- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2-934-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00045-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos
- Atsakovas
- A. K., E. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovei J. O. B., atsakovų A. K., E. S. atstovei advokato padėjėjai L. L., trečiojo asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės atstovei advokatei E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovams E. S. ir A. K. dėl leidimo paimti žemės sklypo dalis visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypo dalis nustatymo, trečiasis asmuo – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriame prašo: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje)“ nurodyto 10,4395 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), 17400/104395 dalį, nuosavybės teise valdomą atsakovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo 17400/104395 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje; 2) nustatyti, kad atsakovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje)“ paimtą 10,4395 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), 17400/104395 dalį dydis yra 94 400 Eur, iš jų: už paimamą 10,4395 ha žemės sklypo 17400/104395 dalį – 94 400 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 10,4395 ha žemės sklypo 17400/104395 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, – 0 Eur; 3) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje)“ nurodyto 10,4395 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), 17399/104395 dalį, nuosavybės teise valdomą atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo 17399/104395 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje; 4) nustatyti, kad atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje)“ paimtą 10,4395 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), 17399/104395 dalį dydis yra 94 400 Eur, iš jų: už paimamą 10,4395 ha žemės sklypo 17399/104395 dalį – 94 400 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 10,4395 ha žemės sklypo 17399/104395 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, – 0 Eur.
2. Ieškinyje ir dublike nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) laisvoji ekonominė zona yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams ir kurio kūrimas ir plėtra yra užsitęsę, vyksta jau daugiau nei dvidešimt metų, dėl to tolimesnis jos kūrimo ir plėtros procesas, esant teisėtoms galimybėms, turėtų būti sprendžiamas kuo operatyviau. Nepagrįstai delsiant, nepritraukiama investuotojų, jie neskatinami pasirinkti realizuoti savo ekonominius projektus (duomenys neskelbtini) rajone, kas sąlygoja žalos valstybės interesams atsiradimą. Be to, anksčiau pradėjus naudoti žemės sklypo dalis visuomenės poreikiams (t. y., (duomenys neskelbtini) laisvąją ekonominę zoną plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje), bus anksčiau pritraukiamos užsienio investicijos, kuriamos naujos darbo vietos bei sukurtos papildomos nacionalinio biudžeto pajamos. Teigia, kad ieškovės užsakymu, Projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugos tiekėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kelprojektas“ subtiekėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujas būstas“ parengė žemės sklypo vertinimo ataskaitą, pagal kurią atsakovei E. S. mokėtinas 94 400 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo 17400/104395 dalių ir patiriamus nuostolius, iš kurio: žemės sklypo 17400/104395 dalių rinkos vertė – 94 400 Eur, kitų su žemės sklypo 17400/104395 dalių paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis – 0 Eur. Vertinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad atsakovui A. K. mokėtinas 94 400 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo 17399/104395 dalių ir patiriamus nuostolius, iš kurio: žemės sklypo 17399/104395 dalių rinkos vertė – 94 400 Eur, kitų su Žemės sklypo 17399/104395 dalių paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis – 0 Eur. Ieškovė šiame kontekste atkreipė dėmesį, kad atsakovams pagal žemės sklypo vertinimo ataskaitą nustatyti atlyginimo dydžiai už žemės sklypo dalių paėmimą visuomenės poreikiams yra teisingi ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Be kita ko, ieškovė nurodo, kad 2020 m. gruodžio 14 d. į Luminor Bank AS banko Lietuvos skyriuje esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ji pervedė Nacionalinės žemės tarnybos įsakymuose dėl žemės sklypo dalių paėmimo visuomenės poreikiams nurodytų sumų, skirtų sumokėti atsakovams kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypo dalis, bendrą 188 800 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Akcentavo, kad B. ekspertizės metu nustatyta vieno aro kaina yra pernelyg didelė, nes paimti brangiausi