Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-22 · Civilinė byla Nr. e2-21341-996/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-08-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
e2-21341-996/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15556-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RIMI LIETUVA“
Atsakovas
L. P.
Advokatai
Aleksandras Doroševas, Jurgita Judickienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-21341-996/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15556-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.1; 1.3.2.7.7; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RIMI LIETUVA“ atstovei advokatei Jurgitai Judickienei,

atsakovui L. P., jo atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RIMI LIETUVA“ ieškinį atsakovui L. P. dėl darbo ginčo ir atsakovo L. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RIMI LIETUVA“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

uždaroji akcinė bendrovė „RIMI LIETUVA“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė, UAB „RIMI LIETUVA“) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–6) L. P. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo patenkinti darbuotojo prašymai, ir prašydama pripažinti, kad darbuotojas, dirbdamas savitarnos kasoje su SCO kasos aparatu, teisėtai ir pagrįstai atlieka darbo sutartimi sulygtą darbo funkciją.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė priešieškinį ir jo patikslinimą ieškovei (el. b. t. III, b. l. 22–31, 164–175), nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria buvo nurodyta išieškoti jo naudai iš įmonės 100 Eur neturtinę žalą, prašydamas priteisti jam iš ieškovės 1 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio nuostatomis, abiem šalims nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu tarp šalių kilęs darbo ginčas dėl teisės iš esmės nagrinėjimas teisme, taigi, byloje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl visų darbuotojo darbdavei pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

Atsiliepimas

Ieškovė su priešieškiniu ir jo patikslinimu nesutiko, prašė jį atmesti ir tenkinti ieškinį, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; ieškovė ieškinyje ir atsiliepimuose į priešieškinį bei jo patikslinimą (el. b. t. I, b. l. 1–6, t. III, b. l. 140–144, t. IV, b. l. 1–10) paaiškino, kad 2015 m. spalio 8 d. su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis klientų aptarnavimo administratoriaus pareigoms, atsakovas buvo supažindintas su klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiais nuostatais, kuriuose, be kita ko, buvo aiškiai nurodyta, kad darbuotojo darbo užduotis yra dirbti kasos aparatu, atsakovas su pareiginiais nuostatais ir su juose numatyta darbo užduotimi sutiko. Nurodė, kad 2019 m. sausio 30 d. atsakovas buvo supažindintas su detalizuotais pareiginiais nuostatais, kuriuose papildomai buvo apibrėžtas konkretaus kasos aparato, su kuriuo dirbs atsakovas, modelis, nurodant, kad atsakovo darbo užduotis yra dirbti kasos ir SCO kasos aparatu, paaiškindama, jog poreikis detalizuoti pareiginius nuostatus atsirado išimtinai dėl technologijų pažangos – rinkoje atsiradusius savitarnos kasos aparatus (SCO) imta plačiai įrenginėti ir naudoti prekybos centruose, siekiant optimizuoti pirkėjų srautus, t. y. sumažinti eiles prekybos centruose, sukurti geresnį grįžtamąjį ryšį tarp pirkėjo ir pardavėjo, sumažinti darbuotojų nuovargį bei padidinti prekybos centro modernumą, atsakovas 2019 m. sausio 30 d. detalizuotus pareiginius nuostatus pasirašė, su detalizuota darbo funkcija (nurodant kasos aparato modelį SCO) sutiko, jokių pretenzijų dėl to nekėlė, jis, kaip ir kiti darbuotojai, buvo supažindintas su darbo kasos aparato SCO specifika, faktiškai apmokytas dirbti su SCO kasos aparatu bei išklausė darbo su SCO kasos aparatu paskaitą, 