Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones (ZOOM), išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. atstovo advokato padėjėjo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16005-2023, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo posėdžio metu liudytojas N. T. nurodė, kad susitiko su M. Š., jis buvo pasiėmęs automobilį, automobilis buvo po eismo įvykio ir jis jį susiremontavo. Jis važiavo pasivažinėti ir M. Š. išgirdo kažkokius pašalinius garsus iš vairo kolonėlės. M. Š. paprašė paklausyti, ar negirdėti jokių pašalinių garsų iš automobilio. Užvažiavo į aikštelę (ten buvo dvi aikštelės, važinėjo tolimesnėje), tačiau jokių pašalinių garsų ir jokio pavojaus nebuvo. Apvažiavus kelis ratus, atvyko policijos pareigūnai. Toje aikštelėje buvo automobilis, kuriuo jis atvažiavo ir L. P., kuris buvo kitoje aikštelės pusėje. Pareiškėjas saugiai manevravo: automobilis, buvo nutolęs apie 3 metrus, jo nekliudė. Automobilis, kuriuo atvažiavo, buvo apie 2 metrus nuo jo ir skersai į dešinę. „Mercedes“ buvo kitoje kelio pusėje, toli nuo automobilio. Be šitų transporto priemonių, kitų automobilių nebuvo. Jokie automobilių ratai nebuvo prasukinėjami. Jo atžvilgiu nepasirodė dėl vairavimo manieros, kad buvo kažkoks iššaukiantis elgesys, tiesiog važiavo ratais, o kad vairas būtų sukiojamas į kairę ar dešinę, taip pat nematė. Pašalinių garsų iš automobilio nesklido. Jau buvo ganėtinai tamsu, aikštelėje apšvietimas buvo tik nuo restorano „HBH“. Pareigūnai bendravo tik su M. Š., su juo nebendravo. Jis buvo atsistojęs per porą metrų nuo M. Š., matė visą procesą, kai pareigūnai fotografavo aikštelę, po to surašė protokolą. Pareigūnai jį matė.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. P. nurodė, kad, kol jis kitoje aikštelės pusėje žaidė telefonu sėdėdamas mašinoje, M. Š. apsuko 1 ar 2 ratus aikštelėje, kadangi jam nuolat genda automobilis. Tada pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Ratų apsukimai buvo lėti, ten nebuvo nei manevrų, nieko. Lėtai važiavo aplink aikštelę, klausydamas kas „barška“ mašinoje. Jis buvo nuo M. Š. apie 20 metrų, o gal ir daugiau metrų, buvo toli. Aikštelėje buvo dar kitos mašinos, jie visi pažįstami, sustojo aikštelėje, dėl to, kad M. Š. kažkas su mašina nutiko. Toje aikštelėje, kur M. Š. apsuko ratus, buvo kitų mašinų, tos mašinos stovėjo toje pačioje aikštelės pusėje kaip ir jis. Jis jo nematė nuo pradžių iki galo, jis matė kaip M. Š. parkavosi ir nuo žiedo labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai važiavo labai greitai. Tas važiavimas nekėlė niekam pavojaus, neįmanoma buvo padaryti jokios žalos, nes M. Š. važiavo labai lėtai, todėl tokio M. Š. vairavimo negalėtų pavadinti chuliganišku. Iš šono matėsi, kad važiuojama lėtai tam, kad patikrintų mašinos techninę būklę. Nors girdėjo tik pokalbio su pareigūnais pabaigą, nurodo, kad atvažiavusios pareigūnės kalbėjo labai nemaloniai, pokalbyje vartojo rusiškus barbarizmus. Viskas vyko tamsiu paros metu. Kai M. Š. parkavosi, policija išvažinėjo iš žiedo, jie fiziškai negalėjo matyti viso M. Š. važiavimo. M. Š. nenaudojo stabdžių važiuodamas. Kiek matė, vairas buvo sukiojamas tik į vieną pusę. Ar „HBH“ kavinė dirbo tuo metu, jis nežino, bet šviesų kavinės patalpose nebuvo. Ir nebuvo pašalinių automobilių. Aikštelėje buvo tik jų draugų mašinos.

