Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Trakų r., Rūdiškės, (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nužudė kitą žmogų, nusikalstamą veiką padarydamas tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis.

2013-07-07 apie 00.40 val., laukymėje prie Trakų g. 5A namo, Rūdiškėse, Trakų r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau 8 smūgių rankomis bei kojomis A. R. į galvos sritį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, pereinančias į kairio smilkinio ir kairio skruosto sritį, kairiame žande, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje, muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke, kairėje ausyje, žaizdą kairio žando gleivinėje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvas veido ir galvos plaukuotosios dalies minkštuosiuose audiniuose, dešinės akies voko išoriniame trečdalyje, kairės akies vokų srityje, kairio momens srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis mirė, tokiu būdu tyčia nužudė A. R..

Motyvuojamoji dalis

D. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta kaltinamojo bei liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu surašytais protokolais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo veiksmais, objektų apžiūra.

Apklaustas teismo posėdyje D. J. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad 2013-07-06 apie 16 val. prie jo namų atėjo S. B., su kuriuo kartu nuėjo prie parduotuvės ir susitiko su A. R.. Nuėję į parduotuvę nusipirko alaus, kurį gėrė miškelyje netoli degalinės. Vėliau A. R. liepė jam atnešti kažkur žolėse numestą butelį alaus. Jam atsisakius atnešti, A. R. rankomis pradėjo jį mušti, jis gynėsi, kiek sudavė smūgių A. R. - neskaičiavo, taip pat neskaičiavo kiek smūgių sudavė jis A. R., tačiau abejoja, kad daug smūgių sudavė. Jis nuėjo namo ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri jį nuvežė į ligoninės priimamąjį. Vėliau jis paskambino R. R. ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir parvežtų jį iš ligoninės. R. R. jam pasakė, kad jis važiuos paimti savo žmonos ir jį parveš į namus. Į namus jį parvežė 24 val. Grįžęs į namus, pabuvo apie 10 minučių ir vėl išėjo nusipirkti alaus. Jis nuėjo pas kaimynę, kur nepažįstamas vyriškis padavė du butelius alaus. Eidamas link namų, prie sankryžos, netoli namų (duomenys neskelbtini) pastebėjo miegantį A. R.. Jis pradėjo A. R. žadinti, liepė eiti namo, tačiau A. R. atsakė, kad nori pagulėti. Staiga tarp jų vėl prasidėjo muštynės. A. atsistojo ir pradėjo jį pulti. Tuomet jis A. sudavė penkis kartus į galvos sritį. A. nukrito ant žemės ir savo rankomis jį patraukė už jo kojų. Jis parkrito ant nugaros ir gulėdamas spyrė A. į galvos sritį. Gavęs smūgius A. pradėjo svaidytis necenzūriniais žodžiais, o jis atsistojo ir nuėjo namo, palikęs A. R. gulėti. Jis parėjęs į namus išgėrė dvi stiklines alaus ir nuėjo miegoti. Ryte jį prižadino mama ir pasakė, kad A. R. negyvas.