2019 m. kovo 1 d. jam buvo nurodyta atlikti detalizuotuose pareiginiuose nuostatuose nurodytą darbo užduotį – dirbti su SCO kasos aparatu. Ieškovės įsitikinimu, darbuotojas, dirbdamas tiek informacinėje kasoje, tiek ir savitarnos kasoje, atlieka tą pačią darbo funkciją, numatytą jo darbo sutartyje – aptarnauja klientus, suteikia jiems visą reikiamą informaciją apie prekybos centro paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, vykstančias akcijas, „RIMI“ lojalumo kortelę, padeda klientams apsipirkti savitarnos kasoje, atsakovo darbo funkcija nepakito, liko tokia kaip ir buvo – klientų aptarnavimas/konsultavimas, darbas klientų aptarnavimo administratoriumi, pasikeitė tik atsakovo darbo vieta – atsakovas iš vienos kasos perėjo dirbti į kitą kasą, ir pakito įrankis, su kuriuo atsakovas įgyvendina klientų administravimo funkciją – atsakovas turi dirbti ne su kasos aparatu, o su SCO kasos aparatu; pareiginiuose nuostatuose (tiek pirminiuose, tiek ir detalizuotuose) nėra ir nebuvo numatyta, kad atsakovas savo darbo funkciją dirbti klientų aptarnavimo administratoriumi įgyvendins tik tam tikroje vietoje (kasoje) ir tik su konkrečiu, individualiai jam skirtu įrankiu – kasos aparatu. Pabrėžė, kad darbuotojų darbo paskirstymas, kai darbuotojas pagal poreikį tą pačią darbo funkciją atlieka su vienu ar kitu kasos aparatu bei vienoje ar kitoje kasoje, yra jos, kaip darbdavės, diskrecijos teisė, kuri yra įgyvendinama pagrįstai ir teisėtai organizuojant bendrą visų darbuotojų darbą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ir pagal poreikį. Pažymėjo, jog atsakovas paskirtas aptarnauti/konsultuoti klientus su SCO kasos aparatu ne visą laiką, jis gali būti paprašytas savo darbo funkciją atlikti ir kitoje kasoje, įskaitant, bet neapsiribojant, informacinėje kasoje, arba su kitu kasos aparatu, nes užtikrinti nenutrūkstamą darbo organizavimą yra ne tik įmonės teisė, bet ir pareiga, kurią įmonė vykdo pagal poreikį, kuris dažnu atveju pasireiškia dideliu pirkėjų srautu, darbuotojų kaita; toks darbo organizavimo modelis yra vykdomas ne tik UAB „RIMI LIETUVA“, bet ir kituose prekybos centruose; prekybos centruose, užtikrinti, kad vienas darbuotojas pastoviai dirbtų tik su vienu konkrečiu kasos aparatu ir tik vienoje konkrečioje vietoje būtų net ir objektyviai neįmanoma. Pabrėžė, kad pareiginiai nuostatai dėl SCO kasos aparatų atsiradimo buvo pakeisti visiems be išimties įmonės darbuotojams, kurių pareiginiuose nuostatuose buvo numatyta darbo funkcija dirbti kasos aparatu: pardavėjams, vyresniesiems kasininkams, vyresniojo kasininko padėjėjams, tai reiškia, kad ne tik atsakovas, bet ir kiti įmonės darbuotojai, esant poreikiui, turi savo darbo funkcijas įgyvendinti su SCO kasos aparatu, nes, priešingu atveju, susidarytų absurdiška situacija, kad prekybos centrams, įsigijus modernesnius kasos aparatų modelius (SCO kasos aparatus), reikėtų samdyti naujus darbuotojus, kurių pareigybių aprašymuose būtų nurodytas darbas būtent kasos aparato modeliu SCO, kadangi darbuotojų pareiginių nuostatų, kuriuose nurodyta darbo užduotis darbas kasos aparatu būtų negalima detalizuoti ir papildyti konkrečiu kasos aparato modeliu. Pažymėjo, jog nepriklausomai nuo atsakovo pareigybės pavadinimo, jis pagal pareiginiuose nuostatuose detalizuotą darbo funkciją, privalo dirbti kasos aparatu ir/arba SCO kasos aparatu, ką jis šiuo konkrečiu atveju ir atlieka – šis ginčas yra kilęs išimtinai dėl aplinkybės, jog atsakovui nepatinka dirbti SCO kasos aparatu, atsakovui, jo subjektyviu įsitikinimu, atrodo, kad darbas SCO kasos aparatu yra jo pažeminimas, tačiau tokio modelio kasos aparatai imti plačiai naudoti, be kita ko, tam, kad būtų palengvintas darbuotojų darbas ir siekiant gerovės būtent darbuotojams, tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovui nepatinka jo darbas, nėra ir negali paneigti