Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. B., dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir paruošiamuosiuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teismui pasiūlius spręsti dėl tinkamo atsakovo pakeitimo su tuo nesutiko ir nurodė vertinanti, kad atsakovė nebuvo perdavusi valdymo teisės nuomininkui pagal sutartį, todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė M. V. palaikė ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Vertino, kad buto savininkė yra tinkama atsakovė, nes nuomos sutartimi valdymo teisė nebuvo perleista. Valstybei priklausančio turto valdymas gali būti perleistas tik patikėjimo teise arba savivaldybės tarybos sprendimu, o tokių duomenų byloje nėra. Laikėsi pozicijos, kad iš nuomos sutarties turinio matyti, jog savivaldybė koordinuoja kaip laikomasi nuomos sutarties, reikalingas savivaldybės sutikimas kapitalinio remonto atlikimui, nuomininkas neturi sprendimo teisės dėl statinio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudėja R. Ž. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2024-01-16 iki 2025-01-15 apdraustas draudėjai priklausantis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini).

9. 2024-04-24 užlietas aukščiau minėtas butas. 2024-11-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad gavus pranešimą bendrovės darbuotojai nuvyko į vietą ir, patekus į (duomenys neskelbtini) butą, nustatyta, kad išsimovusi unitazo pajungimo mova ir dėl to galimai aplietas (duomenys neskelbtini) butas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 1181,92 Eur draudimo išmoką. 2024-11-18 ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo.

10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Mažeikių rajono savivaldybei, kiti juridiniai faktai: nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2024-04-29 įregistruota patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su S. B..

Dėl reikalavimo pagrįstumo

11. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl paties įvykio fakto ir aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) butas aplietas iš atsakovei nuosavybės priklausančio (duomenys neskelbtini) buto, taip pat nėra ginčo dėl ieškovės išmokėtos draudimo sumos, todėl teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisakys. Byloje ginčas kilo dėl to ar atsakovė, kaip buto savininkė, tačiau sudariusi nuomos sutartį, yra atsakinga už kilusią žalą.

12. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

13. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita.

14. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrengimų at kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

15. Sprendžiant, ar už kilusią žalą šiuo atveju yra atsakinga atsakovė (buto savininkė), ar trečiasis asmuo (buto nuomininkas), svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį savininkas atsako už žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui. Remiantis CK 4.22 straipsnio 1 dalimi daikto savininkas, perduodamas daiktą pagal sutartį kitam asmeniui, nepraranda nuosavybės teisės ir jos elemento – valdymo, tačiau netenka fizinio ryšio su daiktu, galimybės daryti jam fizinį poveikį, naudotis jo vartojamosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020).

16. Trečiasis asmuo S. B. su Mažeikių rajono savivaldybe 2022 m. rugsėjo 5 d. pasirašė Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo teisę naudotis butu bei pareigas: naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį (sutarties 5.1 punktas), naudotis socialiniu būstu taip, kad nebūtų pažeistos kitos pastato gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisės ir interesai, laikytis norminiais teisės aktais nustatyta tvarka patvirtintų namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūros, naudojimo, išlaikymo taisyklių reikalavimų, priešgaisrinės saugos taisyklių, nepažeisti kitų teisės normų, reglamentuojančių gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą ir naudojimą, šilumos teikimą ir vartojimą, miestų ir gyvenviečių tvarkymą, triukšmo prevenciją, želdynų apsaugą ir priežiūrą, atliekų tvarkymą, augintinių laikymą (5.11 punktas), atlikti savo lėšomis paprastąjį būsto ir jo įrenginių remontą (5.12 punktas), pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 metus tinkuoti, balinti, dažyti (klijuoti tapetais) lubas ir sienas, dažyti duris, grindis, radiatorius, vamzdžius ir kt., pagal poreikį pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus, keisti ar remontuoti klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, maišytuvus, čiaupus, vandens vamzdžius, virykles, šildytuvus, krosnis ir kt., keisti buto langus, durų įtaisus, stiklinti langus, apšiltinti, užsandarinti buto langus, balkonų ir išorines duris (5.13 – 5.13.3 punktai), likviduoti būste pastate ir inžinerinėse sistemose įvykusių avarijų pasekmes, pašalinti būsto, pastato ir (ar) inžinerinių sistemų ar kitos juose esančios įrangos gedimus ar sutrikimus, jei tai įvyko dėl nuomininko, jo šeimos narių, lankytojų ar kitų asmenų veikimo ar neveikimo, įskaitant tuos atvejus, jei tokios avarijos, gedimai ir sutrikimai įvyko dėl to, kad nuomininkas laiku neatliko ar netinkamai atliko socialinio būsto einamojo remonto darbu (5.3.14 punktas), atlyginti žalą pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkams ir (ar) naudotojams, jei ji buvo padaryta dėl nuomininko kaltės ir (ar) aplaidumo (5.17 punktas).

