Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RIMI LIETUVA“ ieškinį atsakovui L. P. ir atsakovo L. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RIMI LIETUVA“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RIMI LIETUVA“ (toliau – ir ieškovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-2409 darbo byloje Nr. APS-36-4143, kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama pripažinti, kad atsakovas L. P. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas), dirbdamas savitarnos kasoje SCO kasos aparatu, teisėtai ir pagrįstai atlieka darbo sutartimi sulygtą darbo funkciją.

2. Atsakovas L. P., nesutikdamas dalyje su DGK 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-2409 darbo byloje Nr. APS-36-4143, kreipėsi į teismą, patikslintu priešieškiniu prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 4255 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti klientų aptarnavimo administratoriaus darbo funkciją. Darbo sutarties sudarymo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo supažindintas su klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiais nuostatais (toliau – Pareiginiai nuostatai), kuriuose, be kita ko, aiškiai nurodyta, kad atsakovo darbo užduotis yra dirbti kasos aparatu. Atsakovas su Pareiginiais nuostatais susipažino ir juos pasirašė. Ginčo dėl Pareiginių nuostatų turinio nebuvo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo supažindintas su detalizuotais Pareiginiais nuostatais (toliau – detalizuoti Pareiginiai nuostatai), kuriuose papildomai buvo apibrėžtas konkretaus kasos aparato, su kuriuo dirbs atsakovas, modelis, nurodant, kad atsakovo darbo užduotis yra dirbti kasos ir SCO kasos aparatu. Poreikis detalizuoti Pareiginius nuostatus atsirado išimtinai dėl technologijų pažangos – rinkoje atsiradusius savitarnos kasos aparatus (SCO) imta plačiai įrenginėti ir naudoti prekybos centruose, siekiant optimizuoti pirkėjų srautus, t. y. sumažinti eiles prekybos centruose, sukurti geresnį grįžtamąjį ryšį tarp pirkėjo ir pardavėjo, sumažinti darbuotojų nuovargį bei padidinti prekybos centro modernumą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) detalizuotus Pareiginius nuostatus pasirašė, su detalizuota darbo funkcija (nurodant kasos aparato modelį SCO) sutiko, jokių pretenzijų dėl to nekėlė. Ieškovės darbuotojai, tarp jų ir atsakovas, buvo supažindinti su darbo kasos aparatais (SCO) specifika. Atsakovui buvo pateiktas susipažinimui SCO kasų kasininko darbo standartas (toliau – Standartas), kuriame yra nurodyta, kaip pasiruošti dirbti su SCO kasos aparatu, kokios darbo priemonės yra išduodamos darbuotojui prieš dirbant SCO kasos aparatu, ką darbuotojas turi daryti dar prieš pradedant aptarnauti pirkėjus, kaip turi vykti darbas SCO kasoje, elgesys užpuolimo metu, draudžiami atlikti veiksmai. Atsakovas išklausė darbo su SCO kasos aparatu paskaitą, pasirašė, kad su Standartu susipažino, pretenzijų dėl darbo užduoties atlikimo kasos aparato modeliu SCO nekėlė. Atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta atlikti detalizuotuose Pareiginiuose nuostatuose nurodytą darbo užduotį – dirbti su SCO kasos aparatu, po ko jis kreipėsi į DGK su prašymu pripažinti, kad jis neteisėtai buvo perkeltas į kitą darbą, atlieka darbo funkciją, nenumatytą jo darbo sutartyje ir nenurodytą Pareiginiuose nuostatuose (nei pirminiuose, nei detalizuotuose). DGK 2019 m. balandžio 24 d. Sprendimu Nr. DGKS-2409 darbo byloje Nr. APS-36-4143 tenkino atsakovo prašymą nurodant, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) vykdė ne darbo sutartimi sulygtą klientų aptarnavimo administratoriaus funkciją, o darbo sutartimi nesulygtą kasininko (pardavėjo) funkciją. Pažymėjo, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, darbo užduotį (funkciją), kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos, negalima painioti ir tapatinti su darbo užduoties (funkcijos) atlikimo būdu. Darbo funkcijų atlikimo būdai, yra detalizuojami pareiginiuose nuostatuose. Atsakovo pareigos nuo jo įsidarbinimo dienos ir iki šio ieškinio pareiškimo dienos yra klientų aptarnavimo administratorius. Klientų aptarnavimo administratorius pagal Pareiginiuose nuostatuose nurodytas darbo užduotis privalo, įskaitant, bet neapsiribojant, dirbti kasos aparatu, esant pageidavimui pirkėjui suteikti visą reikiamą informaciją, susijusią su prekybos centro teikiamomis paslaugomis – užtikrinti gerą ir kokybišką klientų aptarnavimą. Atsakovas, dirbdamas tiek informacinėje kasoje, tiek ir šiuo konkrečiu metu savitarnos kasoje, atlieka tą pačią darbo funkciją – aptarnauja klientus, suteikia jiems visą reikiamą informaciją apie prekybos centro paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, vykstančias akcijas, RIMI lojalumo kortelę, padeda klientams apsipirkti savitarnos kasoje. Vien dėl to, kad pasikeitė atsakovo darbo vieta kaip tokia (atsakovas iš vienos kasos perėjo dirbti į kitą), atsakovo darbo funkcija nepakito, ji išliko tokia pati – atsakovas ir toliau aptarnauja klientus, teikia informaciją visais su prekybos centro teikiamomis paslaugomis susijusiais klausimais. Atsakovui atliekant klientų administravimo darbo funkciją, viena iš priemonių, kuria atsakovas aptarnauja klientus, yra darbas kasos aparatu. Detalizavus atsakovo Pareiginius nuostatus ir nurodant, kad atsakovas turi dirbti ne tik su kasos aparatu, bet ir su SCO kasos aparatu, pagrindinė atsakovo darbo funkcija nepasikeitė ir išliko tokia pati – klientų aptarnavimas ir konsultavimas, tačiau pakito tik įrankis, su kuriuo atsakovas įgyvendina tokią klientų administravimo funkciją. Pareiginiuose nuostatuose (tiek pirminiuose, tiek ir detalizuotuose) nėra ir nebuvo numatyta, kad atsakovas savo darbo funkciją dirbti klientų aptarnavimo administratoriumi įgyvendins tik tam tikroje vietoje (kasoje) ir tik su konkrečiu, individualiai jam skirtu įrankiu – kasos aparatu. Atitinkamai, aplinkybė, kad atsakovas, pradėjęs vykdyti savo darbo funkciją, aptarnauti ir konsultuoti klientus, šią funkciją vykdė informacinėje kasoje (konkrečioje vietoje), nereiškia, kad tos pačios darbo funkcijos atsakovas negali vykdyti ir kitoje vietoje, pavyzdžiui, pirmoje, antroje ar, kaip šiuo konkrečiu atveju, savitarnos kasoje. Prekybos centruose užtikrinti, kad vienas darbuotojas pastoviai dirbtų tik su vienu konkrečiu kasos aparatu ir tik vienoje konkrečioje vietoje būtų net ir objektyviai neįmanoma. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra jokio draudimo detalizuoti darbuotojų pareiginius nuostatus, nekeičiant pagrindinės jų darbo funkcijos ir, kaip šiuo konkrečiu atveju, tiesiog nurodant konkretų kasos aparato modelį, su kuriuo turi dirbti atsakovas. Pareiginiai nuostatai dėl SCO kasos aparatų atsiradimo buvo pakeisti visiems be išimties darbuotojams, kurių pareiginiuose nuostatuose buvo numatyta darbo funkcija dirbti kasos aparatu: pardavėjams, vyresniesiems kasininkams, vyresniojo kasininko padėjėjams. Tai reiškia, kad ne tik atsakovas, bet ir kiti darbuotojai, esant poreikiui, turi savo darbo funkcijas įgyvendinti su SCO kasos aparatu. Atsakovo Pareiginiai nuostatai buvo detalizuoti teisėtai, supažindinant su jais atsakovą tiek pasirašytinai, tiek ir dėl Pareiginių nuostatų turinio. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai dirba su kasos aparato modeliu SCO, o aplinkybė, kad atsakovui toks jo darbas nepatinka, nėra ir negali būti vertinama tokio darbo teisėtumo kontekste.

4. Atsakovas patikslintame priešieškinyje ir atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo supažindintas su detalizuotais Pareiginiais nuostatais, kuriuose buvo numatyta papildoma funkcija dirbti SCO kasos aparatu. Paaiškino, kad ši papildoma darbo funkcija, savo pobūdžiu, paskirtimi priskirtina kasininko (pardavėjo) pareigybei ir buvo įvesta tobulinant bei modernizuojant apmokėjimo už prekes sistemą, (pardavėjų darbą). Jei paprastoje kasoje, surinkdamas apmokėjimus už prekes kasos aparatu dirba pats kasininkas (pardavėjas), tai SCO kasoje (savitarnos kasoje) kasininkas (pardavėjas) prižiūri, kad klientai tinkamai naudotųsi savitarnos kasos aparatais bei padeda jiems naudotis šiais aparatais, o taip pat atlieka kitas kasininko (pardavėjo) funkcijas. Pažymėjo, kad detalizuotus Pareiginius nuostatus pasirašė būdamas suklaidintas. Suklydimui esminės reikšmės turėjo aplinkybė, kad detalizuoti Pareiginiai nuostatai buvo jam pateikti kaip žinomi iš anksčiau ir nepakitę. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės nurodymu jis buvo perkeltas neribotam darbui į savitarnos kasas, t. y. vykdyti ne darbo sutartimi sulygtą klientų aptarnavimo administratoriaus funkciją, o darbo sutartimi nesulygtą pardavėjo (kasininko) funkciją. Ieškovės darbo skelbimuose klientų aptarnavimo administratoriaus pareigybė apibūdinama funkcijomis: profesionalus klientų aptarnavimas ir konsultavimas, darbas kasos aparatu ir „Perlo“ terminalu, loterijos bilietų ir bilietų į renginius pardavimas, sąskaitų faktūrų išrašymas, darbas su spauda. Darbo vieta nurodoma – informacinė kasa. Atsakovas nuo įsidarbinimo dirbo parduotuvės informacinėje kasoje, kurioje yra jo pareigybei (darbo funkcijai) vykdyti pritaikytos techninės priemonės: kompiuteris su spausdintuvu, kasos aparatas, „Perlo“ terminalas. SCO kasų naudojimosi instrukcijos numato, kad su SCO kasomis dirba kasininkai (pas ieškovę kasininko funkcijas atlieka pardavėjai). Todėl nuolatinis darbas tokioje kasoje savo pobūdžiu prilygintinas ir traktuotinas, kaip kasininko (pardavėjo) pareigų (funkcijų) vykdymas. Informacinė kasa, kurioje taip pat yra kasos aparatas, skiriasi nuo kitų kasų savo teikiamų paslaugų apimtimi ir čia sprendžiamų prekybos centro pirkėjų pageidavimų ar pretenzijų specifika. Klientų aptarnavimo