Apklaustas įtariamuoju D. J. parodė, kad jis A. R. pažįsta labai gerai. A. R. gyveno netoli jo namų. Jis su A. R., kai pastarasis būdavo blaivus, sutardavo normaliai, tačiau, kai būdavo girtas, pastoviai kibdavo tiek prie jo, tiek prie kitų žmonių. Jis yra A. R. ir anksčiau susimušęs. 2013-07-06 15 val. 40 min. prie jo namų atėjo jo pažįstamas S. (S. B.) ir pasiūlė išgerti alaus. Tada paskambino A. R.. Jie visi trys susitiko prie parduotuvės. Nuėjo į parduotuvę „Edena“, ir nusipirko 6 vnt. ar 7 vnt. alaus po 1 litrą talpos, penkių laipsnių stiprumo. Jie visi trys nuėjo netoli Rūdiškių degalinės esantį miškelį. Visi trys miškelyje gėrė alų. Jis, išgėręs du litrus alaus, nuėjo į namus atnešti skrudintos duonos. Jis grįžo praėjus maždaug 20 minučių ir atnešė skrudintos duonos. A. R. ir S. B. buvo išgėrę dar du butelius alaus. Jie vėl trise gėrė ir apie 19.30 val. išgėrė visą buvusį alų. Tada A. R., iš pradžių pradėjo žodžiais kabintis prie jo, po to liepė jam atnešti kažkur žolėse numestą butelį alaus. Jis A. R. atsakė, kad jeigu jam reikia, tegul pats eina ir atsineša alų. Tuo metu A. R. jį užpuolė - rankomis jam sudavė apie 20 smūgių į galvą, padarydamas dešinės akies sumušimą. Įtariamasis buvo savo rankomis užsidengęs galvą. S. B. sudrausmino A. R. ir liepė jam baigti muštis. Įtariamasis tik gynėsi, nesudavė nei vieno smūgio. S. B. atitraukė A. R. nuo jo ir tuo metu pastarasis įspyrė jam į veidą du kartus. Nuo spyrių į veidą jam bėgo kraujas iš nosies, buvo apibrozdintas veidas. Jis iš karto nuėjo į savo namus. A. R. su S. B. pasiliko sėdėti toje pačioje vietoje ant suoliuko. Jis pats sau iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Maždaug apie 21 val. į jo namus atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jį apžiūrėjusi felčerė išvežė į Trakų ligoninės priėmimo skyrių. Jį ligoninės priėmimo skyriuje apžiūrėjo budintis gydytojas, išrašė vaistų, davė išrašą ir paleido į namus. Jis paskambino R. R. ir paprašė, kad jis iš Rūdiškių atvažiuotų į Trakus ir parvežtų jį iš ligoninės. R. R. jam pasakė, kad jis palauktų apie 1 - 1,5 val. Tada jis važiuos paimti savo žmonos ir jį parveš į namus. Įtariamąjį į Rūdiškes R. R. atvežė maždaug 00.20 val. Jis iš karto nuėjo į namus. Namuose savo tėvui J. J. pasakė, kad nueis alaus. Alaus negavo. Grįžęs į namus, pagėrė vandens, namuose pabuvo apie 10 minučių ir vėl išėjo. Jis nuėjo pas kaimynę, tačiau jos nerado. Duris jam atidarė nepažįstamas vyras. Jam nepažįstamas vyriškis padavė du butelius po 1 l alaus. Jis paėmęs alų ėjo namų link. Eidamas link namų, prie sankryžos, netoli Trakų g. 25A, prie tako, pastebėjo miegantį A. R.. Jis priėjo prie A. R. ir pradėjo jį žadinti. Jis paėmė A. rankomis už pažastų, norėjo jį pakelti, sakė, kelkis ir eik namo miegoti. A. jam atsakė, kad dar pagulės 10-15 minučių ir tada eis. Jis prie A. gulinčio pabuvo apie 5-7 minutes. Po to vėl pradėjo jį žadinti. A. atsistojo ir pradėjo pulti jį kumščiais. A. buvo girtas. Jis tuomet A. iš rankos kumščio penkis kartus smogė į galvos sritį. A. nukrito ant žemės ir savo rankomis jį patraukė už jo kojų. Jis parkrito ant nugaros. Jis gulėdamas du kartus spyrė A. į galvos sritį. Jis paliko A. gulintį ant žemės, ir iš karto norėjo paskambinti greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir juos iškviesti, nes galvojo, kad rimtai sužeidė A.. Jis pradėjo skambinti, tačiau nespėjo surinkti 112, bendrosios pagalbos telefono, nes jo mobiliojo ryšio telefonas išsikrovė. A., gulėdamas jam grasino, kad jam bus blogai ir pasakė lenkišką keiksmažodį. Jis nuėjo į namus ir paliko A. dar kažką rėkiantį. Jis parėjęs į namus išgėrė dvi stiklines alaus ir nuėjo miegoti. Jis namuose negalėjo pasikrauti mobiliojo ryšio telefono, nes nerado pakrovėjo. Ryte apie 7 val. jį prižadino mama J. J. ir pasakė, kad matė gulintį A. R.. Jis atsikėlė, apsirengė ir nuėjo pažiūrėti į tą vietą, kur paliko gulintį A. R.. Atėjęs į tą vietą pamatė, kad A. R. guli 3 metrai atstumu nuo tos vietos kur jis jį paliko. A. R. gulėjo ant pievos. Šalia stovėjo A. brolis R.. Jis R. paklausė ar A. gyvas. R. pasakė, kad A. negyvas. A. gulėjo apsirengęs tais pačiais drabužiais: juodais marškinėliais, mėlynos spalvos šortais, juodos spalvos „kroksais“ kaip ir iš vakaro. Jis taip pat buvo apsirengęs tais pačiais drabužiais: marškinėliais, džinsiniais šortais ir mėlynos spalvos guminėmis tapikėmis. Kai jis pažadino A., pastarasis atsikėlė ir pradėjo priekaištauti, dėl ko jis jį žadina. Jis A. liepė eiti į namus. A. liepė nelįsti prie jo, prisiartino prie jo ir kumščiais du kartus smogė jam į galvą. Jis nespėjo užsidengti veidą ir smūgiai jam kliuvo. Tuomet jis gindamasis penkis kartus kumščiais sudavė A. į galvos sritį. Jis pastūmė A. ant žemės, po ko pastarasis nukrito ant žemės. A. jį sugriebė už kojų ir parvertė ant žemės šalia savęs, tuomet jis išlaisvino dešinę koją ir du kartus spyrė A. į galvą. A. R. visą laiką pats provokavo smurtą (b.l. 82-85).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis D. J. patvirtino savo duotus parodymus (b. l. 92-98).

