Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. G. ir O. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-18152-955/2016 pagal pareiškėjų V. G. ir O. L. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys: V. R., BaltMet C. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. S. kontoroje vykdomas 2014 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto 20 –ojo notaro biuro vykdomasis įrašas Nr. 4988 dėl 9 623 258,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. bei subsidiariai iš įkaitų davėjų V. G., O. L., O. P., kuriuo nutarta priverstinai iš varžytynių parduoti įkaitų davėjų nekilnojamąjį turtą, t. y.: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sargybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (tvorą, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0957 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojo BaltMet , C. L., į. k. C35862, naudai.2016 m. kovo 7 d. patvarkymu antstolis areštavo V. G. ir O. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sargybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (tvorą, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0957 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).2016 m. gegužės 27 d. antstolis R. S. priėmė patvarkymą Nr. 5-566770 „Dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausantį turtą“, kuriuo įpareigojo pareiškėjus V. G. ir O. L. sudaryti sąlygas patekti antstoliui R. S. ar/ir jo įgaliotam padėjėjui ir turto vertintojui į jiems priklausantį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sargybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (tvorą, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinius), unikalus N r. (duomenys neskelbtini); 0,0957 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tikslu apžiūrėti minėtą turtą ir jį įvertinti. 2016 m. birželio 21 d. antstolio kontoroje gautas V. G. ir O. L. atstovės advokatės A. R. skundas dėl antstolio 2016 m. gegužės 27 d. patvarkymo panaikinimo. 2016 m. birželio 28 d. patvarkymu antstolis su pareikštu skundu nesutiko. Pažymėjo, kad skundas pasirašytas advokatės A. R., tačiau su skundu nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis aplinkybę, jog advokatė yra teisėta ir tinkama pareiškėjų atstovė. Kartu antstolis nurodė, jog vykdymo veiksmus atlieka teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareikšto skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų V. G. ir O. L. skundas teisme buvo priimtas įvertinus tai, jog skundo priėmimo dienai (2016-06-30), vykdomojoje byloje jau buvo pateiktas advokatės A. R. 2016 m. birželio 27 d. išrašas iš atstovavimo sutarties, kuriame nurodyta, jog advokatei pavedama atstovauti V. G. ir O. L. teisme (vykd. b. l. 473). Tačiau teismas nustatė, kad skundo pateikimo antstoliui metu nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys A. R. kaip atstovės teises ir pareigas. Teismas, susipažinęs su vykdomąja byla, konstatavo, jog tokio dokumento iki skundo pateikimo nebuvo ir vykdomojoje byloje. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje yra keletas išrašų iš atstovavimo sutarties advokatei A. R. atstovauti suinteresuotą asmenį V. R.. Tačiau atstovavimo sutarties išrašas, įrodantis advokatės A. R., kaip pareiškėjų V. G. ir O. L. atstovės, teises ir pareigas į vykdomąją bylą pateiktas tik 2016 m. birželio 27 d. ir tik su prašymu dėl vykdomosios bylos stabdymo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad vykdomojoje pateikta ne originali atstovavimo sutartis, o tik jos išrašas, kuriame nenurodyta atstovavimo sutarties sudarymo data, todėl neturint duomenų apie kitą atstovavimo sutarties sudarymo datą, teismas vertino, kad atstovavimo sutartis sudaryta tik 2016 m. birželio 27 d., t. y. jau po skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo. Nesant byloje nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismas sprendė, kad skundas dėl antstolio veiksmų negali būti nagrinėjamas teisme.