administratoriaus pareigybė savo hierarchija, teikiamų paslaugų bei sprendžiamų klausimų apimtimi ir dinamika, skiriasi nuo kasininko (pardavėjo) pareigybės (funkcijos). Atsižvelgiant būtent į tai bei į savo gebėjimus, poreikius ir lūkesčius, jis ir pasirinko klientų aptarnavimo administratoriaus, o ne kasininko (pardavėjo) pareigybę. Atsakovas suprato, kad vykdydamas prisiimtą Klientų aptarnavimo administratoriaus pareigybę, jis papildomai vykdys ir kitas užduotis, susijusias su prisiimtos pareigybės tinkamu vykdymu (darbas su kasa, su terminalu, kompiuteriu ir t. t.). Tačiau nesutiko ir dabar nesutinka, kad motyvuojant detalizuotuose Pareiginiuose nuostatuose esama užduotimi dirbti kasos aparatu, gali būti paskirtas nuolatinai dirbti kasoje vykdyti kasininko pardavėjo funkciją. Nurodydama jam nuolatinai dirbti savitarnos kasose ir neįteisindama darbo funkcijos pasikeitimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, ieškovė pažeidė įstatymą ir jo teises. Nurodė, kad pateiktas skelbimas bei ilgalaikiai šalių konkliudentiniai veiksmai, elgesys ir konkrečiai pritaikytos darbo vietos įrengimas patvirtina buvusį žodinį šalių susitarimą apie specialią darbo vietą, t. y., kad klientų aptarnavimo administratoriaus funkcija bus vykdoma dirbant informacinėje kasoje. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš informacinės kasos buvo perkelti visi darbuotojai vyrai (2 darbuotojai, įskaitant jį), jam vieninteliam iš tuo metu dirbusio personalo buvo pavedama darbo užduotis dirbti nuolatinai savitarnos kasose, nors dirbo dar 2 asmenys klientų aptarnavimo administratoriaus pareigose, kas, jo manymu, patvirtina diskriminaciją; (duomenys neskelbtini) iš darbo išėjo 3–4 klientų aptarnavimo administratoriai, nuo (duomenys neskelbtini) informacinėje kasoje dirba tik neseniai priimti klientų aptarnavimo administratoriai. Teigė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pradėjęs dirbti kitoje darbo vietoje pamatė, kad darbo vieta neatitinka higienos normos HN-32:2004 reikalavimų, nes darbinė kėdė buvo nepatogi, kojų atrama nukritusi, dėl ko vargsta kojos, po pokalbių su atsakingais asmeninis kėdė jam buvo pakeista, duota nauja kėdė su atrama kojoms, bet ir naujoji kėdė, atsakovo nuomone, neatitiko ir šiai dienai neatitinka higienos normos HN-32:2004 reikalavimų. Pabrėžė, kad dirbdamas SCO kasose pastebėjo, jog perpjautų ir pasvertų daržovių ir vaisių svoriai ne visada atitinka esamą, todėl gaišinami klientai, apsunkinamas darbas su SCO kasa, ši problema nėra sprendžiama, be to, esant prekių barkoduose klaidų, jis turi kiekvieną kartą prieiti prie kliento ir perskanuoti teisingu barkodu – toks problemos sprendimas, atsakovo vertinimu, menkina klientų apsipirkimo patirtį, neišsprendžia problemų savitarnos kasose, sudaro eiles bei papildomai vargina darbuotoją. Pažymėjo, kad pradėjęs dirbti savitarnos kasose, sulaukė klientų klausimų, ką jis šiose kasose veikia, ar čia jo pažeminimas ar paaukštinimas, į tokius klausimus jis atsakydavo, jog įmonė su darbuotojais nesiskaito, darbuotojas jiems yra niekas, darbdavė juos stumdo kaip jai patogu. Teigė, kad darbdavė ne visais atvejais laikosi pareigos derinti bei pranešti darbo laiko grafiką ar jo pakeitimus darbuotojams iš anksto, nors tokią pareigą turi, mano, kad su darbuotojais nesiskaitoma – (duomenys neskelbtini) grafike be jo sutikimo buvo sumažintas jam nustatytų darbo valandų skaičius, jam aktyviai jį ginčijant, jis buvo atstatytas, (duomenys neskelbtini) grafikas pakeistas be jo žinios, nors jis jau buvo susiplanavęs laisvadienius, apie pakeitimus jis laiku nebuvo informuotas. Pabrėžė, kad darbo pobūdis informacinėje kasoje yra lengvesnis nei vidutinio sunkumo fizinis IIb kategorijos darbas, todėl žiemos metu darbuotojai informacinėje kasoje šąla, nesijaučia gerai, temperatūra darbo vietoje yra per žema; nuo (duomenys neskelbtini) buvo nuolat pažeidžiama jo teisė dirbti saugiomis ir sveikomis darbo sąlygomis. Pažymėjo ir tai, kad per pirmus 3 karjeros pas ieškovę mėnesius ((duomenys neskelbtini)) mažiausiai 9 darbo dienas jam nebuvo suteikta pietų pertrauka ((duomenys neskelbtini)), t. y. buvo dirbama ilgiau, o už darbą nesuteiktų pietų metu nebuvo sumokėta, nuo (duomenys neskelbtini) dirbant rytinėje pamainoje pietų pertrauka būdavo suteikiama tik po 14.30 val.; (duomenys neskelbtini) jis kelis kartus prašė suteikti jam pertraukėlę, tačiau buvo atsisakyta, todėl jis nematydamas išeities uždarė savitarnos kasas ir išėjo pailsėti, nuo (duomenys neskelbtini) buvo nuolat pažeidžiama jo teisė pasinaudoti specialiomis pertraukomis. Pažymėjo, kad jo patirtą neturtinę žalą pagrindžia tęstinė kančia dėl alkio, šalčio, pažeminimo ir nepilnavertiškumo išgyventi jausmai, nuovargio poveikis sveikatai, asmeninio ir šeimos poilsio laiko planuotos netektys bei kiti patirti nepatogumai nuolat ginant savo pažeidžiamas darbines teises.

5. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikosi pozicijos, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai dirba darbo sutartimi sulygtą darbą. Pažymėjo, kad ne darbo vieta kaip tokia bei ne darbo priemonės kaip tokios apibrėžia atsakovo darbo funkciją, bet darbo užduotys, kurios yra detalizuotos pareiginiuose nuostatuose. Nei darbo sutartyje, nei pareiginiuose nuostatuose nėra numatyta, kad atsakovas privalo dirbti tik informacinėje kasoje (konkrečioje vietoje). Aplinkybė, kad pasikeitė atsakovo darbo vieta kaip tokia (atsakovas prieš tai dirbęs informacinėje kasoje, šiuo metu savo darbo funkcijas atlieka savitarnos kasoje) nereiškia ir negali reikšti, kad buvo pakeista atsakovo darbo funkcija. Atsakovas dabar kaip ir iki šiol atlieka darbo sutartimi sulygtą klientų aptarnavimo administratoriaus darbo funkciją – dirbdamas kasos aparatu (naujesniu jo modeliu – kasos aparatu SCO) užtikrina gerą ir kokybišką klientų aptarnavimą. Faktas, kad atsakovui nepatinka jo atliekamas darbas, darbo užduočių atlikimo vieta (savitarnos kasa), negali paneigti aplinkybės, kad atsakovas tiek dirbdamas informacinėje, tiek savitarnos kasoje teisėtai atlieka savo darbo funkciją, kuri išliko tiek teisiškai, tiek ir faktiškai nepakitusi nuo atsakovo darbo pas ieškovę pradžios. Ieškovė, kaip darbdavys, pagal susiklosčiusią faktinę situaciją turi teisę organizuoti savo darbuotojų darbą – atsižvelgiant į jų darbo funkciją, parinkti vienokias ar kitokias darbo priemones, reikalingas darbo funkcijoms atlikti. Akivaizdu, kad modernėjant technologijoms, darbo priemonės keičiasi. Šiuo konkrečiu atveju, kasos aparatą, prie kurio savo darbo funkcijas pradėjo vykdyti atsakovas, pakeitė modernesnis SCO kasos aparatas. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu dirba ne su konkrečioje vietoje (informacinėje kasoje), ne su konkrečiu kasos aparatu (matomai tuo, kuris stovi informacinėje kasoje), nereiškia, kad pasikeitė atsakovo darbo funkcija. Atsakovas patikslintame priešieškinyje melagingai teigia, neva buvo suklaidintas ir apgautas dėl supažindinimo su patikslintais pareiginiais nuostatais. Atsakovas tiek su darbo sutartimi, tiek su pareiginiais nuostatais buvo supažindintas tinkamai, juos pasirašė ir per visą savo darbo laiką (nuo (duomenys neskelbtini)) jokių klausimų dėl jų nekėlė. Akcentavo, kad ieškovas, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, neįrodo nei vienos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino – pripažino, kad L. P., dirbdamas UAB „RIMI LIETUVA“ savitarnos kasose su SCO kasos aparatu, teisėtai ir pagrįstai atlieka darbo sutartimi sulygtą darbo funkciją bei priteisė ieškovei UAB „RIMI LIETUVA“ iš atsakovo L. P. 1865,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, įsidarbinęs įmonėje, (duomenys neskelbtini) pasirašytinai susipažino su klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiais nuostatais, kurių 8.1.1 punkte kaip viena iš jo darbo užduočių buvo įvardinta darbas kasos aparatu. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo, jog dirbdamas informacinėje kasoje jis dirbo kasos aparatu, todėl ieškovė, teisėtai ir pagrįstai technologinių naujovių įdiegimo vedama, (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui pasirašytinai susipažinti su papildytais, detalizuotais klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiais nuostatais, kurių 8.1.1 punktas buvo papildytas, įrašant jam vieną iš užduočių ne tik darbą kasos aparatu, bet ir darbą SCO kasos aparatu – naujai įdiegtu kasos aparato modeliu. Pažymėjo, kad atsakovo pareigos pakeistos nebuvo – jis ir toliau liko klientų aptarnavimo administratorius, tik į jo pareiginius nuostatus buvo įrašytas naujai atsiradęs, parduotuvėje įrengtas kasos aparato modelis SCO. Nurodė, kad nei darbo sutartis, nei klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiai nuostatai neįtvirtino jo konkrečios darbo vietos – būtinai informacinėje kasoje, todėl parduotuvėje įrengus savitarnos kasas (SCO kasos aparatus), atsakovas iki tol informacinėje kasoje dirbęs su kasos aparatu, teikęs klientams informaciją, susijusią su prekybos centro teikiamomis paslaugomis, teisėtai ir pagrįstai darbdavės organizaciniu darbo paskirstymo sprendimu buvo perkeltas dirbti į savitarnos kasas, kuriuose jis ir toliau dirba kasos aparatu – tik jau ne paprastu kasos aparatu, o SCO kasos aparatu, padeda klientams juo naudotis, toliau teikia klientams informaciją, susijusią su prekybos centro teikiamomis paslaugomis, taigi, akivaizdu, kad darbuotojas atlieka tą pačią darbo funkciją – nuo pat įsidarbinimo įmonėje pradžios atsakovas savo darbo funkciją aptarnauti, konsultuoti