- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 2-248-322/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01136-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- V. Š., M. V.
- Trečiasis asmuo
- Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro
- Advokatai
- Zigmas Burba
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.9.2.1Laikinoji vaiko globa (rūpyba)
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.9Bylų dėl vaiko globos ir rūpybos nagrinėjimas
dalyvaujant ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,
išvadą byloje teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alai Ivanovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. Š. ir M. V. laikino motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, išvadą byloje teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktu ir vėliau patikslintu ieškiniu prašo atsakovei V. Š. laikinai apriboti motinos valdžią, o atsakovui M. V. neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, bei priteisti nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą iš kiekvieno atsakovo po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b. l. 36-39, 120-122).
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovų V. Š. ir M. V. šeima 2009 metais buvo įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kadangi jie deramai nesirūpino sūnumi, neužtikrino jam tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų. 2016 m. kovo 25 d. jų sūnus A. V. buvo laikinai apgyvendintas Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namuose, vaiko globėja paskirta šios globos įstaigos administracija. 2016 m. rugsėjo mėnesį, atsižvelgus į minimaliai teigiamus atsakovės elgesio pokyčius, leista jos sūnui A. V. mokymosi atostogų metu ir savaitgaliais svečiuotis mamos namuose. Tačiau 2016 m. lapkričio mėnesį, atsakovės elgesys pakrypo neigiama linkme, vaikui mamos namuose lankytis tapo nesaugu. Atsakovė V. Š. laikinai globos institucijoje apgyvendintą sūnų lankė, domėjosi jo sveikata ir savijauta, todėl nenutrūko jų tarpusavio socialinis ryšys. Taip pat ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovė pradėjo keisti gyvenimo būdą – maždaug pusę metų nebepiktnaudžiauja alkoholiu, susirado darbą, dalyvavo pozityvios tėvystės kursuose. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės elgesys keičiasi gerąja linkme dar pakankamai trumpą laiką, jai vis dar trūkta savarankiškumo, atsakomybės, socialinių, higienos, buitinių, motinystės įgūdžių, ir į tai, kad galimybių grąžinti nepilnametį A. V. mamos priežiūrai kol kas nėra, jos gyvenimo sąlygos yra patenkinamos, tačiau vaikui nepakankamos, ieškovo atstovas prašo laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei ir priteisti iš jos išlaikymą sūnui.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. V. sūnaus A. V. atžvilgiu todėl, kad jis dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir socialinių įgūdžių stokos neprižiūrėjo sūnaus. Nors jam buvo siūloma lankyti efektyvios tėvystės kursus, tačiau atsisakė, ignoravo jam teikiamas socialines paslaugas, sūnaus nelanko, nesidomi jo ugdymu, gyvenimu, neturi noro nei motyvacijos susigrąžinti sūnų. Taip pat prašo priteisti iš jo išlaikymą sūnui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį ir į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, jog dėl objektyvių priežasčių nesirūpino ir neprižiūrėjo savo sūnaus A. V., tačiau dabar ji siekia pagerinti esamą padėtį – šiuo metu ji dirba valytoja, stengiasi nevartoti alkoholinių gėrimų, konsultuojasi su priklausomybės ligų specialistais, dalyvauja tėvystės įgūdžių ugdymo priemonėse, sūnų lanko, bendrauja su juo telefonu, tobulina savo kaip mamos įgūdžius, todėl ieškovo patikslintą ieškinį prašo tenkinti (b. l. 55-58, 130-133). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog apie vienerius metus gyvena Šiauliuose, jos mėnesinės pajamos siekia beveik 400 Eur, alkoholio nevartoja, su sūnumi bendrauja telefonu, susitinka 1-2 kartus per mėnesį.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti patikslintą ieškinį ir nurodė, jog atsakovė keičia gyvenimo būdą, nebevartoja alkoholio, nors jos darbingumo lygis tesiekia 45 procentus, ji dirba, tobulina socialinius įgūdžius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus socialinio būsto poskyriui pateikė prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, taigi stengiasi, jog jos buities sąlygos būtų tinkamos sūnui gyventi kartu.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu sutinka (b. l. 49, 129). Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog A. V. Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre gyvena nuo 2016 m. kovo 25 d., mama jį lanko pagal galimybes (1-2 kartus per mėnesį), bendrauja su sūnumi telefonu, vaikas jos pasiilgsta, teigia, jog nori gyventi su mama, ją myli. Taip pat trečiojo asmens atstovė pritarė, jog nėra būtina atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią, kadangi A. V. ryšys su mama nėra ir nebuvo nutrūkęs, įžvelgiama galimybė vaikui grįžti į šeimą. Atsakovas sūnų globos institucijoje tėra aplankęs vieną kartą, juo nesidomi, neskambina.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą, jog atsakovė keičia savo elgesį teigiama linkme, siekia, kad vaikas augtų šeimoje (b. l. 94). Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog atsakovė nuo 2009 metų įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kadangi nesaikingai vartodavo alkoholį, nesirūpindavo sūnumi. Nuo 2017 metų vasario mėnesio, kuomet ji pastebėta neblaivi su nepilnamečiu sūnumi einanti važiuojamąja kelio dalimi, atsakovė pradėjo keisti savo gyvenimo įpročius, nebevartoja alkoholio. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės teigimu yra realus pagrindas manyti, jog vaikas bus grąžintas į šeimą, tačiau šiai dienai yra per mažai praėję laiko, atsakovė privalo ir toliau elgtis kryptingai teigiamai.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas bei to paties įstatymo 11 straipsnis įtvirtina principines vaiko teisių apsaugos nuostatas dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Savo vaikais visų pirma turi rūpintis jų tėvai. Remiantis teismui pateiktu gimimo įrašu nustatyta, kad atsakovė V. Š. yra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, tėvas – M. V. (b. l. 6). Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A‑318 A. V. dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos ir netinkamo rūpinimosi sūnumi nustatyta laikinoji globa. Vaiko globėja paskirta Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namų administracija (dabar Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras), vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėja (b. l. 26, 107-113). Nustačius vaikui laikinąją globą, atsakovams buvo teikiamos socialinės paslaugos, jie buvo motyvuojami palaikyti ryšius su vaiku, raginami registruotis darbo biržoje bei kreiptis į atitinkamas institucijas dėl socialinio būsto gavimo. Taip pat buvo užregistruoti tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose. Atsakovas M. V. aiškiai ignoravo jam teikiamas socialinio darbuotojo konsultacijas, nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su sūnumi, jo sveikata, savijauta, ugdymu nesidomėjo, jo nelankė, nesiekė pakeisti savo gyvenimo būdą. Atsakovė elgėsi priešingai – lankė sūnų globos institucijoje, jam skambino. Atsižvelgiant į teigiamus atsakovės elgesio pokyčius, 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo leista A. V. mokymosi atostogų metu bei savaitgaliais lankytis atsakovės namuose, tačiau 2016 m. gruodžio mėnesį atsakovei vėl pradėjus piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nebeleista svečiuotis. Nuo 2017 m. vasario mėnesio atsakovė V. Š. gyvena Šiauliuose, nors yra iš dalies darbinga (b. l. 59), nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. pradėjo dirbti valytoja (duomenys neskelbtini) (b. l. 61-64), darbdavio charakterizuojama teigimai (b. l. 66), tobulina savo kaip motinos įgūdžius dalyvaudama įvairiuose mokymuose (b. l. 69, 141). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė nebevartoja alkoholio, sūnų esantį globos institucijoje lanko, domisi jo veikla, sveikata, pasiekimais, vaikas džiaugiasi susitikimais su mama, yra išreiškęs norą su ja gyventi. Atsakovė maksimaliai stengiasi pakeisti gyvenimo būdą bei susigrąžinti į šeimą sūnų, siekia tam tinkamų gyvenimo sąlygų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kada ribojama tėvų valdžia: kai tėvas ar motina 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaikais, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, 5) nesirūpina vaikais. Nurodytas sąrašas yra baigtinis ir kiekvienu atveju teismas turi teisę riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Laikino tėvų valdžios instituto taikymo tikslas – iš esmės pasikeitus aplinkybėms atsiranda galimybė grąžinti vaikus tėvų priežiūrai. Atsižvelgiant į surinkus įrodymus ir nustatytas aplinkybes tampa akivaizdu, jog šiuo metu atsakovės V. Š. ryšys su nepilnamečiu sūnumi A. V. nėra nutrūkęs, ji bendrauja su vaiku telefonu, jį aplanko, vaikas nori bendrauti su mama. Tačiau atsakovė negali auginti savo sūnaus ir užtikrinti jam tinkamų sąlygų vystytis ir lavėti, dėl socialinių įgūdžių ji negebėtų deramai juo rūpintis, alkoholio nevartoja dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Vienok, byloje yra duomenų, kurie sudaro pakankamą pagrindą tikėtis, jog ateityje atsakovės pozityvia linkme pakrypęs atsakovės elgesys nepablogės, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovė sprendžia savo problemas bei į tai, jog atsakovė V. Š. neprieštarauja, kad jai būtų laikinai apribota motinos valdžia, teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, laikinai apribotina atsakovės motinos valdžia nepilnamečio A. V. atžvilgiu. Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas M. V. yra visiškai atsiribojęs nuo savo sūnaus A. V. auginimo, auklėjimo, išlaikymo, juo visiškai nesirūpina. Atsakovas atsisakė lankyti efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursus, savo elgesio bei požiūrio į šeimą nepakeitė, taip pat nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko dalyvauti teismo posėdyje, kas akivaizdžiai demonstruoja jos kaip biologinio tėvo abejingumą sūnaus atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms manyti, kad padėtis pasikeis ir atsakovas ims rūpintis sūnumi šiuo metu nėra jokio pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu.
Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, jog iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo tikslinga nustatyti Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. Atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras (anksčiau Kelmės rajono Vijurkų globos namų administracija) globoja A. V. pagal Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A‑318 dėl laikinosios globos nustatymo, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka, byloje nėra duomenų, kad globėjas netinkamai atlieka savo pareigas, priešingai, atlikus keletą patikrinimų nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos, vaiku rūpinamasi, jis auklėjamas, ugdomas, taigi globėja tinkamai atlieka savo pareigas. Todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. V. gyvenamoji vieta nustatytina Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre.
Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Nedidelės – po 60 Eur kas mėnesį – periodinės išmokos, kurias prašoma priteisti iš kiekvieno atsakovo sūnui A. V. išlaikyti, laikytinos būtina suma vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, todėl ieškovo ieškinys ir šioje dalyje laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkintinas. Jeigu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
Ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas, todėl ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš abiejų atsakovų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo – 100 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 43 Eur (60 Eur x 2 x 12 mėnesių x 3 procentai), ir 19,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 262,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 131,47 Eur iš kiekvieno. Kadangi atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 74-75), iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,279 straipsniu, 282 straipsniu, 406 straipsniu ir 407 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Laikinai apriboti motinos valdžią V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos –2017 m. lapkričio 15 d. – iki A. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos –2017 m. lapkričio 15 d. – iki A. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko vaiko globėja Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro administracija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 131,47 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 47 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.