aplinkybės, kad jis teisėtai dirba su SCO kasos aparatu, o jo pareiginių nuostatų detalizavimas nurodant kitą kasos aparato modelį (SCO), yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė, kad atsakovo darbo funkciją apibrėžia ne jo darbo vieta, darbo priemonės, techniniai įrankiai, bet darbo užduotys; nei darbo sutartyje, nei pareiginiuose nuostatuose nėra įtvirtinta, kad atsakovas privalo dirbti tik informacinėje kasoje ar toje vietoje, kur yra kompiuteris ir spausdintuvas. Nurodė, kad faktas, jog, kaip nurodė atsakovas, 2 darbuotojams vyrams buvo pavesta savo darbo funkcijas atlikti ne informacinėje, o savitarnos kasoje, nėra ir negali būti laikoma jokios formos diskriminacija, įmonė priėmė tokį sprendimą visiškai atsitiktinai, įgyvendindama išimtinai jai priklausančią teisę organizuoti savo darbuotojų darbą ir visiškai neatsižvelgiant į darbuotojų lytį bei tuo labiau jų nediskriminuojant. Teigė, kad atsakovas neįrodė nei vienos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir tenkinti priešieškinį, priteisti valstybės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; atsakovas priešieškinyje, jo patikslinime ir atsiliepime į ieškinį (el. b. t. III, b. l. 22–31, 145–147, 164–175) paaiškino, kad 2015 m. spalio 8 d. tarp jo ir įmonės buvo sudaryta darbo sutartis, kuria jis sulygo eiti klientų aptarnavimo administratoriaus pareigas, nuo darbo sutarties pasirašymo dienos jo pagrindinis darbas buvo informacinėje kasoje, 2019 m. sausio 30 d. jam buvo liepiama perskaityti ir iškart pasirašyti pareiginius nuostatus, jis buvo suklaidintas, o nuo 2019 m. kovo 1 d. ieškovė, neteisėtai pakeisdama jo darbo sąlygas, perkėlė jį į savitarnos kasas, kuriose jis iki tol nebuvo dirbęs. Nurodė, kad 2019 m. kovo 1 d. iš informacinės kasos buvo perkelti visi darbuotojai vyrai (2 darbuotojai, įskaitant jį), jam vieninteliam iš tuo metu dirbusio personalo buvo pavedama darbo užduotis dirbti nuolatinai savitarnos kasose, nors dirbo dar 2 asmenys klientų aptarnavimo administratoriaus pareigose, kas, jo manymu, patvirtina diskriminaciją; 2019 m. kovo 1 d. iš darbo išėjo 3–4 klientų aptarnavimo administratoriai, nuo 2019 m. kovo 1 d. informacinėje kasoje dirba tik neseniai priimti klientų aptarnavimo administratoriai. Teigė, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. pradėjęs dirbti kitoje darbo vietoje pamatė, kad darbo vieta neatitinka higienos normos HN-32:2004 reikalavimų, nes darbinė kėdė buvo nepatogi, kojų atrama nukritusi, dėl ko vargsta kojos, po pokalbių su atsakingais asmeninis kėdė jam buvo pakeista, duota nauja kėdė su atrama kojoms, bet ir naujoji kėdė, atsakovo nuomone, neatitiko ir šiai dienai neatitinka higienos normos HN-32:2004 reikalavimų. Pabrėžė, jog dirbdamas SCO kasose pastebėjo, jog perpjautų ir pasvertų daržovių ir vaisių svoriai ne visada atitinka esamą, todėl gaišinami klientai, apsunkinamas darbas su SCO kasa, ši problema nėra sprendžiama, be to, esant prekių barkoduose klaidų, jis turi kiekvieną kartą prieiti prie kliento ir perskanuoti teisingu barkodu – toks problemos sprendimas, atsakovo vertinimu, menkina klientų apsipirkimo patirtį, neišsprendžia problemų savitarnos kasose, sudaro eiles bei papildomai vargina darbuotoją. Pažymėjo, jog pradėjęs dirbti savitarnos kasose, sulaukė klientų klausimų, ką jis šiose kasose veikia, ar čia jo pažeminimas ar paaukštinimas, į tokius klausimus jis atsakydavo, jog įmonė su darbuotojais nesiskaito, darbuotojas jiems yra niekas, darbdavė juos stumdo kaip jai patogu. Teigė, kad darbdavė ne visais atvejais laikosi pareigos derinti bei pranešti darbo laiko grafiką ar jo pakeitimus darbuotojams iš anksto, nors tokią pareigą turi, mano, kad su darbuotojais nesiskaitoma – 2016 m. birželio mėn. grafike be jo sutikimo buvo sumažintas jam nustatytų darbo valandų skaičius, jam aktyviai jį ginčijant, jis buvo atstatytas, 2019 