klientus įgyvendino dirbdamas su kasos aparatu (tik kito modelio ir esančio kitoje parduotuvės vietoje). Darbdavė niekur nėra įtvirtinusi, kad užduotis – darbas savitarnos kasose – atsakovui pavestas atlikti neterminuotą laiką. Nurodė, kad visiškai nesutinka su atsakovo atstovo teiginiu, kad darbuotojo darbas savitarnos kasose prilyginamas pardavėjo kasininko darbui, priešingai, dirbdamas savitarnos kasose darbuotojas atlieka tas pačias darbo funkcijas kaip klientų aptarnavimo administratorius – padeda klientams, sprendžia jų problemas, bet pats asmeniškai kasos aparatu nuolat nedirba, kaip, priešingai nei jis, tą daro pardavėjai kasininkai. Pažymėjo, kad vien tai, kad savitarnos kasose nėra bilietų pardavimo, sąskaitų spausdinimo galimybių, aukščiau teismo padarytų išvadų niekaip nekeičia. Sprendė, kad visiškai nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas atsakovo manymas, kad klientų aptarnavimo administratoriaus darbas savitarnos kasose yra prastesnis nei klientų aptarnavimo administratoriaus darbas informacinėje kasoje. Pabrėžė, kad tik darbdavė turi teisę spręsti, kaip jai verslo požiūriu yra naudingiau ir efektyviau organizuoti darbuotojų darbą, todėl ji turi teisę nurodyti darbuotojui, kurią konkrečiai darbo užduotį, iš užduočių nurodytų jo pareiginiuose nuostatuose, darbuotojas turi atlikti ir kokioje vietoje. Atsakovo manymas, kad darbas savitarnos kasose su SCO kasos aparatu yra jo pažeminimas, kad tai pažeidžia jo garbę ir orumą yra niekuo nemotyvuotas ir visiškai nepagrįstas, kaip ir visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys apie ieškovės įvykdytą jo diskriminaciją dėl jo perkėlimo dirbti į savitarnos kasas. Nors atsakovas teigė, kad jo patirtą neturtinę žalą pagrindžia tęstinė kančia dėl alkio, šalčio, pažeminimo ir nepilnavertiškumo išgyventi jausmai, nuovargio poveikis sveikatai, asmeninio ir šeimos poilsio laiko planuotos netektys bei kiti patirti nepatogumai nuolat ginant savo pažeidžiamas darbines teises, tačiau savo deklaratyvių teiginių dėl patirtos neturtinės žalos jis niekaip nepagrindė, priešingai, teismo posėdžio metu pats atsakovas paaiškino, kad net jau prieš įsidarbindamas įmonėje ir darbo įmonėje metu darbas jo netenkino, teikdamas savo paaiškinimus teisme darbuotojas demonstravo nemotyvuotumą dirbti įmonėje, jo procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai rodo, kad bendraudamas su prekybos centro klientais jis neigiamai atsiliepia apie savo darbovietę, kas rodo nesuprantamą darbuotojo siekį įsidarbinti ir dirbti tokioje pozicijoje kuri jo visiškai netenkina, atsakovas teigė, kad jo prašymus dėl laisvų dienų suteikimo darbdavė visada patenkindavo, taip keisdama grafikus, darbuotojas neginčijo ieškovės teiginio, kad pagal pakeistus grafikus darbuotojas visada dirbo, vadinasi, su jais sutiko, teigė, kad jo keltus klausimus dėl pietų pertraukų, pertraukėlių suteikimo, kėdės tinkamumo darbdavė išsprendė, darbdavei jo prašomu metu neišleidus jį į pertrauką, jis ją pasidarydavo pats savo iniciatyva uždarydamas kasą be pakeisti jį atėjusio darbuotojo, bylos medžiaga patvirtina, kad į visus darbuotojo keltus klausimus (dėl pertraukų, grafikų, kėdės, temperatūros) darbdavė aktyviai reagavo, sprendė jo keliamus klausimus, pats darbuotojas pripažino, kad visą tą laiką jis taikstėsi su esama padėtimi, kas rodo, kad esama padėtis nebuvo tokia, kuri keltų darbuotojui neigiamus išgyvenimus, be to, nors teismo posėdžio vienu metu atsakovas teigė, kad savalaikiai nežinojo kaip ginti savo teises, tačiau kitu metu jau teigė, kad jis skambino kaskart į darbo inspekciją, siekdamas situacijos išsiaiškinimo, taigi, darbuotojas manydamas, kad jam darbdavės veiksmai kelia neigiamus išgyvenimus, būtų savo teises gynęs iš karto manydamas jas esant pažeistas, to darbuotojui nedarius laikoma, kad darbuotoją tenkino esama situacija, ką jis pats pripažino teismo posėdžio metu. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė neturtinės žalos fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovas L. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti bei priteisti valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino DK 34 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sutapatino darbo funkciją su tam tikros darbo užduoties būtinos šiai funkcijai vykdyti atlikimu. DK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos. Nagrinėjamu atveju darbo sutartyje numatyta atsakovo darbo funkcija – Klientų aptarnavimo administratorius. DK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Nagrinėjamu atveju, analizuojant Klientų aptarnavimo administratoriaus pareigybę pagal jos pavadinimą ir jai priskirtinų darbo užduočių apimtį, akivaizdu, kad tai nėra vienarūšių veiksmų, paslaugų ar vienarūšės veiklos atlikimas. Pagal profesijos kriterijus ši pareigybė priskiriama vadybai (vadybininko profesija), o pareigybė (specialybė) – Klientų aptarnavimo administratorius. Kuris, kaip ir įvardija jo specialybė, administruoja (prižiūri, tvarko ir sprendžia) klientų poreikių ir aptarnavimo klausimus priskirtus jo kompetencijai specialiai tam įrengtame informaciniame stale. Klientai į informacinį stalą kreipiasi ne tikslu apsipirkti (apsimokėti) prekybos salės prekėmis, nes prekybos salė atskirta nuo informacinio stalo. Informaciniame stale sprendžiami klientų klausimai, kurie nėra sprendžiami jokioje kitoje kasoje. Darbas su kasa nėra pagrindinė, bet, atvirkščiai, išvestinė (gretutinė) darbo užduotis, sprendžiant pagrindinių užduočių įgyvendinimą, tokių kaip: aptarnavimas terminalais, mokesčių surinkimo, prekių grąžinimo, ir panašius klausimus. Klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginė instrukcija numato administratoriui prekybos pareigą ne plačiąja prasme (kaip prekybos salės prekių prekyba), o tik prekyba prekėmis, esančiomis informacijos stale. Visai kitokio turinio yra funkcija dirbant SCO kasoje pardavėju (kasininku). SCO kasų kasininko darbo standartas įvardija šioje zonoje dirbančius asmenis kaip kasininkus. Nenukrypstamas standarto taisyklių laikymasis dėl kasos darbo priežiūros yra esminis reikalavimas SCO savitarnos kasoje dirbančiam darbuotojui. Todėl akivaizdu, kad tai nėra administruojanti funkcija, o siauresnė (techninio pobūdžio) kasininko funkcija. Darbdavės sprendimas perkelti jį dirbti į savitarnos kasas pažeidė jo teises laisvai pasirinkti darbą, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (48 straipsnio 1 dalis) ir DK (2 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje pateiktiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei darbo sutartis, nei klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginiai nuostatai neįtvirtino jo konkrečios darbo vietos – būtinai informacinėje kasoje. Atsakovas įsidarbino pas ieškovę nukreiptas Darbo biržos, taip pat paveiktas reklaminės informacijos. Pateikti byloje skelbimai (reklamos), bei ilgalaikiai šalių konkliudentiniai veiksmai, elgesys ir konkrečiai pritaikytos darbo vietos įrengimas patvirtina, buvusį šalių susitarimą, apie atsakovo darbo funkcijos vykdymo būdą (specialią darbo vietą), t. y. kad Klientų aptarnavimo administratoriaus funkcija bus vykdoma dirbant informaciniame stale. Informacinis stalas Klientų aptarnavimo administratoriaus pareiginėje instrukcijoje įvardijamas kaip atskiras skyrius (darbas skyriuje, skyriui priskirtų prekių pardavimas ir pan.). DGK 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimu Nr. DGKS - 4022 darbo byloje Nr. APS-36-13150/2016 buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini) taikos sutartis. Bylos esmė buvo analogiška: darbuotojas skundė neteisėtą sulygtos darbo funkcijos pakeitimą, pavedant jam dirbti paprastoje kasoje; darbdavės pozicija ir motyvai tapatūs, kaip ir šioje byloje. Šis įrodymas šalia kitų įrodymų, patvirtina, kad ir anksčiau sprendžiant ginčą tarp šalių dėl Klientų aptarnavimo administratoriaus funkcijos vykdymo, buvo pripažinta ir susitarta dėl šios funkcijos vykdymo būdo (papildomos sąlygos), vykdant ją per darbo vietą informacinėje kasoje. Todėl šalių sutarta papildoma sąlyga dėl atsakovo darbo funkcijos vykdymo būdo, galėjo būti pakeista tik DK 45 straipsnyje reglamentuojama tvarka. Pažymėjo, kad nepagrįsti ir visiškai nesuprantami pirmosios instancijos teismo motyvai, kad jis, dirbdamas SCO kasoje, ir toliau atlieka Klientų aptarnavimo administratoriaus funkciją, konsultuodamas ir teikdamas jo pareigoms numatytą pagalbą klientams. SCO kasininkas gali konsultuoti pirkėjus tik dėl naudojimosi SCO kasa ir jos trikdžių šalinimo. Jokių kitų Klientų aptarnavimo administratoriaus numatytų paslaugų SCO savitarnos kasose dirbantis asmuo (kasininkas) negali teikti nei pagal atliekamo darbo reglamentą, nei fiziškai dėl nesamos atitinkamos įrangos (terminalų, kompiuterinės įrangos, spausdintuvų ir t. t.), t. y SCO kasos kaip darbo įrankis ne tik kad nepritaikytos vykdant Klientų administravimo funkciją, tačiau net neįmanomos šios funkcijos tinkamam vykdymui. Nepagrįstos teismo išvados, kad byloje nefiksuojama pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas neturtinės žalos priteisimui. Pats pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovui galimybes teikti pažeidimus patvirtinančius įrodymus – nepagrįstai buvo atmesti jo prašymai išreikalauti iš ieškovės