- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2026-04-21
- Bylos Nr.
- AN2-150-485/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00913-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija, apeliantas) vedėjo Gintaro Gatulio (toliau – ir Institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutarties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-7-1222/2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės Renatos Drulienės 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-10948-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277811037 (toliau ir – nutarimas) J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas už tai, kad jis 2025 m. vasario 11 d. 08.06 val., vairuodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ (toliau – Senamiesčio zona), nesumokėjęs vietinės rinkliavos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – Nuostatai) 15 punkte nurodyta tvarka ir pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus. Tokiais savo veiksmais J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalyje, todėl J. Š. paskirta 30 Eur bauda. Dėl šio nutarimo pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi J. Š. skundą tenkino iš dalies.
Teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. D. 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-10948-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277811037 ir grąžino administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. J. Š. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde apygardos teismui Institucijos atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-10948-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277811037.
3.1. Skunde Institucijos atstovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika dėl bylų sujungimo, nes ANK nenustato pareigos nei teismui, nei Institucijai sujungti administracinių nusižengimų bylas ar subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas nuobaudas. Institucijos nuomone, priešingas aiškinimas, kai savarankiški administraciniai nusižengimai būtų kvalifikuojami kaip tęstinė veika, paneigtų teisinio reguliavimo esmę, kadangi ANK grindžiamas atsakomybe už kiekvieną atskirai padarytą pažeidimą ir nenumato nuobaudų subendrinimo net ir tais atvejais, kai tai galėtų švelninti asmens teisinę padėtį. Institucijos vertinimu, kiekvienas J. Š. įvažiavimas į specialiąją eismo zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė administracinio nusižengimo sudėtį atitinkanti veika, atlikta atskiru laiku, skirtingomis aplinkybėmis ir kiekvienu atveju priimant naują sprendimą ir tokios veikos pagal savo pobūdį negali sudaryti tęstinės veikos, todėl Institucija neturėjo nei teisinės pareigos, nei faktinio pagrindo atskirai svarstyti tęstinės veikos kvalifikavimo klausimo.
3.2. Skunde pažymima, kad ANK nėra konkrečiai numatyta pareiga teismams ar Institucijai sujungti administracinių nusižengimų bylas į vieną, taip pat nenumatyta galimybė subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas administracines nuobaudas, kaip tai yra nustatyta baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose, o įstatymo leidėjo tikslas yra kiek galima efektyviau užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui ateityje, nesuteikiant galimybės asmeniui manyti, kad jam finansiškai būtų naudinga daryti teisės pažeidimus, už kurių padarymą įstatymų nustatyta tvarka kyla administracinė atsakomybė. Institucijos teigimu, priešingas aiškinimas, kai savarankiški administraciniai nusižengimai būtų pripažįstami tęstine veika, paneigtų paties teisinio reguliavimo prasmę, juo labiau, kad ANK reguliavimas grindžiamas atsakomybe už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą, nenumatant nuobaudų subendrinimo galimybės net ir tais atvejais, kai toks subendrinimas galėtų švelninti asmens teisinę padėtį.
3.3. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų tyrimus atliko skirtingi pareigūnai skirtingu metu, kiekvienas jų sprendė tik dėl jam perduotos ir jo tiriamos konkrečios bylos, be to, nei ANK, nei kiti teisės aktai nesuteikia tyrėjui teisės ar pareigos peržengti tiriamos bylos ribas, vertinti kitose bylose nustatytas faktines aplinkybes ar analizuoti kitų tyrėjų priimtus sprendimus. Teismo suformuluota pareiga būtent Institucijai kiekvienu atveju nutarime pasisakyti dėl galimo administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir praktiškai neįgyvendinama, nes teismo reikalavimas kiekvienu atveju pasisakyti dėl galimo veikų tęstinumo suponuotų pareigą tyrėjui „įeiti“ į kitas administracines bylas, vertinti jose nustatytus pažeidimus, jų skaičių, laiką, seką bei subjektyviąją pusę, nors tokie duomenys ne visada yra prieinami ir nepriklauso tiriamos bylos dalykui, todėl tokia pareiga ne tik neatitiktų ANK reglamentuojamų proceso ribų, bet ir pažeistų teisinio tikrumo, proceso ekonomiškumo ir institucinio kompetencijų atribojimo principus.
3.4. Skunde teigiama, kad nėra pagrindo konstatuoti bendros tyčios, kadangi kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų aplinkybių, o ne iš anksto suplanuoto neteisėto elgesio, nes J. Š. kiekvieną kartą savarankiškai priėmė sprendimą važiuoti į vietinės rinkliavos zoną, žinodamas arba bent jau turėdamas žinoti, kad leidimas jam negalioja, be to, paties J. Š. pripažinimas, jog jis „važinėjo daugybę kartų“, patvirtina ne tęstinės veikos buvimą, o dauginę administracinių nusižengimų visumą. Tęstinės administracinės veikos kvalifikavimas galimas tik tais atvejais, kai veiksmai atliekami vieningo sumanymo pagrindu, sudaro nepertraukiamą ir tarpusavyje neatskiriamą veiksmų grandinę. Asmens nesutikimas su savivaldybės nustatyta tvarka nepanaikina pareigos laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir nepaverčia atskirų pažeidimų tęstine veika, todėl apelianto vertinimu, kiekvienas J. Š. įvažiavimas laikytinas savarankiška, momentine ir baigtine veika, dėl ko Institucija neturėjo pareigos atskirai vertinti tęstinės veikos kvalifikavimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos atstovo apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir skundžiamos nutarties argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą.
7. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
8. Pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatų pažeidimą.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas „Senamiesčio sumažintos taršos zonoje“ nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena, šioje valdoje taip pat yra jo darbo vieta (1 t., b. l. 6–9). Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą apmokestinti įvažiavimą į senamiestį, pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą įvažiuoti į apmokestintą zoną nemokamai, elektroniniu paštu pateikė rinkliavos mokėjimus administruojančiai įmonei BĮ „Parkavimas Kaune“ prašymą, kartu nurodydamas transporto priemonių valstybinius numerius, ir 2024 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą apie aktyvuotus leidimus aštuonioms transporto priemonėms, tame tarpe ir transporto priemonei, kuria padarytas pažeidimas (b. l. 24). 2025 m. sausio 5 d. pareiškėjas kreipėsi į BĮ „Parkavimas Kaune“ su prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo“, reikalaudamas ištrinti jo asmens duomenis, tame tarpe vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, elektroninis paštą, telefono numerį, transporto priemonės (-ių) valstybinį numerį, duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir išreikšdamas nesutikimą dėl šių duomenų tvarkymo (Institucijos b. l. 31). Šį prašymą pareiškėjas siuntė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)s@gmail.com bei prašė informaciją ir duomenis (dokumentus) pateikti tuo pačiu el. paštu. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, BĮ „Parkavimas Kaune“ parengė 2025 m. sausio 24 d. raštą Nr. S-56, kuriuo pareiškėją informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad leidimo galiojimui reikia tvarkyti asmens duomenis, t. y. keturratės transporto priemonės valstybinius numerius, informuoja, kad patenkinus prašymą dėl asmens duomenų netvarkymo leidimo išdavimo tikslu, nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas įvažiuoti į senamiesčio zoną pareiškėjo nurodytoms transporto priemonėms (Institucijos b. l. 33–36). Iš bylos duomenų matyti, kad šis raštas (atsakymas) buvo 2025 m. sausio 24 d. išsiųstas pareiškėjui jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com (Institucijos b. l. 32).
10. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad leidimas nemokamai įvažiuoti į senamiesčio zoną J. Š. buvo panaikintas 2025 m. vasario 10 d., todėl laikytina, kad jis nuo 2025 m. vasario 11d. neturėjo leidimo įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, kol toks leidimas jam vėl buvo išduotas nuo 2025 m. kovo 3 d. pareiškėjui pateikus sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, leidimas buvo aktyvuotas 2025 m. kovo 3 d. Šios aplinkybės rodo, jog nagrinėjamo 2025 m. vasario 11 d. administracinio nusižengimo metu J. Š. neturėjo leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ ir todėl privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą. Dėl šių veiksmų jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnį.
11. Administracinių nusižengimų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad J. Š. laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. eilę kartų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už analogiško pobūdžio įvažiavimo į zoną atvejus, nesumokėjus vietinės rinkliavos, dalis administracinio nusižengimo protokolų buvo surašyti už tos pačios dienos pažeidimus, vertinant juos, kaip atskirus nusižengimus.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją, pagrįstai vertino ne tik nagrinėjamos bylos esmę, bet ir aptartas aplinkybes kitose bylose, taip pat įvertino teismų praktikos išaiškinimus, ir padarė teisingą išvadą, kad būtina išsiaiškinti, ar J. Š. galimai 2025 m. vasario 11 d., 09.28 val. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo tęstinio administracinio nusižengimo sudėtinė dalis ir tą išsiaiškinti bei nustatyti privalo Institucija, priėmusi nutarimą, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-10948-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277811037 panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai šiam klausimui spręsti.
13. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).
14. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į aptartą kasacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad J. Š. visus analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus galimai padarė per trumpą laikotarpį – nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d., kai kurie nusižengimai fiksuoti net keletas tą pačią dieną, visi pažeidimai padaryti dėl tos pačios priežasties ir J. Š. dėl visų dėsto analogiškus savo veiksmų motyvus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad visos šios aplinkybės galėjo pareiškėjo veiksmus jungti į vieningą tyčią, todėl Institucija turėjo spręsti pavienių ir tęstinių veikų atribojimo klausimą.
16. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad neišsprendus klausimo, ar visi ar dalis nustatytų pažeidimų laikytini tęstiniais, tapačiais, vienarūšiais ar kitaip tarpusavyje susijusiais, kiekvieno pažeidimo nagrinėjimas atskiroje administracinio nusižengimo byloje sukūrė dirbtinę situaciją, kuri nepagrįstai apsunkino J. Š. teisinę padėtį, pažeidė proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus bei sudarė realią skirtingų, tarpusavyje prieštaraujančių, sprendimų priėmimo riziką.
17. Nors Institucija su tokia išvada ir nesutinka, teigdama, kad skirtinguose tyrimuose veiksmus atliko skirtingi pareigūnai skirtingu metu, kiekvienas jų sprendimus priėminėjo tik dėl jam perduotos ir jo tiriamos konkrečios bylos, tačiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Institucijai buvo žinoma apie tam pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. J. Š. rašomus administracinių nusižengimų protokolus už analogiško pobūdžio pažeidimus ir dėl šių pažeidimų priimamus nutarimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolus, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565-1 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt., todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, nagrinėjamoje situacijoje būtent Institucijai tenka pareiga tinkamai įvertinti visus ankstesnius J. Š. atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan.
18. Remiantis aptartu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario d. nutartį nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.