m. sausio mėn. grafikas pakeistas be jo žinios, nors jis jau buvo susiplanavęs laisvadienius, apie pakeitimus jis laiku nebuvo informuotas. Pabrėžė, kad nesutinka su 2017 m. lapkričio 17 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelės 2.6.1 punktu, nustatančiu, jog darbo vietoje leistina oro temperatūra yra 15–21 laipsniai – atsakovo vertinimu, darbo pobūdis informacinėje kasoje yra lengvesnis nei vidutinio sunkumo fizinis IIb kategorijos darbas, todėl žiemos metu darbuotojai informacinėje kasoje šąla, nesijaučia gerai, temperatūra darbo vietoje yra per žema; nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo nuolat pažeidžiama jo teisė dirbti saugiomis ir sveikomis darbo sąlygomis. Pažymėjo ir tai, kad per pirmus 3 karjeros pas ieškovę mėnesius (2015 m. spalio 8 d. – 2016 m. sausio 7 d.) mažiausiai 9 darbo dienas jam nebuvo suteikta pietų pertrauka (2015 m. spalio 12, 18, 21, 22, 23 d., 2015 m. lapkričio 2, 20, 28 d., 2015 m. gruodžio 30 d.), t. y. buvo dirbama ilgiau, o už darbą nesuteiktų pietų metu nebuvo sumokėta, nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. dirbant rytinėje pamainoje pietų pertrauka būdavo suteikiama tik po 14.30 val.; 2019 m. kovo 8 d. jis kelis kartus prašė suteikti jam pertraukėlę, tačiau buvo atsisakyta, todėl jis nematydamas išeities uždarė savitarnos kasas ir išėjo pailsėti, nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo nuolat pažeidžiama jo teisė pasinaudoti specialiomis pertraukomis. Nurodė, kad kasininko darbas pasižymi mažesniu savarankiškumo laipsniu, todėl ši funkcija objektyviai gali būti vertinama kaip žemesnė, palyginus su iki šiol jo vykdytomis funkcijomis (prestižo prasme); jis nuo 2019 m. kovo 1 d., neturėdamas aiškios perspektyvos grįžti į informacinę kasą, turėjo pagrindą jaustis pažemintas; ieškovė nesudarė vienodų darbo sąlygų visiems klientų aptarnavimo administratoriams, nes jis buvo išskirtas iš klientų aptarnavimo administratorių kolektyvo, tuo ieškovė ignoravo jo teisę į garbę ir orumą; ieškovė, pažeisdama DK 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, pavedė pakankamai ilgą laiką, be aiškios perspektyvos grįžti į ankstesnę darbo vietą, jam atlikti tik vieną iš daugelio klientų aptarnavimo administratoriaus pareigybei priskirtų funkcijų – dirbti kasininku savitarnos aptarnavimo kasose, tokiu būdu jis faktiškai vykdė funkciją, neatitinkančią klientų aptarnavimo administratoriaus funkcijos, kaip visumos, esmės. Nurodė, kad pateiktas skelbimas bei ilgalaikiai šalių konkliudentiniai veiksmai, elgesys ir konkrečiai pritaikytos darbo vietos įrengimas patvirtina buvusį žodinį šalių susitarimą apie specialią darbo vietą, t. y., kad klientų aptarnavimo administratoriaus funkcija bus vykdoma dirbant informacinėje kasoje. Pažymėjo, kad jo patirtą neturtinę žalą pagrindžia tęstinė kančia dėl alkio, šalčio, pažeminimo ir nepilnavertiškumo išgyventi jausmai, nuovargio poveikis sveikatai, asmeninio ir šeimos poilsio laiko planuotos netektys bei kiti patirti nepatogumai nuolat ginant savo pažeidžiamas darbines teises.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad jau 2017 m., 2018 m. darbo įvertinimuose už 2016 m., 2017 m. atsakovas nurodė, kad įmonėje dirbs tol, kol neras ko nors geriau, kad darbe jį vargina rutina, kas rodo jo nemotyvuotumą, nepasitenkinimą dirbamu darbu informacinėje kasoje; tiek informacinėje kasoje, tiek SCO kasoje darbuotojas turi padėti klientui apsipirkti, išspręsti problemas, todėl perkėlus atsakovą į SCO kasas jo darbo funkcija nebuvo pakeista, jo darbo pobūdis nepasikeitė; darbuotojas visada buvo informuojamas apie darbo grafikų pakeitimus, jis ne visada sutikdavo juos pasirašyti, bet į darbą visada atvykdavo, darbo grafikai buvo keičiami paties darbuotojo prašymu (dažniausiai žodiniu) (pvz. išleisti tėvadieniui ir pan.) arba neatvykus į darbą kokiam