Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-542-213/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-04-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-23
Bylos Nr.
1-542-213/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53272-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Kaltinamasis
P. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-542-213/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53272-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Baltoniui,kaltinamajam P. G., jo gynėjui advokato padėjėjui V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis PĮ „Desė“ sandėlininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį,

teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent: kaltinamasis 2017 m. spalio 14 d., apie 01.35 val., Elektrėnuose, Draugystės gatvėje, ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,19 promilės etilo alkoholio. Tokiais savo veiksmais P. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. G. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino ir parodė, kad 2017-10-13 jis važiavo į Vilnių dėl darbo, vėliau grįžo į Elektrėnus ir pasiūlė Ž. D. važiuoti kartu su juo į Vilnių ir nupirkti jo sūnui dovaną. Tuomet jie kartu nuvažiavo į prekybos centrą Akropolis, esantį Vilniuje. Nupirkę dovaną, jie nuvažiavo į specializuotą alkoholio parduotuvę, kurioje nusipirko du butelius latviško balzamo. Grįžęs į Elektrėnus, jis Ž. D. išleido aikštelėje, o pats grįžo į namus. Tą dieną buvo sūnaus gimtadienis ir namuose buvo susirinkę svečiai. Alkoholio tuo metu nevartojo. Gimtadienio metu jis susipyko su žmona dėl sūnaus dovanos. Apie 21 val. 15 min., jis išėjo iš namų ir nuėjo į automobilį, parašė žinutę Ž. D. ir pasiūlė jai susitikti. Jis nuvažiavo prie jos namų, jos paimti. Tuomet jie kartu apie valandą laiko važinėjo Elektrėnuose, nuvažiavo iki Abromiškių, po to grįžo atgal. Nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti, kai sustojo aikštelėje Draugystės gatvėje ties pastatu Nr. 20. Ten apie 22 val. 30 min. ėmė vartoti alkoholį. Jis nemažai išgėrė, nes norėjo apsvaigti. Pirmą butelį jis greit išgėrė. Tada gėrė antrą butelį. 2018-10-14 00 val. 35 min., prie jo automobilio atvažiavo policijos pareigūnai. Automobilio rakteliai buvo kišenėje. Jis stovėjo su automobiliu toje pačioje vietoje. Pareigūnas liepė išlipti iš mašinos ir liepė pūsti į alkotesterį, iš pradžių atsisakė, bet po to sutiko. Nurodo, kad tikrai automobilio nevairavo. Nurodė, kad jis, nutaręs palikti automobilį toje aikštelėje, išlipo iš automobilio parūkyti ir pamatė, kad toje vietoje aikštelės vaizdo stebėjimo kameros neužfiksuos jo automobilio, dėl augančių medžių, todėl jis nutarė automobilį perstatyti į tą vietą, kur matytųsi kameros. Po išgertuvių planavo eiti pėsčiomis namo. Nurodė, jog supranta, kad tai neeilinė situacija, o automobilis ne vieta gerti alkoholį.

Nors kaltinamasis P. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai nepripažino, jo kaltė įrodinėjama tokiais įrodymais:

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M., parodė, kad dirba Elektrėnų PK tyrėju. Kaltinamąjį žino tik iš įvykio. Nurodė, kad apie 1 val. 30 min., nakties, dirbant Elektrėnuose, nusprendė patikrinti automobilį, važiuojantį nuo paplūdimio. Automobilis su įjungtais žibintais buvo apie 100-150 metrų atstumu nuo jų ekipažo. Automobilis važiavo link Daugystės gatvės, automobilio numerio nei markės nematė. Automobilį stebėjo, nes jį ruošėsi patikrinti, nes buvo vėlyvas metas. Automobilis iš jų akiračio nebuvo dingęs. Parodė, kad automobilis, kurį jie norėjo patikrinti, atvažiavo iš priekio, o pamatęs policijos pareigūnų automobilį, įvažiavo į aikštelę, užgesino žibintus ir sustojo. Maždaug per 5 sekundes jų ekipažas privažiavo prie automobilio ir pakalbino automobilio vairuotoją, kuris atsakė, kad automobilio nevairavo. Norėjo patikrinti vairuotojui girtumą, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti ir tik po kokio pusvalandžio jau policijos komisariate vairuotojui buvo nustatytas girtumas. Nurodė, kad kaltinamasis automobilyje buvo kartu su mergina, jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Automobilio raktai buvo numesti gale, o automobilyje mėtėsi gal 4-6 skardinės nuo alaus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas. Ji su kaltinamuoju susitiko 2017 metų spalio mėnesio 13 dieną. Jie kartu vyko į Vilnių pirkti jo sūnui dovanos. Vilniuje dar pirko alkoholio, nes buvo Pauliaus sūnaus gimtadienis. Kai apie 21 val. grįžo į Elektrėnus, Paulius nuvyko į savo namus, o ji į savo. Kažkur po valandos jie vėl susirašė sms žinutėmis. Paulius susipyko su žmona ir jis norėjo pasikalbėti. Susitiko kažkur apie 22 val. Draugystės gatvėje prie baseinų. Kaltinamasis buvo su automobiliu ir jie pavažinėjo po Elektrėnus, apvažiavo aplink marias. Po to sustojo aikštelėje, netoli to baseino. Aikštelėje, jie stovėjo gal 20 min., kalbėjosi ir Paulius pasiūlė išgerti. Tas alkoholis, kurį pirko Vilniuje, liko automobilyje. Tai buvo latviškas balzamas. Jie gėrė automobilyje. Gal kokią valandą laiko sėdėjo mašinoje ir gėrė. Policijos mašinos ji tikrai nepastebėjo. Prie paplūdimio jie nebuvo privažiavę. Jie visą laiką buvo sustoję aikštelėje, Paulius tik vieną kartą perstatė mašiną, nes norėjo mašiną pastatyti ant šviesos ar tai į kameras atsukti mašiną. Jos draugas automobilio nevairavo išgėręs.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10672/2017(01) nurodyta, kad P. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 promilės etilo alkoholio. (b.l.22)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, buvo nustatyta, kad įrašo trukmė 2.55 min. Įrašas darytas tamsiu paros metu. 00.48 min. užfiksuota kaip tolumoje juda automobilio žibintai. Automobilis juda kryptimi nuo Elektrėnų marių. 01.06 min. užfiksuota kaip išjungiamos automobilio šviesos. 01.39 min. užfiksuota kaip tarnybinis automobilis įsuka į stovėjimo aikštelę ir į vaizdo registratorių patenka automobilio „Alfa Romeo“ vaizdas. 01.42 min. užfiksuota kaip automobilyje už vairo sėdi automobilio vairuotojas. (b.l. 61-67)

2017-10-14 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra juodos spalvos lengvasis automobilis ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelėje tarp pastatų Nr. 20 ir Nr. 24, Elektrėnuose. Automobilio salone ant galinės sėdynės ir po priekine keleivio sėdyne mėtosi tuščios ir pilnos alaus skardinės. Automobilio salone jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų automobilyje nerasta ir nepaimta. (b.l.5-7)

Tikslu patvirtinti įtariamojo P. G. parodymus, kad nuo Draugystės g. iki jo gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) yra 5 minutės kelio, panaudota internetinio tinklapio www.google.lt paslauga „Žemėlapiai“. Patikrinus Elektrėnų miesto planą pasinaudojant internetinio tinklapio www.google.lt paslauga „Žemėlapiai“ ir nustačius pėsčiojo funkciją, buvo gautas atsakymas, kad šį atstumą einant pėsčiomis ir pasirenkant trumpiausią kelią galima užtrukti 13 min., kadangi toks atstumas sudaro 1,1 km. (b.l.85,86)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio turto apyrašo matyti, kad automobilio Alfa Romeo Alfa 166, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė yra 1910,00 Eur. (b.l. 12).