Apklausta nukentėjusioji V. R. parodė, kad savo sūnaus A. R. įvykio dieną nematė, tik kitą dieną ryte atėjęs kaimynas H. P. pasakė, kad yra atvažiavusi policija ir tikriausiai ten guli jos sūnus. Vėliau iš kaimynų sužinojo, kad jos sūnus A. gėrė kartu su D. J., vėliau susipyko, nes D. J. norėjo pavogti pinigus iš vieno draugo, o jos sūnus neleido, todėl ir susimušė. Prašo priteisti 7000 Lt turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos: 950 Lt karstas, 120 Lt kryžius, 350 Lt kostiumas, 170 Lt batai, 25 Lt kaklaraištis, 30 Lt baltiniai, 20 Lt apatiniai marškinėliai, 10 Lt apatiniai, 2 Lt kojinės, 250 Lt grimas, 35 Lt portretas, 5 Lt abrazelis, 25 Lt rožančius, 40 Lt žvakės, 170 Lt karsto papuošimas, 200 Lt automobilis, 400 Lt duobkasiai, 400 Lt šeimininkės, 300 Lt laidotuvių namai, 300 Lt mišios, 400 Lt maistas laidotuvių namuose, 1400 Lt gedulingi pietūs, kuriuose dalyvavo 40 žmonių, 1400 Lt mišios po 30 dienų, taip pat dalyvavo 40 žmonių. Nurodė, kad jiems buvo išmokėta 1040 Lt laidojimo pašalpa. Taip pat prašo priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos.

Apklaustas liudytoju H. P. parodė, kad 2013-07-07 apie 04.50 val. išėjęs parūkyti į balkoną, pastebėjo, kad pievoje netoli namų guli žmogus. Parūkęs išėjo į lauką pažiūrėti ir priėjęs arčiau pamatė gulintį jaunuolį, kurio veidas ir rankos buvo kruvinos, ant žolės prie veido buvo kraujo dėmė. Jis iškvietė policiją ir medikus. Atpažino jaunuolį, tai buvo A. R..

Apklaustas liudytoju R. R. parodė, kad jis yra A. R. brolis. 2013-07-06 apie 22 val. jam į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino D. J. ir paklausė ar gali paimti jį iš Trakų ligoninės priėmimo skyriaus. Liudytojas pasakė, kad galės atvažiuoti vėliau. Kai atvažiavo, sutiko D. J. prie „IKI“ parduotuvės, šalia priėmimo skyriaus ir kartu nuvažiavo paimti liudytojo sutuoktinės. Matė, kad D. J. veidas buvo sumuštas, kuris pasakė, kad jį sumušė pažįstami ir jiems dar atkeršys. Apie muštynes su jo broliu A., D. J. nieko neminėjo, tik vėliau sužinojo apie jų konfliktą. Nurodė, kad jo brolis A. R. ir D. J. buvo neišskiriami draugai, dažnai vartodavo alkoholį. Kitą dieną anksti ryte jam paskambino brolis V. R. ir pasakė, kad lauke surado gulintį negyvą brolį A.. Jis iš karto atvyko į įvykio vietą.