Atskiruoju skundu pareiškėjai, atstovaujami atstovės A. R., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų atstovės atstovavimo pagrindą. Pažymi, kad tiek vykdomojoje byloje Nr. 0070/14/02314, tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-18152-955/2016 yra pateikti atstovės įgalinimus pagrindžiantys dokumentai, t. y. išrašai iš atstovavimo sutarties. Tačiau teismas jų nevertino. Apeliantų nuomone, antstolis, gavęs skundą ir manydamas, kad pareiškėjų atstovo įgalinimai yra netinkamai įforminti, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti ir pareikalauti iš pareiškėjų atstovės pateikti jos įgalinimus patvirtinančius dokumentus, tačiau tai padaryta nebuvo. Tuo pačiu teismas, nustatęs kad skundą padavė neįgaliotas asmuo, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir tik jo nepašalinus, skundą galėjo palikti nenagrinėtą kaip tai reglamentuoja CPK 296 straipsnio 3 dalis. Apeliantai pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė ir sprendė, jog jis atitinka visus jam keliamus reikalavimus, nes nenustatė jokių trūkumų. Todėl pareiškėjams nepagrįstai buvo užkirstas kelias į teisminę gynybą.Atsiliepimu išieškotojo BaltMet C. L. atstovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad vykdomojoje byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys tinkamą atstovavimą. Pažymi, kad nei vykdomojoje byloje, nei nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad advokatė A. R. turėjo teisę atstovauti pareiškėjus skundo pateikimo momentu, t. y. 2016 m. birželio 20 d. Vykdomojoje byloje pateiktas 2016 m. birželio 27 d. pareiškėjų atstovės atstovavimo sutarties išrašas neįrodo, kad pareiškėjų atstovė turėjo teisę nuo 2016 m. birželio 20 d., t. y. skundo pateikimo metu, atstovauti pareiškėjus. Aplinkybę, kad skundo pateikimo metu pareiškėjai iš viso neturėjo atstovo pagrindžia aplinkybės, kad po 3 dienų nuo skundo pateikimo dienos, pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-16645-748/2016, kurioje buvo nagrinėjamas iš esmės tas pats klausimas kaip ir šioje byloje, t. y. buvo nagrinėjamas klausimas dėl leidimo išdavimo antstoliui pateikti į pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, pareiškėjų tariama atstovė, teikdama skundus toje pačioje vykdomojoje byloje nurodo, jog atstovauja V. R. ir O. P., tačiau nenurodo, jog atstovauja pareiškėjus, kas patvirtina, kad skundo pateikimo metu A. R. neturėjo teisės atstovauti pareiškėjų. Kartu pažymi, kad iki šiol nėra pateiktas atstovavimo sutarties originalas, kuris paneigtų teismo nustatytą aplinkybę, kad atstovavimo sutartis sudaryta tik 2016 m. birželio 27 d., t. y. jau po skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo.Vykdomojoje byloje pateiktas 2016 m. birželio 27 d. pareiškėjų tariamos atstovės atstovavimo sutarties išrašas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje, kadangi jis neatitinka atstovavimo sutarties išrašo formos, kadangi pateiktame išraše iš atstovavimo sutarties nurodyta tik viena data – 2016 m. birželio 27 d., todėl nėra aišku kada ir kur buvo sudaryta atstovavimo sutartis, ir kada buvo sudarytas atstovavimo sutarties išrašas. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas turėjo sudaryti galimybę pašalinti skundo trūkumus. Pažymi, kad teismas neprivalo suteikti termino trūkumams šalinti, jeigu proceso šalis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų atstovė, gavusi antstolio 2016 m. birželio 28 d. patvarkymą ir suinteresuoto asmens skundą, bei susipažinusi su nurodytomis aplinkybėmis dėl jos netinkamo atstovavimo paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, nepateikė įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų jos, kaip pareiškėjų atstovės teises ir pareigas. Minėti įrodymai nepateikti ir su atskiruoju skundu. Išieškotojo nuomone, to nebuvo padaryta sąmoningai, kas rodo pareiškėjų atstovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant užvilkinti vykdymo procesą, todėl teismas neprivalėjo suteikti galimybės pareiškėjų atstovei ištaisyti trūkumus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. R., atstovaujamas advokatės A. R., sutinka su atskirojo skundo argumentais ir prašo atskirąjį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtą, konstatavus, kad skundą pareiškėjų vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BaltMet C. L. pateikė teismui įrodymus – V. G. ir O. L. pasirašytą atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2VP-16645-748/2016 ir advokatės A. R., atstovaujančios O. P., atskirąjį skundą, pateiktą civilinėje byloje Nr. 2VP-20537-717/2016. Pateiktus įrodymus atsisakytina priimti, kadangi: 1) suinteresuoto asmens atstovo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o priežasčių, kodėl jie nebuvo pateikti, suinteresuoto asmens atstovas nenurodė; 2) pateikti įrodymai – atskirieji skundai nėra susiję su nagrinėjama byla (skundai pateikti kitose bylose), be to, vien tai, kad juos pasirašė V. G. ir O. L. ir A. R. O. P. vardu nagrinėjamu atveju nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatinėtinas aplinkybes.

Dėl pareiškėjų atskirojo skundo

Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. CPK 51 straipsnio 1 dalis įgalina asmenis vesti bylas teisme patiems arba per atstovus, todėl, jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, prie šio procesinio dokumento turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (CPK 111 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad skundą pareiškėjų vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, t. y. advokatė A. R., kadangi kartu su skundu dėl antstolio veiksmų nebuvo pateikta atstovavimo sutartis, patvirtinanti, kad advokatė turi teisę atstovauti pareiškėjus. CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys (nagrinėjamu atveju skundas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.Nagrinėjamos bylos duomenimis, skundas dėl antstolio veiksmų Kauno apylinkės teisme priimtas nagrinėti 2016 m. birželio 30 d. rezoliucija. Tačiau vėliau, teismui nustačius, kad nei nagrinėjamoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. R. turėjo teisę atstovauti pareiškėjus skundo pateikimo metu, pareiškėjų skundas buvo paliktas nenagrinėtas. CPK 115 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų šalinimą, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).Taigi, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo metu advokatė A. R. turėjo teisę atstovauti pareiškėjus, turėjo būti nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad terminas skundo trūkumams pašalinti nebuvo nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad vykdomojoje byloje pateiktame atstovavimo išraše nurodyta data (2016 m. birželio 27 d.), nesant nurodytos kitos atstovavimo sutarties sudarymo datos bei neturint duomenų apie kitą atstovavimo sutarties sudarymo datą, laikytina atstovavimo sutarties sudarymo data, kas neva patvirtina, kad skundo pateikimo metu advokatė neturėjo teisės atstovauti pareiškėjų. Lietuvos Respublikos AĮ 49 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos numato, kad atstovavimo sutarties išraše turi būti nurodyta sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data. Tokiu būdu, vykdomojoje byloje pateiktame išraše iš atstovavimo sutarties nenurodžius atstovavimo sutarties sudarymo datos, teismo vertinimu, buvo pagrindas konstatuoti dokumento trūkumus ir nustatyti terminą jiems pašalinti, tačiau tai nesudarė pagrindo išvadai, kad išrašo sudarymo data laikytina atstovavimo sutarties sudarymo data. Nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nei vykdomojoje byloje Nr. 0070/14/02314 esantys išrašai iš atstovavimo sutarties, patvirtinantys advokatės A. R. teisę atstovauti V. R., nei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas pačių pareiškėjų pasirašytas atskirasis skundas nepatvirtina fakto, kad skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo metu nebuvo sudaryta atstovavimo sutartis tarp pareiškėjų ir advokatės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs skundo trūkumus, tačiau nepasinaudojęs trūkumų šalinimo institutu, neturėjo pagrindo užbaigti bylos procesą vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Tai padaręs, teismas nepagrįstai suvaržė pareiškėjų teisę į teismine gynybą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko skundą nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti Kauno apylinkės teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.