darbuotojui, Valstybinė darbo inspekcija atliko patikrinimą ir nustatė, kad naudotis pietų pertraukomis ir pertraukėlėmis yra darbuotojų teisė, pažeidimų nebuvo fiksuota, darbo organizavimo specifika prekybos centre lemia, kad darbuotojas gali būti ne iš karto išleidžiamas į tuo konkrečiu metu prašomą pertrauką, šiuo metu yra viešai skelbiamas grafikas net ir dėl pertraukėlių, įmonė visada siekia atsižvelgti į darbuotojų pageidavimus, atsakovo darbo vieta buvo įvertinta profesinės rizikos aspektu, pažeidimų nenustatyta, į darbuotojo pageidavimus įmonė atsižvelgė, dėl atsakovo iškeltų temperatūros darbo vietoje klausimų įmonė kvietė specialistus dėl oro užuolaidos, kurie dar kartą sureguliavo jos veikimą, atsakovui prašant jam buvo pakeista kėdė, įmonė visada aktyviai reagavo į atsakovo nusiskundimus, demonstravo norą padėti išspręsti problemą, tačiau kaip organizuoti darbą sprendžia ne darbuotojas, o darbdavė, įmonė prevenciškai negali numatyti, kas darbuotojo netenkins.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad jau įsidarbinant pas ieškovę jam atrodė, kad jis įsidarbina į žemesnio pobūdžio darbą nei iki tol dirbo; vis dar ieško kito darbo; ieškovė išsprendė pietų pertraukų, pertraukėlių problemas; ieškovė visada patenkindavo jo prašymus dėl laisvos dienos suteikimo; kai jam iš karto nesuteikdavo pertraukėlės, jis uždarydavo kasą ir pats išeidavo; visą tą laiką į Darbo ginčų komisiją dėl darbo sąlygų nesikreipė, nes nežinojo, kad tai galima atlikti, vėliau nurodė, kad skambino į darbo inspekciją teiraudamasis dėl susidariusios situacijos, tačiau teigė, jog taikstėsi su esama tvarka įmonėje, 2016 m. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją kai darbdavė kaip nuobaudą už jo neva klientui parodytą nepadorų gestą jį nukreipė dirbti į kasą iš informacinės kasos; 2019 m. sausio 30 d. perskaitė ir pasirašė pareiginius nuostatus, jam buvo pasakyta, kad prieš pasirašant pareiginius nuostatus jis juos gali skaityti tiek, kiek jam reikalinga; dirbdamas girdėjo gandus, kad vyrai nedirbs informacinėje kasoje, 2 mėn. ten dirbo tik moterys, vėliau dirbo vienas vyras.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad darbas SCO kasose prilyginamas kasininko pardavėjo darbui, atsakovui nauja darbo funkcija nebuvo pavesta, bet jam darbo funkcija buvo pakeista iš esmės, nes jis ėmė vykdyti pardavėjo kasininko darbą, į SCO kasas atsakovas galėjo būti perkeltas tik su jo sutikimu, bet buvo ieškovės perkeltas vienašališkai; darbuotojas į SCO kasas buvo perkeltas, nes kelia problemas dėl savo teisių gynimo; visi įmonės daryti pažeidimai yra tęstiniai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl darbo funkcijos vykdymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. spalio 8 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 4255, pagal kurią atsakovas nuo 2015 m. spalio 9 d. pradėjo dirbti UAB „RIMI LIETUVA“ klientų aptarnavimo administratoriumi (el. b. t. I, b. l. 7–8), atsakovas 2015 m. spalio 8 d. susipažino su klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiais nuostatais (el. b. t. I, b. l. 61–65), atsakovas 2019 m. sausio 30 d. susipažino su naujos redakcijos klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiais nuostatais (el. b. t. I, b. l. 67–72), darbuotojas 2019 m. kovo 1 d. kreipėsi su prašymu dėl darbo sąlygų pakeitimo į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu darbuotojo prašymą patenkino iš dalies: nusprendė pripažinti, kad darbuotojas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. vykdė ne darbo sutartimi sulygtą klientų aptarnavimo administratoriaus funkciją, o darbo sutartimi nesulygtą kasininko (pardavėjo) funkciją bei nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 100 Eur neturtinę žalą, darbdavei pavedus vykdyti darbo funkciją, neatitinkančią darbo sutartimi sulygtos funkcijos (el. b. t. I, b. l. 9–13).

