- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-30
- Bylos Nr.
- e2-2523-805/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00425-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- T. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. R.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. patikslintą ieškinį atsakovui T. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. T. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovui T. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, kuriuo prašo pakeisti 2017 m. balandžio 16 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-264-805/2018, dalį dėl išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai U. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki dukros pilnametystės, ir iš atsakovo T. J. priteistą išlaikymą dukrai U. J. padidinti iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, jog ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą U. J., gimusią (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo 2017 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-264-805/2018, buvo nutraukta R. J. (T.) ir T. J. santuoka, iš atsakovo T. J. priteista nepilnametės U. J. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui iki dukros pilnametystės. Priimant teismo sprendimą, dukrai U. J. tuo metu buvo dveji metai. Šiuo metu dukrai U. J. yra devyneri metai. Per tą laiką dukros poreikiai padidėjo iš esmės. Atsakovo skiriamų sumų nepakanka net būtiniausiems dukros poreikiams patenkinti. Mano, kad kartu su vaiku negyvenantis tėvas (atsakovas) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Prie šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, be valstybės mokamų 96,25 Eur išmokų, abu tėvai turi prisidėti bent po 350 Eur per mėnesį. Ji jokio nekilnojamojo turto neturi, jokių valstybės dotacijų/paramų negauna, gauna tik darbo užmokestį 1 124,80 Eur, neatskaičius mokesčių, bei išmoką vaikui, kuri yra 96,25 Eur, jokių kitų socialinių išmokų negauna. Turi vieną transporto priemonę, registruotą jos vardu, kuri jai priklauso asmeninės nuosavybės teise ,,AUDI A4 WW AUDIS4“, kurios vertė 2 500 Eur. Ji nebegali prie dukros išlaikymo prisidėti didesne dalimi, kadangi be pareigos uždirbti dukros išlaikymui reikalingų lėšų, ji turi rūpintis ir kasdieniais dukros poreikiais. Atsakovo turtinė padėtis tokio dydžio išlaikymą teikti leidžia, jis yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo.
Ieškovė R. T. patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais palaiko ir prašo tenkinti dukros išlaikymui iš atsakovo priteisiant po 350 Eur kas mėnesį. Paaiškino, kad jos darbo užmokestis darželyje siekia apie 900 Eur į rankas, kito pajamų šaltinio bei kitų išlaikytinių neturi, turi vieną automobilį, gyvena pas tėvus. Automobilio, kurį įsigijo už 2 000 Eur, skolą grąžina kas mėnesį broliui, įsipareigojimų bankams neturi. Kiekvieną mėnesį apie 250 Eur skiria vaiko maistui, 150 Eur moka tėvams, pas kuriuos gyvena, per mėnesį komunalinėms išlaidoms padengti (perka briketus, išlaidos už elektrą ir vandenį), 150 Eur reikalinga skirti dukros pramogoms, būreliams. Už kiekvieną koncertą „D.“ tenka mokėti po 15 Eur, į metus būna 5-6 koncertai. Jos dukra ketina lankyti ateityje ir kitus mokamus būrelius. Drabužiams ir apavui reikalinga 200 Eur, nes vaikas auga ir išauga rūbus ir batus. Telefonas ir internetas kainuoja 9 Eur mėnesiui. Dukrai tenka taisyti dantis, paslauga kainuoja apie 100 Eur. Kiekvieną dieną ji dukrai duoda po 3-4 Eur dienpinigių pavalgyti mokykloje. Vaiko draugų gimtadieniams skiria į metus apie 100 Eur, ekskursijos, į kurias veža mokykla, pusmečiui susidaro 50 Eur išlaidos.