.
Perduoti bylą pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti ir kitiems veiksmams atlikti.