DK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ginčas tarp šalių nekilo, kad darbuotojas į darbą įmonėje buvo priimtas klientų aptarnavimo administratoriaus pareigose, tuo metu savitarnos kasų (SCO kasos aparatų) parduotuvėje nebuvo, nuo 2019 m. kovo 1 d. darbuotojas iki tol dirbęs parduotuvės informacinėje kasoje, kurioje yra kasos aparatas, detalizavus jo pareiginius nuostatus, buvo perkeltas dirbti į parduotuvės savitarnos kasas, kuriuose yra SCO kasos aparatai.

Nustatyta, kad parduotuvėje įrengus savitarnos kasas (SCO kasos aparatus) iškilo poreikis darbdavei organizuoti darbuotojų darbą taip, kad naujai įrengtose savitarnos kasose dirbtų darbuotojas, todėl būtent technologijų pažanga ir jų pritaikymas parduotuvėje lėmė aplinkybę, kad darbuotojų, kurių pareiginiuose nuostatuose buvo viena iš užduočių nurodyta darbas kasos aparatu, pareiginiai nuostatai buvo papildyti, detalizuoti, nurodant darbą ne tik kasos aparatu, bet ir naujo modelio kasos aparatu (SCO kasos aparatu) (el. b. t. I, b. l. 15–58, 67–72). Pastebėtina, kad joks teisės aktas nedraudžia darbdavei papildyti, detalizuoti darbuotojo pareiginius nuostatus, nekeičiant darbuotojo darbo funkcijos, įvedant technologines naujoves ir to pasėkoje patikslinant darbuotojo naudojamą darbo įrankio modelį.

Pažymėtina, kad atsakovas, įsidarbinęs įmonėje, 2015 m. spalio 8 d. pasirašytinai susipažino su klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiais nuostatais (el. b. t. I, b. l. 61–65), kurių 8.1.1 punkte viena iš jo darbo užduočių buvo įvardinta darbas kasos aparatu. Atsakovas neginčijo, kad dirbdamas informacinėje kasoje jis dirbo kasos aparatu, todėl teisėtai ir pagrįstai technologinių naujovių įdiegimo vedama ieškovė 2019 m. sausio 30 d. pateikė atsakovui pasirašytinai susipažinti su papildytais, detalizuotais klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiais nuostatais (el. b. t. I, b. l. 67–72), kurių 8.1.1 punktas buvo papildytas, įrašant jam vieną iš užduočių ne tik darbą kasos aparatu, bet ir darbą SCO kasos aparatu – naujai įdiegtu kasos aparato modeliu. Taigi, ieškovė teisėtai ir pagrįstai papildė, detalizavo atsakovo pareiginius nuostatus.

Matyti, kad atsakovo pareigos pakeistos nebuvo – jis ir toliau liko klientų aptarnavimo administratorius, tik į jo pareiginius nuostatus buvo įrašytas naujai atsiradęs, parduotuvėje įrengtas kasos aparato modelis SCO. Prieš tai (iki SCO kasos aparatų parduotuvėje įrengimo) viena iš atsakovo, kaip klientų aptarnavimo administratoriaus, darbo užduočių buvo dirbti su kasos aparatu, įdiegus naujo modelio kasos aparatus SCO, atsakovo, kaip klientų aptarnavimo administratoriaus, viena iš darbo užduočių buvo papildyta pagal naujai įdiegto kasos aparato modelį – darbas ne tik su paprastu kasos aparatu, bet ir su SCO kasos aparatu.