17. Trečiasis asmuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu, pagal kurią įgijo teisę naudotis socialiniu būstu, pareigas juo rūpintis ir atlyginti žalą. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi būtent trečiasis asmuo nuomos sutarties pagrindu turėjo pareigą rūpintis nuomojamu būstu, todėl įvykus inžinerinės sistemos gedimui, trečiasis asmuo tinkamai nevykdė nuomos sutarties nustatytų pareigų, t. y. tinkamai neprižiūrėjo socialinio būsto, todėl trečiasis asmuo atsakingas dėl kilusios žalos (Šiaulių apygardos teismo 2024-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-194-883/2024).

18. Įvertinęs šias nuomos sutarties nuostatas, nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į tai, jog trečiasis asmuo bute gyveno nuo 2022 m., teismas sprendžia, kad būtent jis yra atsakingas už dėl žemiau esančio buto užliejimo kilusią žalą. Įvykio metu būtent nuomininkas buvo buto valdytojas, o jo savininkė Mažeikių rajono savivaldybė neturėjo galimybės butu rūpintis ir jį prižiūrėti. Trečiasis asmuo turėjo sprendimo laisvę visais būsto remonto ir priežiūros klausimais, nuomininkas savo vardu turėjo sudaryti visas sutartis dėl komunalinių patarnavimų, savo iniciatyva be atskiro derinimo su savininku rūpintis būsto remontu ir technine priežiūra (įskaitant sanitarinių mazgų priežiūrą), tad tai leidžia spręsti, kad buto nuomininkui (byloje trečiajam asmeniui) buvo perleista valdymo teisė tokia apimtimi, kad ieškovė (savininkė) neturėjo galimybės daryti fizinio ir ūkinio poveikio turtui. Nuomotojo (savininko) sutikimas pagal nuomos sutartį reikalingas tik kapitaliniam remontui, kuris pagal sutartį net nėra privalomas periodiškai, o tai, kad sutarties 5.12 punktu nuomotojui numatyta teisė tikrinti socialinio būsto būklę vertintina kaip bendrosios prevencinės nuostatos, leidžiančios nuomotojui savo nuožiūra įsitikinti ar tinkamai laikomasi nuomos sutarties.

19. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad patalpų apliejimas įvyko iš trečiojo asmens valdomo buto dėl buto sanitarinių mazgų gedimo (išsimovusi unitazo pajungimo mova), kad trečiasis asmuo buto nuomos sutartimi buvo įsipareigojęs tinkamai prižiūrėti buto inžinerines sistemas ir užtikrinti, kad jos nesukeltų žalos kitų pastate esančių patalpų savininkams, byloje nėra pateikta įrodymų, jog užliejimas įvyko dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad už žalą, patirtą dėl įvykusio žemiau esančių patalpų apliejimo, yra atsakingas būtent trečiasis asmuo, o ne atsakovė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Ieškovė proceso metu nesutiko dėl atsakovo pakeitimo ar trečiojo asmens įtraukimo bendraatsakoviu, tad ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576-582 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.