Apklaustas liudytojas J. J. parodė, kad 2013-07-06 apie 22 val. grįžus namo, jo sutuoktinė J. J. pasakė, kad jų sūnų D. J. išvežė greitoji, nes jis buvo sumuštas. Vėliau apie 24.00 val. sūnus D. grįžo namo, bet neilgam. Sakė, kad eis atsinešti alaus. Grįžo maždaug po 10 min. su buteliu alaus, kurį kartu išgėrė ir nuėjo miegoti. Ant sūnaus veido matėsi mėlynės. Apie tai, kad jis susimušė su A. R., sūnus jam nesakė. Jo sūnus su A. R. buvo neišskiriami draugai, visada būdavo kartu. Kitą dieną ryte apie 8.00 val. išėjo į lauką pašerti šuns ir iš kaimynės sužinojo, kad A. R. yra negyvas. Apie tai pasakė D., kuris nepatikėjo ir iškart išbėgo į lauką.

Apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad 2013-07-06 15.00 val. jis susitiko kartu su D. J. ir A. R., nuėję į parduotuvę nusipirko išgerti ir po to miškelyje gėrė alų. Ten buvo apie pora valandų. Apie 16.00-17.00 val. tarp D. J. ir A. R. įvyko konfliktas, tačiau nežino dėl ko jie susipyko, kažkas dėl senų skolų. A. R. pradėjo mušti D. J., muštynių metu jie buvo nukritę ant žemės ir grūmėsi vienas su kitu. Po to D. J. nubėgo į savo namus, o jis kartu su A. R. nuėjo pas save į namus. A. R. pas jį namuose triukšmavo, todėl liudytojo sutuoktinė iškvietė policiją, nes pagalvojo, kad tai jis šaukia ir jį išvežė į Trakų r. policijos komisariatą. Kai pareigūnai jį vedė į automobilį, matė, kad A. R. sėdėjo ant laiptų prie daugiabučio namo, kur gyvena.

Apžiūros protokolu nustatyta, kad tyrimo metu apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro gauti pagalbos kvietimo įrašai, padarytos stenogramos ir įrašai įrašyti į kompiuterinę laikmeną. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad pirmame įraše į bendrąjį pagalbos centrą skambino vyras, kuris kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes buvo sumuštas. Antrajame įraše užfiksuota, jog į bendrąjį pagalbos centrą skambino vyras, kuris kvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 68-72).

Išraše iš D. J. medicininių dokumentų 2013-07-07 nurodyta diagnozė – daugybiniai galvos paviršiniai sužalojimai (b. l. 112).

Specialisto išvadoje Nr. M 957/13 (01) konstatuota, kad A. R. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, pereinant į kairio smilkinio ir kairio skruosto sritį, kairiame žande; odos nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje; muštinėmis žaizdomis kairės akies viršutiniame voke, kairėje ausyje; žaizda kairio žando gleivinėje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose dešinės akies voko išoriniame trečdalyje, kairės akies vokų srityje, perėjus į kairio skruosto sritį, kairio momens srityje; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju; galvos smegenų pabrinkimu; progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. A. R. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, pereinanti į kairio smilkinio ir kairio skruosto sritį, kairiame žande; odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose; muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, kairėje ausyje; žaizda kairio žando gleivinėje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvos veido ir galvos plaukuotosios dalies minkštuosiuose audiniuose dešinės akies voko išoriniame trečdalyje, kairės akies vokų srityje, perėjusi į kairio skruosto sritį, kairio momens srityje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais neilgai trukus iki A. R. mirties. A. R. lavono kraujyje rasta 3,66%o etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. A. R. lavono kraujyje opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta. Šlapime opijatų, amfetaminų, barbitūratų, benzodiazepinų, fenotiazinų, amitritilino, difenhidramino, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta. Sužalojimai, konstatuoti A. R. lavone, visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimai, konstatuoti A. R. lavone, padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Sužalojimai, konstatuoti A. R. lavone, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu, todėl pasakyti, kuris jų padarytas pirmiau, o kuris vėliau nėra galimybės. Sužalojimų rankose, kurie galėjo būti padaryti savigynos metu, A. R. lavone nėra. Neatmetama galimybė, kad po visų kūno sužalojimų padarymo A. R. galėjo kurį laiką atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl progresuojančio centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo. A. R., remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu lavono tyrimo metu bei histologinio tyrimo duomenimis, po visų kūno sužalojimų padarymo galėjo gyventi nuo keliolikos minučių iki kelių valandų. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu ir nenurodo nukentėjusiojo ir užpuoliko (-ų) tarpusavio išsidėstymo. Sužalojimuose, konstatuotuose A. R. lavone, individualūs žalojančių daiktų požymiai neužsifiksuoti. Požymių nurodančių, kad po A. R. mirties iki lavono aptikimo buvo keičiama lavono poza, nėra (b. l. 25-30).