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja S. S. prašo tenkinti ieškinį visiškai. Nurodė, kad atsakovas vengia atskleisti savo turtinę padėtį, atsisakė pateikti banko sąskaitos išrašą, turėjo pajamų dirbdamas N.. Pastaruoju metu atsakovas simuliuoja prastą finansinę padėtį, susilaukė antro vaiko po pirmosios dukros gimimo, todėl turi prisiimti riziką išlaikyti abu vaikus, taip pat prisiimti atsakingos tėvystės pareigą, nes ieškovei tenka didesnė nuolatinė vaiko priežiūros našta. Vaiko tėvas su dukra nebendrauja. Atsakovas turi paklausią statybininko specialybę. Turimais duomenimis, kita dukra rūpinasi faktiškai ne jis, o jo mama, kuri veda mergaitę į darželį. Jo argumentai dėl darbo paieškos atmestini, juolab vaikas darželyje būna nuo 8.00 iki 18.00 val., todėl atsakovas privalo kaip ir visi žmonės dirbti normaliu grafiku, o ne manipuliuoti vaiko priežiūra. Atsakovas jaunas, sveikas, darbingo amžiaus, turi pareigą išlaikyti abu savo vaikus. Pirmoji jo dukra U. yra didesnė, ji yra moksleivė, lanko būrelius, eina į ketvirtą klasę, jai reikalingi korepetitoriai. Atsakovas slėpė savo sąskaitas, nerodė oficialių pajamų, deklaratyviai nurodydamas Užimtumo tarnybos išmokas ir trukdžius įsilieti tinkamai į darbo rinką. Atsakovo prioritetai kitokie. Jis įsigijo automobilį už 12 000 Eur, kai tuo tarpu ieškovė nusipirko už 2 000 Eur. Mano, kad netgi gaunant vaiko išmokos sumą, kuri sudaro 96,26 Eur, išlaikymo dydis šiuo atveju neturėtų būti mažintinas, nes tai tėra parama sunkiai besiverčiančiai motinai.
Atsiliepimas
Atsakovas T. J. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Jis dukros išlaikymui geba mokėti 190 Eur per mėnesį. Tokią išlaikymo sumą jis ir moka dukrai U. J. nuo 2024 m. vasario mėnesio. Jo finansinė padėtis yra itin sudėtinga, jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi darbo nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., todėl ieškovė prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei jis, kadangi ji dirba ir gauna pajamas. Jis taip pat turi dar vieną dukrą – M. J., kurią vienas augina. Dukra M. J. dažnai serga, todėl jis turi skirti daug laiko savo dukros priežiūrai ir gydymui. Atsakovas dirbti gali tik tada, kai dukra būna darželyje (nuo 8.00 val. iki 17.00 val.), todėl jam netinka joks pamaininis, vakarinis ar savaitgalinis darbas. Darbdaviai, sužinoję, kad jis vienas augina mažametį vaiką, kuris dažnai serga, nenori priimti jo į darbą. Antrosios jo dukros M. motina D. J. (S.) dukros neprižiūri, nemoka jai priteisto 200 Eur dydžio išlaikymo, todėl visa dukros M. J. išlaikymo našta tenka jam vienam. Dėl šios priežasties jis yra kreipęsis į antstolius dėl išlaikymo dukrai M. J. išieškojimo iš dukros motinos.
Atsakovas T. J. nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, galėtų mokėti ne dagiau 190 Eur, nes turi kitą dukrą M., gimusią (duomenys neskelbtini), kurią augina vienas, dukros motina vaiko neremia materialiai, nors pagal taikos sutartį susitarė dėl 200 Eur išlaikymo teikimo dukrai. Į vaikų išlaikymo fondą nesikreipė, kad, dukrai užaugus, nereikėtų grąžinti valstybei pinigų. Jis turi paskolą, įsigijo automobilį, už kurį kas mėnesį iki 2028 m. turės mokėti po 200 Eur. Savo turto neturi, gyvena pas mamą. 2006 m. turėjo stuburo išvaržą, neįgalumo ar riboto darbingumo neturi. Baigęs 10 kl., šiuo metu dirba statybų srityje pagal individualią veiklą, gaunamos pajamos per mėnesį apie 1 000 Eur, kitai jo dukrai reikalinga skirti 500 Eur suma, darželis mėnesiui kainuoja 86-90 Eur (suma priklauso mėnesiui nuo lankytų dienų skaičiaus), prisideda motinos, pas kurią gyvena su dukra M., būsto išlaikymui po 80-100 Eur kas mėnesį. Baigus mokėti nedarbo draudimo išmoką, jis stengiasi įsitvirtinti rinkoje, pradėjo individualią veiklą. Dukra M. dažnai serga, todėl tenka ją slaugyti, kas riboja galimybę daugiau dirbti ir gauti didesnių pajamų. Mano, kad ieškovės padėtis geresnė, todėl ji turi daugiau prisidėti vaiko išlaikymui. Prašo teismo atsižvelgti į prastoką finansinę padėtį ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Į ieškovės atstovės klausimą, kad šiuo atveju netgi pirmiau priteista išlaikymo suma (150 Eur), ją indeksavus, sudaro 220 Eur, kuri nemokama, paaiškinti negalėjo.