saugomus apskaitos duomenis, motyvuojant didele apimtimi (nors duomenis saugomi skaitmeniniame formate ir atitinkamai gali būti išfiltruoti); nepagrįstai buvo atsisakyta apklausti liudytojus bendradarbius, nurodant, kad nenurodytos aplinkybės, kurias šie liudytojai gali paaiškinti (nors liudytojai buvo prašomi kviesti, kad paliudytų apie tęstinius darbo įstatymo normų pažeidimus bei atsakovo patirtas kančias, nepatogumus). Pati ieškovė šių pažeidimų neginčijo, tik motyvavo, kad darbdavė stengėsi operatyviai reaguoti į nusiskundimus bei juos šalinti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: kasmetinės apklausos formos, patvirtina apie nuosekliai atsakovo keliamus klausimus dėl įstatymo pažeidimų šalinimo.

10. Ieškovė atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus, faktinę situaciją, teisės aktų reikalavimus, teismų suformuotą, praktiką, šalių teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Atsakovas klaidingai nurodo, kad pateikti byloje skelbimai / reklamos bei ilgalaikiai šalių konkliudentiniai veiksmai, elgesys neva įrodo, jog šalys susitarė dėl konkrečios darbo vietos – informacinės kasos. Atsakovo pateiktuose darbo skelbimuose nėra jokios informacijos, kad klientų aptarnavimo administratorius darbo funkciją atliks tik informacinėje kasoje. Dėl šios priežasties atsakovas net ir negalėjo turėti jokio lūkesčio, kad informacinė kasa yra vienintelė ir pagrindinė jo darbo vieta. Atsakovo darbo vieta prekybos centre pagrįstai ir teisėtai kinta ieškovės organizaciniu sprendimu priklausomai nuo tokių priežasčių, kaip padidėjęs klientų srautas, darbuotojų trūkumas tam tikroje vietoje ir t. t. Atsakovas dirbti savitarnos kasoje nebuvo perkeltas neterminuotą laiką. Atsakovo darbo funkcija nepasikeitė, nes jis ir toliau atlieka klientų aptarnavimo darbo funkciją, tik skirtingose prekybos centro vietose. Atsakovas turėjo pakankamai laiko (neribotą laiką) susipažinti su detalizuotais Pareiginiais nuostatais, galėjo teikti bet kokius klausimus ir /ar pretenzijas dėl jų turinio, tačiau su jais susipažino, pasirašė ir jam dėl šių dokumentų turinio nekilo jokių klausimų. Nors atsakovas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, tačiau teismas neturėtų toleruoti ir vertinti akivaizdžiai klaidinančių atsakovo teiginių, kuriais yra siekiama sumenkinti ieškovę, kaip darbdavę, ir neteisėtai pasipelnyti sąmoningai ir piktybiškai naudojantis savo kaip silpnosios šalies pozicija. Pasisakydama dėl reikalaujamos neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad bet kokie atsakovo nepasitenkinimai dėl pietų pertraukų, fiziologinių pertraukų ar jo savalaikiai norai pasinaudoti jam suteikiamais tėvadieniais (net tuomet, kai atsakovas apie tokius savo ketinimus ieškovei praneša prieš ypač trumpą laiką) ieškovės pagal galimybes buvo išspręsti, sudarant atsakovui maksimaliai geriausias darbo sąlygas. Tai patvirtina atsakovo teismo posėdžio metu pateikti žodiniai paaiškinimai. Atsakovas savo patirtos neturtinės žalos neįrodo jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad patyrė tęstinę kančią, kuri pasireiškė pažeminimo ir nepilnavertiškumo jausmu bei poveikiu sveikatai. Akivaizdu, kad tokiu atveju atsakovas, siekdamas įrodyti patirtą neturtinę žalą, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus – gydytojų pažymas / išrašus, patvirtinančias atsakovo deklaruojamą poveikį sveikatai, psichologo ar psichiatro pažymas, patvirtinančios jo deklaruojamą išgyventą nepilnavertiškumo jausmą, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

13. Nagrinėjamu atveju darbuotojas inicijuodamas šį darbo ginčą teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) darbdavys UAB „Rimi Lietuva“ jam nurodė dirbti su CSO (savitarnos) kasos aparatais, nors iki tol eidamas klientų aptarnavimo administratoriaus pareigas jis dirbo tik su kasos aparatu, esančiu informaciniame klientų aptarnavimo stende (informacinėje kasoje). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar darbuotojo L. P. darbo funkcijos buvo pakeistos, ir ar jam iš tiesų buvo pavesta dirbti darbo sutartyje nesulygtą darbą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs apelianto argumentus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog darbuotojo akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jo darbu prie SCO kasų, rodo tai, jog pasikeitė tik jo, kaip klientų aptarnavimo administratoriaus, darbo atlikimo vieta bei iš dalies – darbo atlikimo būdas, tačiau tokie darbo organizavimo pasikeitimai yra neesminiai ir nesudaro pagrindo spręsti apie tai, jog apeliantui buvo pavesta dirbti darbą, dėl kurio šalys nesusitarė darbo sutartyje.

15. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal darbo santykiuose įprastą praktiką darbo funkcijos paprastai nėra detalizuojamos darbo sutartyje, o, esant reikalui, dėl darbuotojui priskirtų darbo funkcijų sprendžiama iš konkrečios pareigybės pavadinimo, iš pagrindinių darbuotojui priskirtų teisių ir pareigų turinio bei atsakomybių sričių.

16. Šiuo atveju tiek pareiginiuose nuostatuose, su kuriais apeliantas buvo supažindintas (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b.l. 65), tiek ir (duomenys neskelbtini) papildytuose pareiginiuose nuostatuose (e. bylos t. 1, b.l. 67) yra numatyta, jog pagrindinės klientų aptarnavimo administratoriaus pareigos yra susijusios su darbuotojo darbu skyriuje, kuris detalizuojamas įvardijant konkrečius klientų aptarnavimo ir konsultavimo būdus, bei darbu su kasos aparatu, kuris detalizuojamas apibūdinant pinigų ir materialinių vertybių apskaitos ypatumus.

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog apeliantas, dirbdamas prie SCO (savitarnos) kasos aparatų, faktiškai atlieka tas pačias pagrindines darbo funkcijas kaip ir dirbdamas informacinėje kasoje, t.y. padeda klientams apsipirkti, bei kontroliuoja ir atsako už materialinių vertybių apskaitą, kaip ir dirbdamas su įprastu kasos aparatu. Teismas teisingai pažymėjo, kad dirbdamas prie SCO kasos aparatų apeliantas tik padeda klientams apsipirkti, sprendžia jų problemas, o ne pats betarpiškai dirba su kasos aparatu. Todėl tokios darbo funkcijos pagal savo esmę visiškai atitinka klientų aptarnavimo administratoriaus pareigybei priskirtas darbo funkcijas, kurias apeliantas vykdė ir dirbdamas informacinėje kasoje.

18. Nėra pagrindo nesutikti su darbdavio argumentais, jog nei darbo sutartyje (e. bylos t. 3, b.l. 97), nei (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose nebuvo apibrėžta, kad pareiškėjas dirbs tik informacinėje kasoje ir tik su konkrečios rūšies kasos aparatu. Apelianto nurodyta darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta taikos sutartis (e. bylos t. 3, b.l. 116) jokios prejudicijos šiam ginčui nesukuria, be to šia taikos sutartimi darbdavys įsipareigojo grąžinti darbuotoją į klientų aptarnavimo administratoriaus pareigas, o ne į konkrečią darbo vietą informacinėje kasoje. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju darbdavys kitaip organizuodamas klientų patarnavimo administratoriaus darbo funkcijų vykdymą, t.y. pavesdamas šias funkcijas vykdyti ne informacinėje kasoje, o prie SCO kasų, esminių darbo sutarties sąlygų nepakeitė ir nepavedė darbuotojui dirbti darbo sutartimi nesulygto darbo.

19. Teismas taip pat pagrįstai atmetė darbuotojo reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Byloje nenustatyti darbdavio neteisėti veiksmai nei perkeliant apeliantą į darbo sutartimi nesulygtą darbą, nei sudarant jam nepalankias darbo sąlygas. Neturtinę žalą apeliantas sieja su vidiniu nepasitenkinimu dirbant prie SCO kasų, kurį iš esmės sąlygoja tariami neigiami kolegų ir klientų atsiliepimai apie tokį darbą. Nėra pagrindo už tai taikyti atsakomybę darbdaviui.

20. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos atsižvelgiant į proceso baigtį (CPK 93 str.). Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra palankus apeliantui, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (šiuo atveju - valstybės lėšomis apmokėtas išlaidas už apeliantui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą) netenkinamas.

21. Darbdavys prašo priteisti iš apelianto 1084,90 Eur sumokėtų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos yra pagrįstos ir nėra aiškiai neprotingos. Tačiau teismas vertina, kad šiuo atveju reikėtų atsižvelgti tiek į ginčo pobūdį, tiek ir darbuotojo turtinę padėtį, dėl kurios jam šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Todėl remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mažina atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 300 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Rimi Lietuva“, juridinio asmens kodas 123715317, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.