Šalys neginčijo, kad atsakovas iki 2019 m. kovo 1 d. dirbo parduotuvės informacinėje kasoje, tačiau, pastebėtina, kad nei darbo sutartis, nei klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiai nuostatai neįtvirtino jo konkrečios darbo vietos – būtinai informacinėje kasoje, todėl parduotuvėje įrengus savitarnos kasas (SCO kasos aparatus), atsakovas iki tol informacinėje kasoje dirbęs su kasos aparatu, teikęs klientams informaciją, susijusią su prekybos centro teikiamomis paslaugomis, teisėtai ir pagrįstai darbdavės organizaciniu darbo paskirstymo sprendimu buvo perkeltas dirbti į savitarnos kasas, kuriuose jis ir toliau dirba kasos aparatu – tik jau ne paprastu kasos aparatu, o SCO kasos aparatu, padeda klientams juo naudotis, toliau teikia klientams informaciją, susijusią su prekybos centro teikiamomis paslaugomis, taigi, akivaizdu, kad darbuotojas atlieka tą pačią darbo funkciją – nuo pat įsidarbinimo įmonėje pradžios atsakovas savo darbo funkciją aptarnauti, konsultuoti klientus įgyvendino dirbdamas su kasos aparatu (tik kito modelio ir esančio kitoje parduotuvės vietoje), be to, darbdavė niekur nėra įtvirtinusi, kad užduotis – darbas savitarnos kasose – atsakovui pavestas atlikti neterminuotą laiką. Teismas visiškai nesutinka su atsakovo atstovo teiginiu, kad darbuotojo darbas savitarnos kasose prilyginamas pardavėjo kasininko darbui, priešingai, dirbdamas savitarnos kasose darbuotojas atlieka tas pačias darbo funkcijas kaip klientų aptarnavimo administratorius – padeda klientams, sprendžia jų problemas, bet pats asmeniškai kasos aparatu nuolat nedirba, kaip, priešingai nei jis, tą daro pardavėjai kasininkai. Vien tai, kad savitarnos kasose nėra bilietų pardavimo, sąskaitų spausdinimo galimybių, aukščiau teismo padarytų išvadų niekaip nekeičia. Visiškai nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas atsakovo manymas, kad klientų aptarnavimo administratoriaus darbas savitarnos kasose yra prastesnis nei klientų aptarnavimo administratoriaus darbas informacinėje kasoje. Pabrėžtina, kad tik darbdavė turi teisę spręsti, kaip jai verslo požiūriu yra naudingiau ir efektyviau organizuoti darbuotojų darbą, todėl ji turi teisę nurodyti darbuotojui, kurią konkrečiai darbo užduotį, iš užduočių nurodytų jo pareiginiuose nuostatuose, darbuotojas turi atlikti ir kokioje vietoje.

Šiuo atveju parduotuvėje įrengus savitarnos kasas (SCO kasos aparatus) ir atsakovui pavedus iš informacinės kasos, kurioje yra paprastas kasos aparatas, pereiti dirbti į savitarnos kasas, kuriose yra SCO kasos aparatai, pagal jo pareiginius nuostatus pasikeitė tik jo darbo vieta, kurią darbdavė, turėdama diskrecijos teisę organizuoti darbuotojų darbą, turėjo teisę keisti savo iniciatyva, nes ji nebuvo fiksuota, bei pasikeitė atsakovo darbo įrankio modelis, parduotuvei prisitaikant prie technologinių naujovių, tačiau, pabrėžtina, atsakovo darbo funkcija nepasikeitė – atsakovas ir toliau teikia klientams informaciją, susijusią su prekybos centro teikiamomis paslaugomis, padeda apsipirkti, konsultuoja, kas ir yra klientų aptarnavimo administratoriaus darbo užduotys. Kaip visiškai teisingai nurodė ieškovė, darbuotojo darbo vietos ir įrankio pakeitimas (darbas ne su kasos aparatu, o su SCO kasos aparatu, ne informacinėje, o savitarnos kasoje) nėra ir negali būti vertinama kaip darbuotojo darbo funkcijos pakeitimas, o yra paprasčiausias darbuotojo darbo organizavimas. Atsakovo manymas, kad darbas savitarnos kasose su SCO kasos aparatu yra jo pažeminimas, kad tai pažeidžia jo garbę ir orumą yra niekuo nemotyvuotas ir visiškai nepagrįstas, kaip ir visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys apie ieškovės įvykdytą jo diskriminaciją dėl jo perkėlimo dirbti į savitarnos kasas.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai savo, kaip klientų aptarnavimo administratoriaus, darbo funkciją atlieka su SCO kasos aparatu savitarnos kasose, jis ir toliau teisėtai ir pagrįstai dirba darbo sutartimi sulygtą darbą. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas atsakovo reikalavimas pripažinti, kad darbo sąlygos buvo neteisėtai pakeistos, taip pat atmetamas jo išvestinis reikalavimas grąžinti jį į buvusią darbo vietą informacinę kasą, tenkinamas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad darbuotojas, dirbdamas savitarnos kasose su SCO kasos aparatu, teisėtai ir pagrįstai atlieka darbo sutartimi sulygtą darbo funkciją.