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad D. J. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d., nes jis nužudė kitą žmogų.

Teismo vertinimu kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t.y. suduodamas smūgius į gyvybiškai pavojingą kūno vietą (galvos sritį), suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir nors nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Apie kaltinamojo tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, kaltininko ir nužudytojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu.

Vertinant gynėjo argumentus dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį, pažymėtina, kad minėtame straipsnyje nustatyta privilegijuota nužudymo nusikaltimo sudėtis taikoma tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant labai didelio susijaudinimo arba vadinamojo fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis. Taigi kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-275/1999, 2 K-271/2008, 2 K-613/2011 ir kt.). Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2013-07-06 20.58 val. buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba, nustatytos diagnozės šifras : k. antakio mušta žaizda, veido sumušimas (b. l. 65). Iš D. J. medicininių dokumentų 2013-07-07 išrašo matyti, kad jam diagnozuota daugybiniai galvos paviršiniai sužalojimai (b. l. 112). Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad D. J. smurtiniai veiksmai A. R. atžvilgiu sekė ne iš karto po to, kai įvyko pirmasis konfliktas su nukentėjusiuoju 2013-07-06 apie 19.30 val., bet po kelių valandų, t.y. 2013-07-07 apie 00.40 val. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eidamas link namų, prie sankryžos, netoli Trakų g. 25 A, prie tako, pastebėjo miegantį A. R.. Jis priėjo prie A. R. ir pradėjo jį žadinti. Jis paėmė A. rankomis už pažastų, norėjo jį pakelti, sakė, kelkis ir eik namo miegoti. A. jam atsakė, kad dar pagulės 10-15 minučių ir tada eis. Jis prie A. gulinčio pabuvo apie 5-7 minutes. Po to vėl pradėjo jį žadinti. A. atsistojo ir pradėjo pulti jį kumščiais. A. buvo girtas. Jis tuomet A. iš rankos kumščio penkis kartus smogė į galvos sritį. A. nukrito ant žemės ir savo rankomis jį patraukė už jo kojų. Jis parkrito ant nugaros. Jis gulėdamas du kartus spyrė A. į galvos sritį (b.l. 82-85). Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pastebėjęs miegant A. R., pradėjo jį žadinti, liepė eiti namo, tačiau A. R. atsakė, kad nori pagulėti. Staiga tarp jų vėl prasidėjo muštynės. Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis nurodo, kad A. R. girtas miegojo, ir tik jį pažadinus, pradėjo priekaištauti bei kumščiais du kartus smogė kaltinamajam į galvą (b. l. 85), todėl vertinti kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kaip padarytus dėl labai didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, ir kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad neteisėtas asmens poelgis – tai prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–207/2010, 2K-305/2010). Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo elgesys negali būti vertinamas kaip neteisėtas ar itin įžeidžiantis BK 130 straipsnio prasme. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors nukentėjusysis prie kaltinamojo nepriekabiavo, buvo girtas ir miegojo (nustatyta, kad lavono kraujyje buvo 3,66 procentai etilo alkoholio (b. l. 26)), kaltinamasis vis tiek buvo nusiteikęs tęsti konfliktą. Taigi kaltinamasis smurtą vartojo ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi ar provokuojančio elgesio, bet kilus abipusiam konfliktui ir muštynėms. Pažymėtina, kad muštynės yra toks kelių asmenų konflikto sprendimo būdas, kuriame nėra besiginančiųjų, nes visi turi agresyvių ketinimų ir nė vieno muštynių dalyvio veiksmai negali būti pripažįstami provokuojančiais (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013). Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jei nebūtų jo (A. R.) kėlęs ir palikęs jį gulėti, tikriausiai nieko nebūtų įvykę. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nukentėjusiojo veiksmų vertinti ir kaip provokuojančio elgesio BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, ir tuo labiau, kad buvo susiklosčiusi BK 28 straipsnyje numatyta būtinosios ginties situacija.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji V. R. prašo priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos bei 7 000 Lt turtinės žalos (dokumentų, patvirtinančių šią žalą, nepateikta).

