Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Aurelijos Puodžiukienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo F. D. skundą dėl antstolės Aurelijos Puodžiukienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Aurelija Puodžiukienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti patvarkymą Dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00359; nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0173/09/00359 kaip neteisėtą (dėl nesuderinamumo su Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK), suėjus vykdymo senaties terminui). Nurodo, kad 2017 m. kovo 27 d. pareiškėjas gavo antstolės patvarkymą Dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00359 dėl 1,25 EUR skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinės mokesčių inspekcijos) ir 16,77 EUR vykdymo išlaidų išieškojimo. 2017 m. balandžio 10 d. antstolei buvo išsiųstas skundas nutraukti vykdomosios bylos vykdymą dėl suėjusio senaties termino, bet antstolė paliko skundą nenagrinėtą. Pareiškėjas nurodo, kad priskaičiuota vykdymo išlaidų suma yra nepagrįsta. Antstolė nesilaikė CPK 630 straipsnyje numatytos pareigos nutraukti vykdomąją bylą suėjus senaties terminui. Pareiškėjo teigimu, antstolė nuo 2008 metų neinformavo jo apie vykdomą išieškojimą, apie antstolės priimtą patvarkymą pareiškėjas sužinojo tik iš laisvės atėmimo įstaigos administracijos. Pareiškėjas nuo 2015 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę ir iki to laiko nei karto negavo jokio laiško ar pranešimo dėl esamos skolos. 2017 m. kovo 27 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo pagal 2008 m. Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą/nutarimą, kuris yra surašytas praleidus 3 metų senaties terminą. Priėmusi neteisėtą patvarkymą iš skolininko pradėtos vykdyti neteisėtos išskaitos, antstolė sąmoningai tyčia nesilaiko teisės aktų reikalavimų, dėl ko pareiškėjui yra daroma turtinė žala.Antstolė Aurelija Puodžiukienė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, 2017 m. gegužės 3 d. patvarkyme nurodė, kad antstolė vykdo 1,25 EUR pašto išlaidų išieškojimą iš skolininko F. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Taigi, skolininkas netinkamai taiko administracinės teisės pažeidimams taikoma senaties terminą šia vykdomajai bylai, kadangi tai nėra išieškojimas dėl administracinio teisės pažeidimo. Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje buvo priimtas, vadovaujantis CPK 688 straipsniu. Lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nepatenka į CPK 668 ir 739 straipsnių apimtį, todėl iš jų gali būti išieškoma.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-12 nutartimi pareiškėjo F. D. skundą tenkino iš dalies ir panaikino antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2017-03-27 priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 173-S-1495. Kitoje dalyje pareiškėjo skundo netenkino.Teismas nurodė, kad antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą priimtas 2009-06-01, t. y., nepraleidus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, kadangi byloje yra įrodymai, kad pareiškėjui buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą. Pažymėjo, kad civilinio proceso įstatymai apskritai nenustato termino, kuriam suėjus nebegali būti vykdomas priverstinis išieškojimas, išskyrus atvejus kai vykdomojoje byloje yra išieškomos tik vykdymo išlaidos. Atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl vykdymo išlaidų dydžio nepagrįstumo. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, atmetė pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu antstolė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje, esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti. Apeliantės nuomone, šiuo atveju CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančias turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos, kadangi nėra teisinio pagrindo panaikinti skolininko lėšų areštą, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-06-12 nutartimi nutarė panaikinti antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-06-12 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Aurelija Puodžiukienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0173/09/00359 dėl skolos išieškojimo iš skolininko F. D. išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai. 2009-06-01 antstolė surašė raginimą įvykdyti sprendimą. Raginimas įteiktas skolininkui 2009-07-04 asmeniškai. 2009 – 2017 metais antstolė periodiškai tikrino registruose esančią informaciją apie skolininką, priėmė kelis patvarkymus areštuoti skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas. Nustačius, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, antstolė 2017-03-27 priėmė Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 173-S-1495, kuriuo antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsnio nuostatomis, areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bendrai 18,02 EUR sumai, nurodė, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino antstolės 2017-03-27 priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 173-S-1495. Atskiruoju skundu apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka.Apeliantė teigia, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolės veiksmai yra teisėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais argumentais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš pareiškėjo lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, gali būti išieškomos skolos. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017-12-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 (40 punktas).Apeliantė taip pat nurodo, kad atsižvelgus į tai, kad nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, nagrinėjamu atveju netaikytinos CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos.Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina nepagrįstais, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų.Pagal suformuotą teismų praktiką dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Vėliau antstoliui vykdant išieškojimą iš skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamų lėšų, jos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.