sandoriai, paimti vertinti objektai yra iš skirtingų vietovių, vertinimas nėra pakankamai individualizuotas, pažeistas Žemės vertinimo taisyklių 17.1. punkto reikalavimas. B. atrinko 5 objektus, mano, kad tikslinga būtų imti vidurkį tarp šių vertinimų nustatant aro kainą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovai E. S. ir A. K. (toliau – ir atsakovai) nurodo, kad reikalavimai nustatyti atsakovams po 94 400 Eur nuostolių dydžio išmokėjimą yra atmestini, nes neteisingai įvertinta paimamo sklypo rinkos vertė ir atitinkamai pagal ją apskaičiuotas neteisingas atsakovų patiriamas nuostolių dydis dėl paimamo sklypo. Atsakovai taipogi nurodo, kad buvo pažeista žemės sklypo formavimo paėmimui visuomenės poreikiams procedūra, t. y. turi būti paimamas visas sklypas, o ne jo dalis ir už tai išmokama teisinga kompensacija (nuostolių atlyginimas), nes žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta, kad tokiais atvejais, kaip šis ginčo atvejis, visuomenės poreikiams turi būti paimamas visas žemės sklypas, o ne jo dalis. Atsižvelgiant į tai, kad sklypas nebuvo paimtas visas, o suformuotas į du atskirus sklypus, kurių vieno iš jų (paliekamo atsakovams) nėra galimybės normaliai naudoti pagal paskirtį, ieškovės reikalavimai leisti įregistruoti valstybės vardu tik paimamą visuomenės poreikiams sklypą ir leisti naudoti paimamą sklypą visuomenės poreikiams taip pat negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Akcentuoja, kad atsakovai neprieštarauja dėl sklypo dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, taip pat dėl paties paėmimo fakto pagrįstumo ir/ar sklypo reikalingumo visuomenės poreikiams, tačiau nesutinka, kad būtų paimama tik dalis sklypo (10,4395 ha), paliekant visiškai nenaudingą sklypą, kurio atsakovai neturės galimybės naudoti pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, gauti ekonominę naudą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje atsakovų atstovė prašė vadovautis ekspertizės išvadoje nustatyta vieno aro kaina, akcentavo, kad nei ieškovė, nei tretysis asmuo, kritikuodami eksperto išvadą, neprašė jo apklausti teismo posėdyje, todėl vertino, kad su išvada sutinka.
Atsiliepimas
6. Tretysis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, kad su ieškiniu sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė su ieškiniu sutiko, akcentavo, kad ekspertizės išvadoje nustatyta aro kaina yra pernelyg didelė, jos nuomone, teismas galėtų nustatyti aro kainą kaip B. ir B. kainų vidurkį, B. išvada kelia abejonių, nes jo kandidatūrą pasiūlė atsakovai, zonoje buvo daugiau sandorių, tačiau B. pasirinko su aukštesne kaina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas.
10. Ieškinio dalykas šioje byloje yra reikalavimas nustatyti atlyginimo už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydį.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ (duomenys neskelbtini) laisvoji ekonominė zona yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams, o Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 26d. nutarimu Nr. X-1225 „Dėl šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių bei Žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbių ekonominių projektų patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) laisvosios ekonominės zonos plėtra yra įtraukta į patvirtintą Žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbių ekonominių projektų sąrašą. Tokią (duomenys neskelbtini) laisvosios ekonominės zonos svarbą visuomenės poreikiams lemia Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas (duomenys neskelbtini) laisvosios ekonominės zonos įsteigimo tikslas – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą (duomenys neskelbtini) oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, (duomenys neskelbtini) regiono potencialą ir (duomenys neskelbtini) miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti. Ieškovės užsakymu projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugos tiekėjos UAB „Kelprojektas“ subtiekėja UAB „Naujas būstas“ 2020 m. balandžio 20 d. parengė žemės sklypo vertinimo ataskaitą, pagal kurią atsakovei E. S. mokėtinas 94 400 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo 17400/104395 dalį ir patiriamus nuostolius, taip pat ir atsakovui A. K. mokėtinas 94 400 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo 17399/104395 dalį ir patiriamus nuostolius. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija į Luminor Bank AS banko (duomenys neskelbtini) skyriuje esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė Nacionalinės žemės tarnybos įsakymuose dėl žemės sklypo dalių paėmimo visuomenės poreikiams nurodytų sumų, skirtų sumokėti atsakovams kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypo dalis, bendrą 188 800 Eur sumą.
12. Teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi leido įregistruoti paimtas visuomenės poreikiams atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalis naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, o ginčą dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio ir atsiskaitymo sąlygų nustatymo nutarė nagrinėti toliau (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis). Nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl teismas nebesvarsto argumentų dėl netinkamai suformuotų žemės sklypo dalių ir dėl viso atsakovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, nes klausimas yra išspręstas minėta nutartimi.
13. Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, kad paimti daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodant daiktą (turtą). Žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad, paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių statinių, įrenginių ir želdinių rinkos vertė. Vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.
14. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį individualus turto vertinimo būdas reiškia turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal: pirkimo–pardavimo sandorius; turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas; pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas; kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus (5 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktai). Turto arba verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais (6 straipsnio 1 dalis). Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (6 straipsnio 2 dalis).
15. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 54 punkte nustatyta, kad vertinant turtą taikomi: lyginamasis metodas; išlaidų (kaštų) metodas; pajamų metodas; šių metodų deriniai. Turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje (55 punktas). Turto ir verslo vertinimo metodikos 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Pagal lyginamojo metodo esmę, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (57 punktas). Taikant lyginamąjį metodą: surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (58.1 papunktis); įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (58.2 papunktis). Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.) (59 punktas). Darydamas (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius (60 punktas). Jeigu nėra informacijos apie šios metodikos 58.1 papunktyje nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius (61 punktas).
16. Nagrinėjamoje byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės, kuriomis grindžiama paimamo turto vertė – ieškovės užsakymu, atliekant turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, UAB „Naujas būstas“ vertintoja B.) parengta žemės sklypo vertinimo ataskaita, pagal kurią atsakovei E. S. mokėtinas 94 400 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo 17400/104395 dalis, atsakovui A. K. mokėtinas 94400 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo 17399/104395 dalis. Pažymėtina, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktas rašytinis įrodymas apie paimamo visuomenės poreikiams atsakovų turto vertę.
17. Atsakovai, nesutikdami su nustatytu atlyginio dydžiu nesutikimą argumentavo tuo, kad klaidinga paimamo sklypo rinkos vertės nustatymo data (2020 01 06, o turėjo būti 2020 12 08, nes tą dieną priimtas sprendimas paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams; lyginamieji objektai atrinkti nesilaikant teisės aktuose ir teismų praktikoje nusistovėjusių taisyklių, t.y. laikotarpio ir vietovių; neatsižvelgta į individualias vertingas paimamo žemės sklypo savybes. Atsakovai pateikė teismo eksperto V. G. ekspertinį tyrimą (toliau – Ekspertinio tyrimo išvada). Ekspertinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ginčo žemės sklypo (10,4395 ha) rinkos vertė 2020 12 08 yra 1140000Eur, arba 1090 Eur/ už 1 arą, todėl atsakovui A. K. mokėtina kompensacija už jam tenkančią ginčo sklypo paimamą dalį (1,7933 ha iš 10,4395 ha) sudaro 195 469,70 Eur; atsakovei E. S. mokėtina kompensacija už jai tenkančią ginčo sklypo paimamą dalį (1,74 ha iš bendro 10,4395 ha) sudaro 189 660,00 Eur.
18. Teismas paskyrė turto rinkos vertės ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui G. J. B.. Ekspertas nustatė žemės sklypo 10,4395 ha ploto rinkos vertę 2020 12 08 – 784000Eur/751,39 Eur arui.
19. Teismas pažymi tą aplinkybę, kad tik viena išvada yra gauta CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus atitinkamą ekspertizę. Kiti dokumentai gauti byloje pačių dalyvaujančių asmenų užsakymų pagrindu. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė teismo ekspertas G. J. B., kadangi ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atliktų ekspertizių aktais, turto vertinimo ataskaitomis, dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, eksperto parinktų žemės ūkio paskirties lyginamųjų pavyzdžių, taikyto metodo, ekspertizės išvadų pagrįstumo proceso dalyviai nurodė tik savo samprotavimus, neprašė kviesti eksperto paaiškinimams ar papildomiems klausimams užduoti, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą.