Atsakovo atstovė advokatė A. G. pritaria atsakovui, mano, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti didesnį išlaikymą dukrai U., nes yra dar viena dukra M., kurią atsakovas vienas išlaiko. Pajamas, kurios sudaro 700 Eur, likusias po mokesčių, tenka dalyti abiem vaikams, be to, lėšų pragyvenimui reikia ir pačiam atsakovui, todėl priteisus prašomą sumą abiejų vaikų padėtis liktų nevienoda.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė D. R. byloje pateiktą išvadą, joje nurodytais motyvais ir argumentais, palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad dėl konkretaus išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovė R. T. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2017 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-264-805/2018, dalį, kuria iš T. J. nepilnametės dukros U. J. išlaikymui priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui iki dukros pilnametystės, ir minėtą išlaikymą padidinti iki 350 Eur. Ieškinyje nurodo, kad nuo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo 7 metai, todėl dukros poreikiai pasikeitė iš esmės, atsakovo skiriamo išlaikymo nepakanka net būtiniausiems dukros poreikiams patenkinti. Nepilnametės dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia skirti: apie 250 Eur vaiko maistui, 150 Eur pramogoms ir būreliams, už kiekvieną koncertą „D.“ reikia mokėti po 15 Eur (5-6 koncertai per metus), drabužiams ir apavui 200 Eur, telefoniniams ryšiui ir internetui 9 Eur, po 3-4 Eur dienpinigiai pavalgyti mokykloje. Taip pat dukros dantų taisymo paslauga kainuoja apie 100 Eur, dukros draugų gimtadieniams skiria į metus apie100 Eur, ekskursijoms, į kurias veža mokykla, pusei metų – 50 Eur. Be šių išlaidų, ieškovė moka savo tėvams, pas kuriuos gyvena, 150 Eur per mėnesį komunalinėms išlaidoms padengti.
Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 M. N. 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 840,00 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2024 m. sausio 1 d. 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, į rankas gaunama suma sudarytų apie 709,00 Eur, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukros poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė gauna 96,26 Eur išmokas vaikui, dirba, gauna darbo užmokestį, kuris sudaro 1 124,80 Eur, neatskaičius mokesčių. Ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje registruotino nekilnojamojo turto nėra. Ieškovė savo vardu turi vieną registruotą transporto priemonę ,,AUDI A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Bylos duomenimis atsakovas turi kitą dukrą M. J., gimusią (duomenys neskelbtini), kurią augina vienas, ir kurio teigimu, jis dukrai turi skirti apie 500 Eur per mėnesį. Šiuo metu dirba statybų srityje pagal individualią veiklą. Jo nurodymu, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią jis įsigijo su paskola, kas mėnesį iki 2028 m. turės mokėti po 200 Eur. Atsakovo teigimu, dukra M. dažnai serga, jam ją tenka slaugyti, kas riboja galimybę daugiau dirbti ir gauti didesnių pajamų. Nors atsakovas teigė, kad 2006 m. turėjo stuburo išvaržą, tačiau jam nėra nustatytas neįgalumas ar ribotas darbingumas. Įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė apribotų jo galimybę dirbti ir gauti daugiau pajamų, kad išlaikyti ne tik save, bet ir savo dvi nepilnametes dukras, byloje nėra pateikta. Jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas neteikė. Priteisto išlaikymo dydį dukros U. išlaikymui, atsakovo nurodymu, jis gali padidinti nuo 150 Eur iki 190 Eur.
Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra vienoda, todėl jie lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnametei dukrai U. teiktino išlaikymo dydžio, juolab, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdieninė našta, susijusi su vaiko priežiūra, ugdymu ir kitų vaiko elementariųjų poreikių patenkinimu, kas riboja aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste jos galimybę pagal vaiko amžių dirbti ir didesne apimtimi prisidėti prie šeimos poreikių užtikrinimo. Pažymėtina, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – ketverių metų dukrą M., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui, jo teigimu, reikalinga 500 Eur suma (iš abiejų tėvų sudarytų po 250 Eur), jis vienas ją augina ir prižiūri, tačiau šalių dukrai U., kuriai beveik 10 metų, mano, kad jo teikiamas dukrai išlaikymas galimas ne augiau kaip 190 Eur.
Akivaizdu, kad ginčo šalių dukrai, kuri pagal amžių natūraliai greitai auga, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan., todėl ieškovės nurodoma vaikui skirtina per mėnesį suma yra adekvati, kad tokio amžiaus vaikas galėtų tinkamai augti ir vystytis tikslu tapti visaverte asmenybe.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
Taigi, ieškovės gautina 96,26 Eur kas mėnesį valstybės išmoka vaikui laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, išskaičiuotina iš nepilnamečio poreikiams kas mėnesį reikalingos 708,00 Eur sumos, kas sudarytų 611,74 Eur, o abiem tėvams padalijus lygiomis dalimis sudarytų po beveik 306,00 Eur. Vertinant tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, atsakovas jokių duomenų apie prastą sveikatos būklę, neįgalumą ar ribotą darbingumą byloje nepateikė, turi du išlaikytinius vaikus – devynerių metų amžiaus dukrą U. ir ketverių metų amžiaus dukrą M. (ieškovė turi vieną išlaikytinį vaiką – dukrą U.), į tai, kad atsakovas duomenų apie turimus kitus paramos reikalingus asmenis ir pan. neteikė, todėl spręstina, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, galintis dirbti ir turintis pareigą išlaikyti ne tik save patį, bet ir savo vaikus, be kita ko, turi prisiimti riziką išlaikyti abu vaikus, taip pat prisiimti atsakingos tėvystės pareigą, todėl abi šalys prie nepilnamečio vaiko U. išlaikymo turėtų prisidėti sąlyginai lygiomis dalimis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus (bendrą su ieškove ir dar vieną dukrą, kuri pagal amžių yra ženkliai jaunesnė, dėl ko šios poreikiai natūraliai yra mažesni), o ieškovė turi vieną, tačiau amžiumi vyresnį išlaikytinį nepilnametį vaiką, dėl ko ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnametei dukrai U. priteistina po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, kuri pagal šalių finansinę turtinę padėtį leis užtikrinti tiek pačių šalių būtinųjų poreikių tenkinimą ir atitiks šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko, įvertinus jo amžių ir byloje pateiktus įrodymus, poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnametės dukros U. J. motina ieškovė R. T. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Padidintą išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, padidinto išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimas dėl priteisto išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovas prašė nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant jo turtinę padėtį, tačiau duomenų apie jo itin sunkią finansinę padėtį, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog jis nėra pajėgus sumokėti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl toks jo prašymas laikytinas nepagrįstu.
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (tenkinta 85,71 proc., atmesta 14,29 proc.), o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 81 Eur (350 x 12 x 3 proc. x 75 proc.= 94,50 Eur) x 85,71 proc.) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo T. J. priteistina ieškovei R. T. jos patirtos 600 Eur (700 x 85,71 proc. x 100 proc.) išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnis) proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Iš ieškovės R. T. priteistina atsakovui T. J. jo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą 93 Eur (650 x 14,29 proc. x 100 proc.) (CPK 80 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
P. A. apylinkės teismo 2017 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-264-805/2018, dalį dėl nepilnametės U. J. išlaikymo ir iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 18 d. iki dukros pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise perduodant valdyti nepilnamečio vaiko motinai R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesais.
Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą ieškovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės R. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą atsakovui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurų 00 ct) žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų atsakovo pasirinktą surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Sprendimo dalį dėl priteistos paramos periodinėmis išmokomis padidinimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.