Teismo posėdžio metu liudytoja Eglė Mackelaitė parodė, kad šių metų balandžio mėnesį, buvo nakties metas po 22 val., vykstant iš iškvietimo, važiuojant prie „HBH”, ties apsisukimo Vilniaus kryptimi buvo pastebėtas automobilis, kuris „piešė saulutes“, ten yra keli išvažiavimai, kur suko iš kairės pusės stovėjo transporto priemonės, iš dešinės stovėjo automobilis, kuris buvo tuščias. Ji priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo du asmenys. Vairuotojas buvo su akinukais. Jis paaiškino sustabdymo priežastį, paaiškino, kad padarytas pažeidimas, jis pasakė, jog nieko blogo nedarė, visas drebėjo, surašė protokolą, kurį įteikė, jis parašė, kad nesutinka. Norėtų svarbų momentą pažymėti, tai, kad, privažiavus prie automobilio, ta kompanija, buvusi kairėje pusėje, pradėjo šaukti, kai išlipo, ,,nesutik, jie nieko nematė“, tai galbūt buvo tokia įtaka, jie pasakė nesutik ir jis nesutiko. Pareigūnės buvo atstumu 30 – 40 metrų, atvira vietovė, nėra pastatų viskas puikiausiai matėsi. Matė, kaip „piešė saulutes“ – sukėlė apsukas, kadangi tiek svilo padangos, jog dūmai rūko iš padangų, iš galo žiūrint buvo likusios padangų žymės. Jis akceleravo vairą į vieną pusę, ovalo formos viena kryptimi, paskui sustojo. Jis nieko apie automobilį nesakė, jog ji netvarkinga ir kad jis ją tikrina. Aikštelėje buvo pašalinių asmenų, stovėjo transporto priemonė, kuri buvo tuščia, bet stovėjo ir kompanija, kuri į jį žiūrėjo. Aikštelėje išklotas asfaltas, tuo metu buvo sausa danga. Automobilį stebėjo visą laiką, kol prie jo privažiavo: 4 kartus jis apsisuko aplink savo ašį. Suprato pagal tai, kad kėlė apsukas, dūmų kamuoliai ėjo, kiti visi stebėjo. Kad tai chuliganiškas vairavimas suprato iš sukimo, skleidžiamų garsų, ratų žymių, kitų asmenų stebėjimų, tai ir yra chuliganiškas vairavimas. Kitų asmenų nenustatinėjo, kadangi jų buvo daug, todėl nematė tam pagrindo bei su jais nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. su administracinio nusižengimo kvalifikavimu nesutinka, teigia, kad automobilį prie „HBH“ stovinčioje automobilių aikštelėje vairavo ne iš chuliganiškų paskatų, o norėdamas patikrinti automobilio stabdžius. Skundu prašo perkvalifikuoti jo veiksmus į ANK 417 straipsnio 8 dalį.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinės teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Be to, teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014).

Nagrinėjamuoju atveju iš teismo posėdyje peržiūrėtų vaizdo įrašų bei apklaustų pareigūnių, kurios surašė administracinio nusižengimo protokolą, matyti, kad M. Š. pagrįstai bei teisėtai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nors Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnės, važiuodamos Molėtų plentu negalėjo pastebėti M. Š. automobilio manevrų, o byloje pateiktas vaizdo įrašas yra neinformatyvus, tačiau vis dėlto, teismas, išklausęs pareigūnų duotus parodymus ir peržiūrėjęs vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas neleistinas automobilių stovėjimo aikštelėje judėjimas, kai automobilis sukosi aplink savo ašį (vairuotojas „piešė saules“), konstatuoja, kad inkriminuojamą administracinį nusižengimą Pareiškėjas padarė. Sutiktina su Pareiškėjo atstovo pozicija, jog nėra užfiksuota kelių automobilių apsisukimų, kurie leistų neabejotinai konstatuoti administracinio nusižengimo padarymą, tačiau vis dėlto vaizdo įrašų, peržiūrėtų teismo posėdžio metu, matyti ir kitos administracinį nusižengimą patvirtinančios detalės. Štai vaizdo įrašo (pavadinimas PSS-20230428-224308UTC+0300) 0.18, 0.19 bei 1.23, 1.24 minutėje užfiksuotos automobilio stabdymo žymės, patvirtinančios Pareiškėjo neleistinus automobilio manevrus bei teismo posėdžio metu duotus pareigūnių parodymus, kuriais nurodė, kad, važiuodamos žiedinės sankryžos link, matė automobilių stovėjimo aikštelėje ,,saules piešiantį“ automobilį. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų pareigūnių parodymais, kadangi pareigūnės jau važiuodamos iš toliau bei sėdėdamos aukščiau, nei įprastai, jų regėjimo laukas buvo platesnis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek Pareiškėjas, tiek liudytojai N. T. bei L. P. nurodė, kad šie tikrino M. Š. automobilių stabdžius, tačiau vaizdo įraše ir įvykio vietoje nebuvo matyti stoviniuojančių žmonių, atvirkščiai, vaizdo įraše matyti, kaip šalia M. Š. sėdėjo keleivis, o automobilių stovėjimo aikštelėje be M. Š. matyti jaunuoliai, kurie atvykę į automobilių aikštelę su savais automobiliais. Tad Pareiškėjo pateiktą versiją dėl lėto vairavimo bei stabdžių tikrinimo paneigia byloje surinktų ir aukščiau įvertintų duomenų visuma bei yra neįtikinama.