Iš byloje esančios VĮ Regitra pažymos matyti, kad automobilis Alfa Romeo Alfa 166, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam P. G. (b.l. 11).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 1 d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme P. G. savo kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad 2017-10-13 savo automobilio „Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus nevairavo, nes jis Elektrėnuose su drauge Ž. D. buvo sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje jie vartojo alkoholį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo pozicijos nekeitė. Tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamojo draugė, liudytoja Ž. D.. Tiek kaltinamojo, tiek liudytojos Ž. D. parodymus, duotus ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teismas atmeta kaip nepagrįstus jokiais kitais leistinais įrodymais, o vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie, teismo manymu, patvirtina P. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. nurodė, kad jam dirbant kartu su kolege, važiuojant Elektrėnuose Draugystes gatve, miesto centro link, 150 metrų atstumu pastebėjo nuo marių važiuojančio automobilio žibintus, taip pat pastebėjo, kad automobilis įsuko į pakelėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje tuo metu nebuvo jokių kitų automobilių. Kaip jau nurodė, liudytojas, jų ekipažas labai greitai privažiavo prie aikštelėje sustojusio automobilio, už kurio vairo sėdėjo kaltinamasis. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie įgalintų teismą padaryti išvadą, kad policijos pareigūnas V. M. būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Buvo nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad prie P. G. priklausančio automobilio policijos pareigūnai atvyko tuomet, kai šis automobilis stovėjo. Nors P. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme tvirtino, kad jis stovėjimo aikštelėje buvo apie pusią valandos, kai atvyko policijos pareigūnai ir tiesiog su drauge gėrė automobilyje, jo tokie parodymai atmestini. Policijos pareigūnas, apklausiamas teisme patvirtino, kad nors ir nestabdė šio automobilio, o automobilio, kuris važiavo nuo marių pusės, nei numerio nei markės nematė, tačiau tuo metu jokių kitų automobilių aplinkui nebuvo, nes buvo pakankamai vėlus laikas, be to, P. G. priklausančio automobilio variklis buvo dar šiltas, pastarasis sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje. Pažymėtina, kad liudytojo V. M. duotus parodymus taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnams 2017-10-14 00.48 val. patruliuojant Elektrėnuose, buvo užfiksuotos judančios automobilio žibintų šviesos. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad jokių kitų važiuojančių automobilių tuo metu nebuvo.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis P. G. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų, yra dirbantis asmuo. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką P. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas nesutinka su tokia prokuroro pozicija, nes BK 281 str. 7 d. nusikaltimo kvalifikuojantis požymis ir yra transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju sunkinančių aplinkybių kaltinamojo atžvilgiu teismas nenustatė.

Teismas taip pat nenustatė ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas kaltinamajam P. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma kaltinamajam skirti bausme – bauda. Pažymėtina, jog bausmė - bauda bausmių hierarchijoje yra viena iš švelniausių bausmių po bausmės - viešųjų darbų (BK 42 str.).

P. G. laikotarpyje nuo 2017-10-14, 02.00 val. iki 2017-10-15, 16.20val., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas, todėl šis laikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, įskaitytinas į bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad P. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininkosveikatai ir gyvybei.

P. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas net 3,06 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuomonę bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. G. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Alfa Romeo Alfa 166, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 11). Aukščiau minimas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir turi būti konfiskuotas.

Prokuroro 2017-10-17 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas disponuoti automobiliu Alfa Romeo Alfa 166, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), turi būti taikomas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam P. G. paskirtą kardomąją priemonę –dokumento paėmimą (P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2012-01-19), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.

nusprendė:

P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į bausmę įskaityti P. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-14 iki 2017-10-15, (t.y. viena para) ir skirti P. G. galutinę bausmę - 58 MGL (2184,28Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti P. G. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones - 2 metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Alfa Romeo Alfa 166, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

P. G., skirtą kardomąją priemonę –dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą – P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-01-19 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra.

Prokuroro 2017-10-17 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Išaiškinti nuteistajam P. G., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Vita Lučkauskaitė