CK 6.291 str. 1 d. nustato, kad mirus asmeniui, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Pažymėtina, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Nors laidojimo išlaidų nepagrindžia dokumentai, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad asmuo, patyręs artimo netektį, patiria didžiulį stresą ir ne visuomet pagalvoja apie būtinumą rinkti dokumentus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas. Be to, dalį apeigų sudaro specifinės (bažnytinės ritualinės) paslaugos, kurias pagrįsti dokumentais objektyviai yra neįmanoma. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti, ar tos išlaidos, kurių nepagrindžia dokumentai, yra realios ir pateisinamos. Teismo vertinimu protingumo kriterijus šiuo konkrečiu atveju atitinkančios išlaidos yra 6 000 Lt išlaidos. Pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, todėl pagal formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiosios gautos socialinės išmokos, susijusios su žuvusiojo laidojimo išlaidomis, turi būti išskaičiuojamos iš pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo išmokėta 1 040 Lt laidojimo pašalpa. Atsižvelgiant į tai, atlygintinos turtinės žalos dydis yra 4 960 Lt (6 000 Lt -1 040 Lt).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2 K-114/2008, 2 K-420/2007, 2 K-209/2007). Pažymėtina, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. yra nukentėjusiosios V. R. sūnus, su kuriuo ji kartu gyveno. Todėl nekyla abejonių, kad dėl savo sūnaus mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, emocinius pergyvenimus, t.y. patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad D. J. įvykdė tyčinį nusikaltimą, sukėlusį sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Todėl nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis tokiais atvejais negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 30 000 Lt suma nėra aiškiai per didelė bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-130/2011, 2 K-148/2011, 2 K-118/2013 ir kt.).

Skiriant kaltinamajam D. J. bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol nebuvo teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 126). Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitą neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad D. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu nurodė, kad labai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju D. J. pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius bei esmines aplinkybes dėl smūgių sudavimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą patvirtina bylos medžiaga – paties kaltinamojo, liudytojų J. J. ir R. R. parodymai. Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, D. J. asmenybę, jauną amžių, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nebuvo planuotas, kas patvirtina, kad padaryta veika mažesnė už rūšinį pavojingumą, į neatstatomas nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinus tai, jog skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, todėl kaltinamajam D. J. skiriama LR BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-07-07 iki 2013-08-09.

Atsižvelgiant į tai, kad D. J. paskirta ilgalaikė reali laisvės atėmimo bausmė, kad kaltinamasis niekur nedirba, nesimoko, taigi nėra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeičiama į suėmimą (BPK 122 str. 2 d.).

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimu.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką D. J. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2013-07-07 iki 2013-08-09.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą ir suimti jį teismo posėdžių salėje. Įskaityti į bausmės atlikimo suėmime išbūtą laiką nuo sulaikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti V. R. iš D. J. 4 960 ( keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt) Lt turtinei žalai ir 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

D. J. džinsinius šortus, ant kurių yra rudos spalvos dėmės, marškinėlius

trumpomis rankovėmis, ant kurių yra rudos spalvos dėmių, šlepetes, geltonos spalvos marškinėlius, saugomus Vilniaus apskr. VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2. D. J. seilių lyginamuosius pavyzdžius, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, paimtais nuo A. R. kairės veido pusės, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, paimtais nuo A. R. dešinės rankos krumplių, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, paimta nuo A. R. kairės rankos krumplių, D. J. kairės ir dešinės rankos pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.