Administracinio pažeidimu metu Pareiškėjas buvo ne vienas, t. y. kartu su juo dalyvavo ir kiti asmenys, tai patvirtina pareigūnių „Body“ kamerų vaido įrašai. Pabrėžtina, jog pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šiuo atveju Pareiškėjas, nepaisydamas atsargumo bei elgdamasis įžūliai, nesilaikė KET įtvirtintų reikalavimų, dėl mažareikšmės ir nepagrįstos dingsties manevravo automobiliu taip, jog atkreiptų aplinkinių dėmesį. Ši išvada grindžiama ne tik administracinio nusižengimo padarymo metu dalyvavusių asmenų buvimu, tačiau ir tuo, jog administracinis nusižengimas padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kelio, kuriuo, kaip matyti iš tų pačių vaizdo įrašų, intensyviai važiuoja keliu.

Teismo vertinimu, aptarti duomenys įrodo Pareiškėjo kaltę, būtina ANK 420 straipsnio 2 dalies elementą – chuliganiškas paskatas, perkvalifikuoti administracinio nusižengimo nėra teisinio pagrindo. Institucija, priėmusi nutarimą, įvertino visapusiškai objektyvias administracinio nusižengimo aplinkybes ir nustatė, kad Pareiškėjas, vedamas chuliganiškų paskatų, manevruodamas automobilį, sukiodamas automobilio vairą į kairę ir į dešinę, priversdamas automobilį slystį į šonus ir apsisukti aplink savo ašį, atkreipdamas pašalinių dėmesį, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, o pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog M. Š. pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 4 d. Nr. 10-ANR_N-16005-2023 nekeistinas.

Todėl, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Dėl skundžiamu nutarimu skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skirtą 500 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – 17 mėnesių specialiosios teisės atėmimą.

ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtinta, kad už inkriminuojamą Pareiškėjui pažeidimą skiriama bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už ANK straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą privaloma skirti specialiosios teisės atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas administracine tvarka baustas ne kartą. Didelė dalis pažeidimų padaryti pažeidžiant Kelių eismo taisyklėje įtvirtintus reikalavimus (už nustatytą greičio viršijimą, už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones). Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be to, pažymėtina, kad teismas ar ne teismo tvarka nagrinėdama administracinę bylą institucija, skirdami administracines nuobaudas, vadovaujasi teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnis 2 dalis). Baudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės skiriamos tam, kad būtų įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir administracinio poveikio priemonių paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kai jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Taigi, atsižvelgiant į Pareiškėjo charakterizuojančią medžiagą bei padaryto nusižengimo pobūdį, konstatuotina, jog Pareiškėjui skirta bauda 50 Eur bei specialiosios teisės atėmimas 17 mėnesių yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, jų mažinti, naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atmetamas pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo skundas ir konstatuojama, kad M. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padariusiu ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kadangi Institucijos Nutarimas paliekamas galioti, o administracinio nusižengimo teisena M. Š. nėra nutraukiama, dėl to nėra pagrindo spręsti klausimo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. atstovo advokato padėjėjo Vacio Milkono skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16005-2023 palikti nepakeistą.

Pareiškėjo M. Š. atstovo advokato padėjėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.