Nors atsakovas teigė, kad jo patirtą neturtinę žalą pagrindžia tęstinė kančia dėl alkio, šalčio, pažeminimo ir nepilnavertiškumo išgyventi jausmai, nuovargio poveikis sveikatai, asmeninio ir šeimos poilsio laiko planuotos netektys bei kiti patirti nepatogumai nuolat ginant savo pažeidžiamas darbines teises, tačiau savo deklaratyvių teiginių dėl patirtos neturtinės žalos jis niekaip nepagrindė, priešingai, teismo posėdžio metu pats atsakovas paaiškino, kad net jau prieš įsidarbindamas įmonėje ir darbo įmonėje metu darbas jo netenkino, teikdamas savo paaiškinimus teisme darbuotojas demonstravo nemotyvuotumą dirbti įmonėje, jo procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai rodo, kad bendraudamas su prekybos centro klientais jis neigiamai atsiliepia apie savo darbovietę, kas rodo nesuprantamą darbuotojo siekį įsidarbinti ir dirbti tokioje pozicijoje kuri jo visiškai netenkina, atsakovas teigė, kad jo prašymus dėl laisvų dienų suteikimo darbdavė visada patenkindavo, taip keisdama grafikus, darbuotojas neginčijo ieškovės teiginio, kad pagal pakeistus grafikus darbuotojas visada dirbo, vadinasi, su jais sutiko, teigė, kad jo keltus klausimus dėl pietų pertraukų, pertraukėlių suteikimo, kėdės tinkamumo darbdavė išsprendė, darbdavei jo prašomu metu neišleidus jį į pertrauką, jis ją pasidarydavo pats savo iniciatyva uždarydamas kasą be pakeisti jį atėjusio darbuotojo, bylos medžiaga patvirtina, kad į visus darbuotojo keltus klausimus (dėl pertraukų, grafikų, kėdės, temperatūros) darbdavė aktyviai reagavo, sprendė jo keliamus klausimus, pats darbuotojas pripažino, kad visą tą laiką jis taikstėsi su esama padėtimi, kas rodo, kad esama padėtis nebuvo tokia, kuri keltų darbuotojui neigiamus išgyvenimus, be to, nors teismo posėdžio vienu metu atsakovas teigė, kad savalaikiai nežinojo kaip ginti savo teises, tačiau kitu metu jau teigė, kad jis skambino kaskart į darbo inspekciją, siekdamas situacijos išsiaiškinimo, taigi, darbuotojas manydamas, kad jam darbdavės veiksmai kelia neigiamus išgyvenimus, būtų savo teises gynęs iš karto manydamas jas esant pažeistas, to darbuotojui nedarius laikoma, kad darbuotoją tenkino esama situacija, ką jis pats pripažino teismo posėdžio metu. Byloje nefiksuojama pažeidimų dėl kurių būtų pagrindas neturtinės žalos priteisimui. Byloje nenustačius neteisėtų ieškovės veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Atsakovas neįrodė neturtinės žalos fakto. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas atsakovo reikalavimas priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, priešieškinis yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis atsakovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, priešieškinis atmetamas; teismas pripažįsta, kad darbuotojas, dirbdamas savitarnos kasose su SCO kasos aparatu, teisėtai ir pagrįstai atlieka darbo sutartimi sulygtą darbo funkciją; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei nėra.

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo ją atstovavusiai advokatei Jurgitai Judickienei sumokėtas jos patirtas 1 790,80 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat nustatyta, kad ieškovė už ieškinio padavimą yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 59, 66, t. IV, b. l. 45–47). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, nagrinėtų reikalavimų kiekį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovo 1 865,80 Eur (1 790,80 Eur + 75 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RIMI LIETUVA“ ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovo L. P. priešieškinį atmesti.

Pripažinti, kad L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje „RIMI LIETUVA“ (į. k. 123715317) savitarnos kasose su SCO kasos aparatu, teisėtai ir pagrįstai atlieka darbo sutartimi sulygtą darbo funkciją.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-2409 darbo byloje Nr. APS-36-4143 laikyti netekusiu galios.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RIMI LIETUVA“ (į. k. 123715317) iš atsakovo L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 865,80 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir aštuoniasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė