- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-175-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00663-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų ir sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, E. S., V. Š., L. G., M. N., Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė:
1.1. panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. VPĮ-4-(14.7.126E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto tvirtinimo“;
1.2. panaikinti atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 7SK-2603-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;
1.3. panaikinti atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. VPĮ-5-(14.7.126E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto tvirtinimo“;
1.4. panaikinti atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 7SK-2635-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;
1.5. panaikinti atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 7SK-2676-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;
1.6. panaikinti atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 7SK-2691-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;
1.7. panaikinti atsakovės NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 1P-414-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“;
1.8. panaikinti atsakovės NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 1 P-424-(l. 17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“;
1.9. panaikinti atsakovės NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. lP-467-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“.
2. Ieškovas nurodė, kad jam su trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penki žemės sklypai (Sklypai 1–5), kurių dalys reikalingos Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – Kauno LEZ) teritorijai plėsti ir dėl to paimamos visuomenės poreikiams. Dėl Sklypo 5 projektavimo, iš jo atidalijant visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo dalį (pagal projektą indeksas 4-2) ir ieškovui nuosavybės teise paliekant sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu 4-1, ieškovas pretenzijų neturi. Tačiau atsakovė NŽT ir žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija netinkamai identifikavo turtą – žemės sklypus, dėl kurių pagal teisės aktus turėjo būti pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, o tai reiškia, kad neatliko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – Taisyklės), I ir II skirsniuose numatytų privalomų veiksmų.
3. Pagal ginčijamus atsakovės parengtus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų sprendinius po sklypų padalijimo ieškovui ir kitiems bendraturčiams (tretiesiems asmenims) paliekamos Sklypų 1–4 dalys yra neracionalių ribų, netaisyklingos konfigūracijos siauros juostos ir neaiškios formos įsiterpę plotai, liekantys po visuomenės poreikiui reikalingų plotų atskyrimo, kai kur ieškovui liekančios nuosavybės teisės dalys tėra pusės aro ploto. Taigi, ginčijami aktai priimti pažeidžiant Taisyklių 34.3 punktą, pagal kurį tokiais kaip šis atvejais visuomenės poreikiams turi būti paimamas visas žemės sklypas.
Šalies argumentai
4. Ieškovas taip pat nurodė, kad, jeigu detaliajame plane būtų numatyta ne tik visuomenės poreikiams reikalinga teritorija, t. y. konkreti vieta ir plotas, reikalingi konkrečiam visuomenės objektui (Kauno LEZ teritorijai plėsti), bet ir būtų įtvirtinti sprendiniai dėl Sklypų 1-4 padalijimo – suprojektuoti visuomenės poreikiams reikalingi žemės sklypai ir žemės sklypai, likę atlikus paėmimo procedūrą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas net nebūtų rengiamas, tam turėjo būti rengiami žemės sklypų planai. Aplinkybė, kad ginčo atveju buvo rengiamas žemės paėmimo projektas, o ne žemės sklypo planas, patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens nenuoseklumą ir neteisingą teisės normų taikymą, kadangi detaliajame plane nėra suprojektuoti žemės sklypai, todėl ir nereikia keisti jokių detaliojo plano sprendinių, t. y. nereikia keisti ribų, kurių detaliajame plane nėra. Detaliajame plane yra identifikuota visuomenės poreikiams reikalinga teritorija (konkreti vieta ir plotas), todėl šie sprendiniai nėra ginčijami. Sklypų 1–4 dalys liekančios po visuomenės poreikiui reikalingų plotų atskyrimo, turi būti paimtos visuomenės poreikiams ne dėl to, kad dėl savo savybių (konkrečios vietos ir ploto) būtinos visuomenės reikmėms, bet dėl to, kad pagal savo savybes lieka netinkamos naudoti bet kokiai veiklai. Tai reiškia, kad šie plotai neturėjo ir neturi būti detaliajame plane pažymėti kaip reikalingi konkrečiam visuomenės poreikiui, bet jie taip pat yra paimami visuomenės poreikiams vykdant Taisyklių 34.3 punkto reikalavimus, juolab, kad ginčo atveju to reikalauja patys žemės sklypų savininkai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė NŽT, būdama viešojo administravimo subjektu, veikia teisės aktų jai nustatytos kompetencijos ribose ir vykdo jai priskirtas funkcijas. NŽT, pradėdama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, yra griežtai apribota Žemės įstatymo, todėl ji turi teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją. Jeigu žemė ir (ar) jos dalis, kurią reikia paimti visuomenei svarbiam ekonomikos projektui įgyvendinti, nepatenka į tokio ekonomikos projekto ribas arba ji tam nėra reikalinga, tokia žemė ir (ar) jos dalis negali būti paimama visuomenės poreikiams, priešingu atveju būtų pažeistas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nuosavybė ribojama Kauno LEZ įstatyme numatytu pagrindu; šis įstatymas ne tik apibrėžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams konkrečius tikslus, bet ir nustato, kokio dydžio teritorija reikalinga numatomiems tikslams įgyvendinti bei įtvirtina, kad zonos ribas nustato Vyriausybė. Todėl neišvengiamai turi būti atsižvelgiama tiek į įstatymu nustatytą LEZ teritorijos plotą, tiek į Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 nustatytas ribas.
8. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausanti žemė buvo paimta visuomenės poreikiams įgyvendinti Vyriausybės nutarimo ir atsakovės priimtų įsakymų bei sprendimų pagrindu. Ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypų dalys, kurias ieškovas prašo paimti visuomenės poreikių įgyvendinimui, nepatenka į Kauno LEZ teritoriją. Teismas pabrėžė, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja ginčo teisinių santykių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradėjimo tuo atveju, kai ieškovui priklausančios žemės sklypų dalys nepatenka į Vyriausybės nutarimu nustatytą Kauno LEZ teritoriją. Atitinkamai nusprendus paimti iš ieškovo žemės sklypų dalis, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, būtų pažeistos ne tik Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, bet ir Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos. Teisės aktais nesureglamentuota situacija, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija visuomenės poreikiams turėtų paimti didesnį žemės plotą, negu jo reikia valstybei Kauno LEZ teritorijai plėsti arba inicijuoti šiuo klausimu procesą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašo paimti visuomenės poreikiams ne tik jam, bet ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypų dalis, tačiau tretieji asmenys jokių reikalavimų dėl skundžiamų atsakovės įsakymų/sprendimų panaikinimo, pretenzijų dėl likusių žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams nereiškia.
9. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomas Taisyklių 34.3 punktas šiuo atveju nėra aktualus, kadangi ieškovas ir tretieji asmenys iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams nebuvo nusistatę naudojimosi žemės sklypais tvarkos, o skundžiamais atsakovės sprendimais ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausantys žemės sklypai pertvarkyti padalijimo būdu, suformuojant naujus žemės sklypus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nebuvo įmanoma atskirti bendraturčiams priklausančio turto dalių vienos nuo kitos nepadarius šiam turtui žalos, o atidalinti žemės sklypai negali būti naudojami kaip atskiri daiktai pagal nustatytą iki paėmimo visuomenės poreikiams pagrindinę jų paskirtį. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, jog paliekamos žemės sklypų dalys negalės būti racionaliai naudojamos dėl ploto, ribų, konfigūracijos ir išsidėstymo, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovės NŽT įsakymų/sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, neturi teisinės reikšmės, kadangi NŽT, priimdama įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, turi teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017), o nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo nurodytos valstybės poreikiams nepaimamos žemės sklypų dalys nepatenka į Kauno LEZ teritoriją.
10. Teismas nustatė, kad ginčo atveju visuomenės poreikiams būtina paimti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Vyriausybės nutarimu yra ribojama ieškovo nuosavybės teisė ar pažeidžiamas proporcingumo principas, nes Vyriausybė, nustatydama Kauno LEZ teritorijos ribas, nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl konkrečios apimties žemės sklypų, taip pat individualiais požymiais apibūdintų žemės sklypų (ne)įtraukimo į Kauno LEZ teritoriją, o Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas užtikrina ieškovo teisę gauti visų jo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimą. Iš to seka, kad nėra teisinio pagrindo paimti didesnį žemės plotą, nei jo objektyviai reikia visuomenės poreikiams įgyvendinti. Siekiant visuomenės poreikiams paimti ieškovui priklausančias sklypų dalis, nepatenkančias į Kauno LEZ teritoriją, turėtų būti vykdoma atskira procedūra, vertinant visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą pagal kitus Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, tačiau tai nėra šios bylos ginčo dalykas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas A. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnį. Konstitucija nesuabsoliutina nuosavybės teisių apsaugos, t. y. ją galima paimti iš savininko visuomenės poreikiams esant tam tikroms realizuotoms sąlygoms, numatytoms žemesnės galios teisės aktuose (nuostatuose, taisyklėse, įsakymuose ir pan.).
11.2. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Pusiausvyros išlaikymu negali būti suprantama situacija, kai iš savininko paimama didžioji dalis sklypo visuomenės poreikiams, o kompetentingų institucijų (sąmoningai ar nesąmoningai) suformuojamas ir paliekamas toks sklypas (jo dalis), kuri tarp likusių bendrasavininkių nėra tinkama naudoti pagal paskirtį, negalima normaliai atidalinti tarp bendraturčių ir juo labiau disponuoti, naudoti ir valdyti be žalos sklypui. Atsakovės veiksmais ieškovui suformavus nenaudotinas pagal paskirtį paliekamų sklypų dalis – neadekvačiai ir nelygiaverčiai pažeidžiamos sklypo savininko teisės.
11.3. Žemės įstatymo 45–47 straipsniais ir Taisyklių 34.3 punktu įstatymų leidėjas detalizavo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, sklypo suformavimo tvarką ir principus, paėmimą organizuojančios institucijos pareigas, jeigu sklypo formavimo stadijoje pastebima, kad paėmus dalį sklypo iš savininkų, kita – paliekama – sklypo dalis dėl sklypo padalijimo būdo ir suformavimo ypatybių tampa negalima naudotis tarp sklypo bendraturčių ar negalima jo atidalinti tarp bendraturčių be žalos sklypui.
11.4. Konstitucija ir specialieji teisės aktai, detalizuojantys konstitucinį nuosavybės neliečiamybės principą, gina (ar turi) ginti silpnesniosios šalies teises ir teisėtus interesus. Ginčo atveju apginti ieškovo pažeistas teises galima tik paimant iš ieškovo visą ginčo žemės sklypą, o ne paliekant jam ir kitiems ginčo sklypo bendraturčiams sklypo dalis, kurios po padalijimo suformuotos netaisyklingos formos, kurių negalima atidalinti tarp bendraturčių be žalos turtui ir normaliai naudoti žemės ūkio veiklai. Toks ieškovui ir kitiems bendraturčiams priklausančio turto padalijimo būdas laikytinas neteisėtu turto paėmimu visuomenės poreikiams. Neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skundžiami NŽT sprendimai buvo priimti nesilaikant Žemės įstatymo 45 straipsnio ir jį detalizuojančio Taisyklių 34.3 punkto nuostatų. Pastarieji teisės aktai atsakovę įpareigoja paimti visą ginčo žemės sklypą, organizuoti viso sklypo paėmimui reikalingus dokumentus, procedūras ar netgi teisės aktų (poįstatyminių) priėmimus ar pakeitimus, jeigu egzistuoja Taisyklių 34.3 punkte nurodytos sąlygos.
11.5. Sistemiškai aiškinant, Konstitucijos 23 straipsnis, Žemės įstatymo 45 straipsnis ir Taisyklių 34.3 punktas įpareigoja atsakovę paimti iš ieškovo visą žemės sklypą, o ne jo dalį, net jeigu konkrečiu teisės aktu nenumatyta paimti dalies sklypo visuomenės poreikiams, ir teisingai atlyginti (išmokėti kompensaciją už visą sklypą), kad galėtų įsigyti analogišką ar panašų tiek pločiu, tiek naudingumu sklypą.
11.6. Nepagrįstas teismo argumentas, kad teisės aktais nereglamentuota situacija, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija visuomenės poreikiams turėtų paimti didesnį žemės plotą, negu jo reikia valstybei Kauno LEZ teritorijai plėsti. Būtent tokios situacijos teisinis reglamentavimas numatytas Taisyklių 34.3 punkte.
11.7. Priešingai nei nurodė teismas, Taisyklių 34.3 punkto taikymui nėra būtina sąlyga, kad iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams savininkai turi būti nusistatę naudojimosi ginčo sklypu(-ais) tvarką. Taisyklių 34.3 punkte įtvirtina nuostata yra išimtis iš bendrosios taisyklės dėl visuomenės poreikiams paimamo turto, nustatanti subjektui pareigą (ne teisę) paimti visą sklypą net ir tais atvejais, kai konkrečiu teisės aktu nenumatyta paimti visą sklypą. Tik žinant aiškias būsimo paimamo visuomenės poreikiams sklypo dalies ribas ir paliekamo bendraturčiams sklypo ribas po sklypų padalijimo, galima nustatyti Taisyklių 34.3 punkte nurodytų sąlygų viseto buvimą (nebuvimą) bei spręsti, ar yra prievolė paimti visą sklypą ar tik jo dalį, nurodytą konkrečiame įstatyme (pvz. LEZ įstatyme ir Vyriausybės nutarime) dėl žalos jam padalijus sklypą.
11.8. Taisyklių 34.3 punkte ar kituose teisės aktuose nenumatyta, kad paliekama neracionali turto savininkui sklypo dalis turi būti priskirta prie paimamo sklypo dalies ir naudojama tais pačiais tikslais ar paskirčiai (pvz. LEZ zonos plėtojimui). Paėmus likusią 0,2361 ha ir atitinkamai kitų Sklypų 1-4 dalis, nebus būtina įtraukti jas į LEZ zonos plėtojimą ir (ar) keisti detalųjį planą. Atsakovė ar valstybės atstovas patys turi spręsti, kaip ir kokiu tikslu ją naudos.
11.9. Esant žalai turtui, įstatymas (Taisyklių 34.3 punktas) nustato subjektui prievolę (ne teisę) paimti visą sklypo dalį iš savininko ir teisingai už tai atlyginti. Žala pripažįstama ir tokie atvejai (sąlygos), kai atidalijama (nepaimama) žemės sklypo dalis negalės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir (ar) negalės būti naudojama pagal nustatytą iki paėmimo visuomenės poreikiams pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir kitais atvejais. Ieškovas pagrindė Taisyklių 34.3 punkto taikymo būtiną sąlygą – kad ginčo sklypo dalies, tenkančios bendraturčiams, neįmanoma atskirti nepadarius turtui žalos, t. y. ieškovui paliekamos sklypo dalys išsidėsčiusios siaura juosta, kai kur vos 0,73 m pločio palei gatvę arba įsiterpusios tarp paimamo sklypo ir kito privataus sklypo, kas objektyviai daro sklypo padalijimą negalimu: nebus skirta vietos pravažiavimui tiek lengvajai technikai, tiek sunkiajai žemės ūkio technikai, o tai sukels žalą – žemės ūkio paskirties žemė negalės būti naudojama ūkinei veiklai, tinkamai prižiūrima, ariama, sėjama ir pan.
11.10. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5130-1062/2019 pateiktais išaiškinimais, nes jos ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos, joje nebuvo aiškintas Taisyklių 34.3 punkto taikymas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kauno rajono skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi susijusioje civilinėje byloje Nr. e2-986-587/2021 leido įregistruoti likusių ginčo paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų dalių nuosavybės teises Lietuvos Respublikos vardu, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 14 d.
12.2. NŽT neviršydama savo įgaliojimų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų, priėmė skundžiamus įsakymus ir sprendimus; suformuoti žemės sklypai yra racionalaus dydžio; juose nėra nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių.
12.3. Apeliacinis skundas klaidingai grindžiamas Taisyklių 34.3 punktu, kuris nagrinėjamu atveju neaktualus ir klaidingai traktuojamas, kadangi skirtas žemės sklypams užstatytiems statiniais ir (ar) įrenginiais.
12.4. Suformavus ginčo žemės sklypus, NŽT direktorius priėmė įsakymus dėl jų paėmimo tik tose dalyse, kiek numato Kauno LEZ detalusis planas, nes paimti didesnį plotą žemės sklypų visuomenės poreikiams, nei numatyta, prieštarautų teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
12.5. Ieškovas įgyja teisę į teisingą atlyginimą už paimtą žemės sklypą visuomenės poreikiams, todėl jo teisės nepažeidžiamos, o teiginiai dėl patiriamos žalos yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad, atlikus žemės paėmimą visuomenės poreikiams, ieškovui nebus apribojamos teisės disponuoti (parduoti) ar kitaip apsunkinamas likusių žemės sklypų dalių valdymas.
12.6. NŽT kaip viešo administravimo subjektui galioja imperatyvios teisės normos, todėl ji gali atlikti tik veiksmus leidžiamus teisės aktų ir besivadovaudama pagal teisės aktus priimtais kitų institucijų sprendimais. NŽT nėra suteikta teisė vykdyti žemės paėmimą už Kauno LEZ ribos, dėl šios priežasties ieškinio tenkinimas prieštarautų galiojantiems teisės aktams ir teismų praktikai.
12.7. Žemės paėmimas už Kauno LEZ teritorijos pagal ieškovo poziciją (papildomai paimti ir paliekamas siauras žemės juostas bei įsiterpusias dalis) būtų nepagrįstas ir prieštarautų Konstitucijai.
12.8. Kadangi ginčas kildinamas iš administracinių santykių tarp fizinio asmens ir valstybės institucijų, byla turėtų būti nagrinėjama atitinkamame administraciniame teisme, o bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teismuose turėtų būti taikomos administracinio proceso normos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika.
12.9. Ieškovas turi teisę teikti ieškinį tik dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo, tik dėl savo nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalių, kadangi tretieji asmenys neginčijo žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Be to, trečiųjų asmenų L. G. ir V. Š. valdytos žemės sklypų dalys jau paimtos visuomenės poreikiams.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius pagrindinius argumentus:
13.1. Apeliantas iš esmės siekia nuginčyti konkrečias Kauno LEZ ribas, patvirtintas Vyriausybės nutarimu, tačiau šio klausimo nagrinėjimas nėra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams. Nei Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nei NŽT neturi teisės savarankiškai nustatyti Kauno LEZ ribų ar jas keisti.
13.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tapačioje administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017 (dėl paimamų nevientisų sklypų visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijoje) konstatavo, kad NŽT, priimdama įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, yra griežtai apribota Žemės įstatymo, todėl ji nagrinėjamu atveju turėjo teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją, nes, kaip jau ne kartą akcentuota, būtent Kauno LEZ, kaip visuomeninės reikšmės ekonomikos objektas, sudaro pagrindą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu žemė ir/ar jos dalis, kurią reikia paimti visuomenei svarbiam ekonomikos projektui įgyvendinti, nepatenka į tokio ekonomikos projekto ribas arba ji tam nėra reikalinga, tokia žemė ir/ar jos dalis negali būti paimama numatytiems konkretiems visuomenės poreikiams, priešingu atveju būtų pažeistas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
13.3. Apelianto prielaida, kad taikant Taisyklių 34.3 punktą ir esant jame numatytoms sąlygoms būtina paimti visą žemės sklypą ir išmokėti kompensaciją, prieštarauja teisės aktams, žemės paėmimo visuomenės poreikiams konstituciniam principui (nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant) bei teisėtumo principui, kadangi žemesnės galios teisės aktai (Taisyklės) negali nustatyti iš esmės naujų elgesio taisyklių, kurios nėra įtvirtintos aukštesnės galios teisės aktuose.
13.4. Apeliantas plečiamai aiškina Taisyklių 34.3 punktą. Šioje normoje nėra nustatyta, kad esant situacijai, kai pagal teisės aktus numatyta paimti ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį, turėtų būti paimamas visas žemės sklypas. Taisyklių 34.1 punkte nustatytas atvejis, kai esant sudarytam bendraturčių susitarimui dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu nustatymo, kaip apskaičiuojamas bendraturčiams atlygintinų nuostolių dydis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino reikšmingą šio ginčo išnagrinėjimui aplinkybę, jog toks susitarimas dėl žemės sklypų nesudarytas. Be to, likę bendraturčiai nereiškia jokių reikalavimų nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui.
13.5. Teismas turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje byloje Nr. eA-5130-1062/2019 pateiktais išaiškinimais, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno LEZ ribų reikšmės organizuojant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų, todėl faktinių aplinkybių požiūriu tarp nurodytos ir nagrinėjamos bylos nėra esminių skirtumų, kurie neleistų vadovautis suformuota teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
13.6. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstas žalos žemės sklypams padarymo faktas dėl nepaimamų žemės sklypų dalių neracionalumo.
Žemesnės instancijos teismas
13.7. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-934-343/2021 priimta 2021 m. kovo 18 d. nutartimi leido įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. 1P-425-(1.17 E.) nurodyto 10,4395 ha žemės sklypo 17400/104395 dalį, nuosavybės teise valdomą atsakovės E. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo 17400/104395 dalį šiame įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje. Taip pat buvo nutarta leisti įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. 1P-414-(1.17 E.) nurodyto 10,4395 ha žemės sklypo 17399/104395 dalį, nuosavybės teise valdomą atsakovo A. K. Taigi, iš esmės teismas kitoje civilinėje byloje jau įvertino žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą, todėl šis klausimas neturėtų būti sprendžiamas iš naujo nagrinėjamoje byloje.
14. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Visuomenės poreikiams negali būti paimama žemė, kuri nepatenka į detaliojo plano sprendiniais konkrečiai apibrėžtą Kauno LEZ teritoriją. Priešingai, nei teigia apeliantas, Konstitucijos 23 straipsnio, Žemės įstatymo 45 straipsnio ir kitų nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų nuostatos buvo aiškinamos ir taikomos tinkamai.
14.2. Sklypų 1-4 nepaimamos dalys paliktos apeliantui pagrįstai. Ne šių dalių nepaėmimas, bet priešingai – jų paėmimas būtų pažeidęs imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nes būtų pažeisti teisės aktai, nustatantys konkretaus dydžio ir ribų Kauno LEZ teritoriją. Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti įsakymus ir sprendimus, kuriais į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus būtų įtrauktos apelianto nurodytos Sklypų 1-4 nepaimamos dalys ir kuriais būtų nuspręsta jas paimti visuomenės poreikiams (zonos plėtrai).
14.3. Apeliantas neįrodė nei, kad egzistuoja visuomenės poreikis, nei, kad egzistuoja koks nors kitas teisinis pagrindas nusavinti ir atlyginti jam už Sklypų 1-4 nepaimamas dalis. Nesant visuomenės poreikio paimti žemės sklypus ir sklypų dalis, esančius už Kauno LEZ teritorijos ribų, apelianto nurodytų Sklypų 1-4 nepaimamų dalių paėmimas reikštų nepagrįstą ir neteisėtą žemės, kuri nėra reikalinga zonos funkcionavimui, nusavinimą ir teisės aktams prieštaraujantį zonos išplėtimą.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Apeliantas klaidingai teigia, kad Taisyklių 34.3 punkto nuostatos yra pagrindas paimti visuomenės poreikiams ir Sklypų 1-4 nepaimamas dalis. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju Taisyklių 34.3 punktas nėra aktualus ir neturi būti taikomas, nes jis reglamentuoja kitus teisinius santykius.
14.5. Teisinis reguliavimas, numatantis konkrečias Kauno LEZ teritorijos ribas, riboja sklypų ir jų dalių, nepatenkančių į zonos teritoriją, paėmimą visuomenės poreikiams, neatsižvelgiant į tai, ar likusios (nepaimamos) sklypų dalys yra racionalaus dydžio, formos, ribų ir pan. Apelianto teiginiai dėl Sklypų 1-4 nepaimamų dalių neracionalumo, negalėjimo naudoti pagal paskirtį ir t. t. yra deklaratyvaus pobūdžio.
14.6. Apelianto nurodyta nutartis yra tik viena iš nutarčių, kuriomis vadovavosi teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams laisvųjų ekonominių zonų teritorijų plėtrai, įskaitant Kauno LEZ, yra gausi, nuosekli ir aiški – visuomenės poreikiams negali būti paimama daugiau žemės nei yra reikalinga laisvosios ekonominės zonos teritorijai pagal teritorijų planavimo dokumentą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl NŽT sprendimų ir įsakymų panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti NŽT priimtus administracinius aktus (įsakymus ir sprendimus), susijusius su jam ir kitiems bendraturčiams priklausančių žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams, iš esmės teigdamas, kad pagal ginčijamus atsakovės parengtus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų sprendinius po sklypų padalijimo apeliantui ir kitiems bendraturčiams (tretiesiems asmenims) paliekamos sklypų dalys yra neracionalios; visuomenės poreikiams turi būti paimamas visas žemės sklypas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, pažymėjęs, kad nagrinėjamu atveju viešajam interesui tenkinti reikalinga tik žemė, esanti Detaliuoju planu nustatytos ir Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribose, NŽT turi teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją; siekiant visuomenės poreikiams paimti apeliantui priklausančias sklypų dalis, nepatenkančias į Kauno LEZ teritoriją, turėtų būti vykdoma atskira procedūra. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis apeliantas skunde teigia, jog teismas netinkamai taikė teisės aktus; neįvertino, kad ginčijami aktai neatitinka Taisyklių 34.3 punkto reikalavimų, nes paliekami žemės plotai negalės būti laikomi naudingu plotu ir naudojami pagal tikslinę paskirtį, t. y. negalės būti naudojami nei žemės ūkio, nei jokiai gamybos ar pramonės ar kitai naudingai veiklai. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.
17. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas susideda iš keleto etapų. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
18. Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, priimtu 1996 m. spalio 22 d., buvo įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona (1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad zonos teritorija užima 534 ha, o pagal 4 straipsnį – zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kauno LEZ teritorijos ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“ ir nustatytos, be kita ko, pagal Karmėlavos kadastrinėje vietovėje Kauno rajone 458,6999 hektaro teritorijos planą su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 1 priedas). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo pakeitimo“ pakeitė minėtą Vyriausybės nutarimą Nr. 580, nustatė naujas Kauno LEZ ribas pagal iš dalies (75,3001 ha) sumažinamą tuo metu buvusios Kauno LEZ teritorijos Karmėlavos kadastrinėje vietovėje Kauno rajone plotą (sumažinus – 458,6999 ha) ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamą Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone 75,3001 ha plotą, nekeičiant Kauno LEZ užimamos teritorijos – 534 ha, įtvirtintos Kauno LEZ įstatyme.
19. Byloje nustatyta ir ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, kad apeliantui (ieškovui) ir tretiesiems asmenims E. S., V. Š., L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), be to, apeliantui ir tretiesiems asmenims L. G., E. S., V. Š. ir M. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurių dalys patenka į Kauno LEZ teritorijos ribas ir dėl jų buvo priimti ginčijami administraciniai aktai.
20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais NŽT vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.
21. Vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 ir 3 dalimis, sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Remiantis Taisyklių II skyriumi; šie veiksmai laikytini žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia.
22. Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o, jeigu toks sprendimas buvo apskųstas – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka.
23. Taigi, minėtos teisės aktų nuostatos išskiria tokius žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso etapus: 1) Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 2) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimas ir visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės vertinimas; 3) sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimas.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje reglamentuota, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos; pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų sąrašas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose reglamentuota, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (2 punktas); ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (4 punktas). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas bei ieškinio dalykas.
25. Kaip matyti iš apelianto ieškinio reikalavimų, jis skundžia NŽT priimtus administracinius aktus dėl projekto tvirtinimo, žemės sklypų pertvarkymo padalijimo būdu bei žemės sklypų dalies paėmimo, t. y. tuos veiksmus, kurie atliekami jau pasibaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžiai. Šių aktų negaliojimo pagrindu ieškovas nurodo netinkamą pirminio etapo atlikimą – jog NŽT ir žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija netinkamai identifikavo turtą – žemės sklypus, dėl kurių pagal teisės aktus turėjo būti pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, o tai reiškia, kad neatliko Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Taisyklių I ir II skirsniuose numatytų privalomų veiksmų. Turto paėmimo visuomenės poreikiams neteisėtumas, anot apelianto, pasireiškia tuo, kad skundžiami NŽT sprendimai buvo priimti nesilaikant Žemės įstatymo 45 straipsnio ir jį detalizuojančio Taisyklių 34.3 punkto nuostatų, kadangi paliekamos sklypų dalys neracionalios ir dėl to visuomenės poreikiams turėjo būti paimamas visas žemės sklypas. Iš apelianto procesinių dokumentų turinio akivaizdu, jog ieškiniu ginčijamų aktų panaikinimo jis siekia tik tuo aspektu, kiek jie neapima ir kitų apeliantui priklausančių sklypų dalių, kurios, anot jo, turi būti paimtos visuomenės poreikiams, t. y. apeliantas iš esmės nesutinka su pirminiame žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams etape atliktais veiksmais (neveikimu). Taip pat apeliantas teigia, kad šiuo atveju turi būti taikomas Taisyklių 34.3 punktas.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas (apeliantas) tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde reiškė(-ia) savo nesutikimą su žemės Sklypų 1-4 padalinimu ir sklypų dalių paėmimu visuomenės poreikiams, t. y. jis siekė(-ia), kad visuomenės poreikiams būtų paimamos ne atskiros sklypų dalys, projektuose numatytos paimti visuomenės poreikiams, tačiau viso ploto Sklypai 1-4, išskyrus nurodytas A. K. paliekamas žemės sklypo 2, 3 ir 4 dalis (dėl kurių nepaėmimo jis jokių pretenzijų neturėjo ir neturi): 714 kv. m ploto žemės sklypo 2 dalį (projekte pažymėtą indeksu „2-3“); 4849 kv. m ploto žemės sklypo 3 dalį (projekte pažymėtą indeksu „3-1“); 5108 kv. m ploto žemės sklypo 4 dalį (projekte pažymėtą indeksu „5-1“). Taigi, ieškovas neprieštaravo ir neprieštarauja žemės sklypų 1-4 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pradžiai, neginčija žemės sklypų 1-4 atitinkamų dalių paėmimo visuomenės po-reikiams ir visuomenės poreikio egzistavimo, tačiau mano, kad visuomenės poreikiams turėtų būti paimtos ir jo nurodytos žemės sklypų 1-4 nepaimamos dalys.
27. Taisyklių 34.3 punkte įtvirtinta, kad, jeigu visuomenės poreikiams turi būti paimamas ne visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai ir (ar) įrenginiai (jeigu žemės sklypas užstatytas), o tik dalis nurodyto nekilnojamojo turto, tas nekilnojamasis turtas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims ir neįmanoma atskirti bendraturčiams priklausančio turto dalių vienos nuo kitos nepadarius šiam turtui žalos (atidalijama žemės sklypo, statinio ir (ar) įrenginio dalis negalės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir (ar) pagal nustatytą iki paėmimo visuomenės poreikiams pagrindinę žemės, statinių ar inžinerinių įrenginių naudojimo paskirtį ir panašiai), – visuomenės poreikiams turi būti paimamas visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai ir (ar) įrenginiai (jeigu žemės sklypas užstatytas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, iš Taisyklių turinio matyti, jog minėta teisės norma yra taikoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo etape. Todėl apelianto argumentai, kuriais kvestionuojamas ginčo aktų teisėtumas dėl netinkamo Taisyklių 34.3 punkto taikymo, šiuo atveju nelaikytini pagrįstais.
28. Taigi, nors apeliantas savo ieškinio bei apeliacinio skundo argumentuose nurodo aplinkybes, kad, jo nuomone, buvo netinkamai pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, tačiau reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nereiškia. Todėl ir nurodomos aplinkybės, susijusios su pirminiais žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams etape atliktais veiksmais ar neveikimu, nelemia ginčo aktų panaikinimo, nes ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros stadija yra pasibaigusi. Apeliantas, ginčydamas paskesnių procedūrų metu priimtus administracinius aktus, jų neteisėtumo kitais aspektais nenurodo. Atitinkamai dėl šių aplinkybių neaktualūs ir apelianto nurodomi Konstitucijos bei įstatymų pažeidimai.
29. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Taigi, Žemės įstatymas įpareigoja žemės savininkui už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę atlyginti teisingai. Teisingo atlyginimo pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Teisingo atlyginimo principas yra įtvirtintas ir CK 4.67 straipsnyje, be kita ko, numatančiame, kad valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams leidžiama tik įstatymo numatytais atvejais ir tvarka teisingai atlyginant. Vadinasi, žemės savininkas, manantis, kad jam nėra teisingai atlyginama, turi galimybę įrodinėti visus savo nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Atitinkamai, sprendžiant dėl to, koks atlyginimas būtų teisingas, turi būti atsižvelgta į visus su tuo susijusius savininko praradimus dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Taigi, šiuo atveju apelianto nurodomi praradimai – visuomenės poreikiams nepaimtų apeliantui priklausančių sklypų dalių negalėjimas panaudoti pagal paskirtį ir pan., jeigu tai būtų įrodyta, galėtų būti vertinami sprendžiant teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę klausimą, tačiau, kaip jau minėta, nėra ir negali būti pagrindu ginčijamų aktų panaikinimui.
30. Pažymėtina, kad visuomenės poreikiams negali būti paimama žemė, kuri nepatenka į Detaliojo plano sprendiniais konkrečiai apibrėžtą Kauno LEZ teritoriją. Todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, Konstitucijos 23 straipsnio, Žemės įstatymo 45 straipsnio ir kitų nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų nuostatos pirmosios instancijos teismo buvo aiškinamos ir taikomos tinkamai. Nurodytos įstatymų nuostatos būtų pažeistos tik ieškovo reikalavimų tenkinimo (o ne jų netenkinimo) atveju. Žemės sklypų 1-4 paimamų dalių paėmimas visuomenės poreikiams buvo pradėtas, vykdomas ir užbaigtas, vadovaujantis atitinkamomis teisės aktų nuostatomis. Žemė paimta būtent visuomenės poreikiams, kaip tai apibrėžiama teisės aktuose, tuo tarpu žemės sklypų 1-4 nepaimamos dalys pagrįstai ir teisėtai nebuvo įtrauktos į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus – jos buvo atskirtos nuo Sklypų 1-4 paimamų dalių (Sklypus 1-4 pertvarkius, juos padalinant) ir paliktos ieškovui bei bendraturčiams – tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų.
31. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, dėl to Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Apeliacinio skundo netenkinimo atveju apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas. Duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.