20. Ekspertizės akte nustatyti duomenys gali būti paneigti tik esant įrodymams dėl jų nepatikimumo, ydingumo. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo metu, vertinta pagal faktinę situaciją. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Atkreipiamas dėmesys, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neprašė į teismo posėdį iškviesti ekspertą, kad paaiškintų išvadą dėl turto rinkos vertės, neprašė skirti papildomą ar pakart
21. otinę ekspertizę, todėl darytina išvada, kad su ekspertizės nustatyta turto rinkos verte iš esmės sutiko. Kadangi teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvadų pagrįstumu (CPK 187 straipsnis), jis jomis vadovaujasi ir sprendžia, jog nustatytinas toks atlyginimo už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydis: atsakovui A. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje)“ nurodyto 10,4395 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 17400/104395 dalį, dydis yra 134 652,50 Eur. Nustatytina, kad atsakovei E. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje)“ nurodyto 10,4395 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 17400/104395 dalį, dydis yra 134656,60 Eur.
22. Dalis atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus atsakovams yra sumokėta. Todėl nustatytina, kad su atsakovais atsiskaitoma papildomai padidintų žemės sklypų rinkos verčių dydžiais piniginėmis kompensacijomis. Nustatytina, kad atsiskaitoma tokiomis piniginėmis kompensacijomis: su E. S. – 40256,60 Eur (134656,60 – 94400); su A. K. – 40252,50 Eur (134652,50 - 94400).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
23. Atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovai turėjo pagrindą nesutikti su ieškovės siūlomomis sumomis, dėl ko ginčas persikėlė į teismą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovai nurodo, jog jie turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: A. K. prašo teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidų dydį patvirtina: 50 Eur plius PVM, kas iš viso sudaro 60,50 Eur su PVM pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija Nr. CEE2021101207; 242 Eur su PVM pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija Nr. CEE2021081031. Jas patvirtina išankstinės sąskaitos - faktūros už teisines paslaugas 2021 10 12 serija Nr. CEE2021101207 50 Eur sumai; 2021 08 10 serija Nr. CEE2021081031 242 Eur sumai ir mokėjimo nurodymas 2021 11 16 Nr.64 363 Eur sumai. PVM sąskaita – faktūra serija Nr. CEE2021111601 363 Eur sumai, 2021 11 16 mokėjimo nurodymas Nr. 64. 2021 04 29 PVM sąskaita – faktūra serija Nr.CEE2021040936 1240,64 Eur sumai (atsiliepimas – 900 Eur, kt. suma dėl vertinimo); 2021 05 10 serija Nr.CEE2021051006 1028 Eur sumai (tripliko rengimas); 2021 05 10 serija ICEE2021051001 363 Eur sumai (pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas). 2021 04 11 Mokėjimo nurodymas 1240,64 Eur, 2021 04 11 Mokėjimo nurodymas Nr.1 1482,25 Eur, 2021 05 16 mokėjimo nurodymas Nr. 41028,50 Eur sumai; 2021 05 16 mokėjimo nurodymas Nr. 363 Eur sumai. Taip pat A. K. pateikė 2021 10 18 sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2021 10 18 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. CEE2021081031 ir CEE2021101207 pervedė 847 Eur. Teismas pagrįstomis pripažįsta atsakovo A. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas sumoje 2956,50 Eur (60,50+242+900+1028+363+363), kurias ir priteisia iš ieškovės. Atsakovo A. K. turėtas 800 Eur išlaidas už ekspertinės išvados pateikimą teismas palieka atsakovo išlaidomis, nes šia išvada teismas nesivadovavo. Atsakovo A. K. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 punkto, 7 punkto, 8.2 punkto, 8.19 punkto, 2004 m. balandžio 2 d. redakcija Nr. 1R-85), teismo pripažintos pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis todėl 2956,50 Eur suma priteistina iš ieškovės.
24. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, nes palaikė ieškinį. Kadangi ieškinys netenkintas, tai ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų netenkinamas.
25. Kadangi ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei iš jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 268-270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovui A. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje)“ nurodyto 10,4395 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 17400/104395 dalį, dydis yra 134652,50Eur.
Nustatyti, kad atsakovei E. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) laisvajai ekonominei zonai plėsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje)“ nurodyto 10,4395 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 17400/104395 dalį, dydis yra 134656,60Eur.
Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (juridinio asmens kodas 188621919) su A. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaito 40252,50 Eur pinigine kompensacija.
Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (juridinio asmens kodas 188621919) su E. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaito 40256,60 Eur pinigine kompensacija.
Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (juridinio asmens kodas 188621919) atsakovo A. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2956,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.