- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-502-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08572-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiekimo“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“, uždarajai akcinei bendrovei „KT valda“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiekimo“ prekybos centras apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiekimo“ prekybos centras ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“ (buvusi UAB „Toneda“), uždarajai akcinei bendrovei „KT valda“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nekilnojamųjų daiktų priteisimo nuosavybės teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ieškinyje teismo prašė priteisti jai nuosavybės teise geležinkelį - privažiuojamąjį kelią Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir geležinkelį - privažiuojamąjį kelią Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei UAB „Toneda“ už ginčo objektus eksperto nustatytą vidutinę rinkos kainą per 30 k. d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovei nuosavybės teise pastatą - transformatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei UAB „Toneda“ už pastatą - transformatorinę 5 445 Eur. Nurodė, kad 2000 m. spalio 2 d. ji sudarė su atsakove AB „Kauno tiekimas“ nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išsinuomojo eilę statinių ir pastatų bei visą juose esančią įrangą gamybinei, prekybinei ir paslaugų veiklai vykdyti, tame tarpe ir geležinkelio atšaką. 2013 m. gegužės 30 d. AB „Kauno tiekimas“ buvo iškelta bankroto byla. 2015 m. gegužės 29 d. BAB „Kauno tiekimas“ sudarė geležinkelio atšakos nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2015 m. rugsėjo 9 d. BAB „Kauno tiekimas“ 2015 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta visą bendrovei priklausantį turtą pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą varžytynėse, tačiau neįvykus varžytynėms 2015 m. liepos 21 d. pranešimu buvo pasiūlyta Ūkio bankui turtą perimti už 2 610 000 Eur kainą. 2015 m. rugsėjo 9 d. tarp BAB „Kauno tiekimas“ ir Ūkio banko buvo pasirašytas turto perdavimo hipotekos kreditoriui aktas, kuriuo visas bendrovės įkeistas turtas buvo perduotas Ūkio bankui, įskaitant geležinkelio privažiuojamuosius kelius, už bendrą 2 610 000 Eur kainą. UAB „KT valda“, kuri buvo įsteigta turto (duomenys neskelbtini), valdymui, veikdama Ūkio banko interesais, subnuomojo ieškovei geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 4 pagal 2016 m. balandžio 26 d. subnuomos sutartį. 2016 m. birželio 29 d. BAB Ūkio bankas paskelbė savo turto varžytynes, kuriose už bendrą pradinę 2 187 000 Eur kainą buvo pardavinėjamas visas turto kompleksas, tame tarpe ir geležinkelio privažiuojamieji keliai bei pastatas - transformatorinė. Geležinkelio privažiuojamieji keliai Nr. 3 ir Nr. 4 buvo parduodami bendrame geležinkelio privažiuojamųjų kelių sudėtyje, nebuvo nustatyta atskira jų pardavimo kaina, todėl ieškovė negalėjo dalyvauti varžytynėse dėl jų įsigijimo. Varžytynes laimėjo UAB „Toneda“, 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo pasirašytas varžytynių aktas. Tiek geležinkelio privažiuojamieji keliai Nr. 3 ir Nr. 4, tiek pastatas - transformatorinė yra ieškovės valdomame valstybinės žemės sklype, sklypo dalis ieškovei išnuomota iki 2055 m. gruodžio 29 d. Šioje žemės sklypo dalyje yra ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. BAB Ūkio bankas 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu pranešė UAB „Toneda“, kad banko ir UAB „KT valda“ nuomos sutartis dėl geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 4 nuomos, o tuo pačiu ir subnuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „KT valda“ ir ieškovės, pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 19 d., t. y. pardavus ir pasirašius varžytynių aktą. Tokiu būdu 2016 m. rugpjūčio 19 d. pasibaigė ieškovės teisė valdyti ginčo objektus. Nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. vasario 27 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „KT valda“ buvo pasirašoma eilė susitarimų dėl ginčo objektų nuomos (paskutinį kartą nuomos terminas pratęstas iki 2017 m. balandžio 30 d.). Tada atsakovės UAB „KT valda“ ir UAB „Toneda“ pranešė, kad geležinkelio nuomos sutartis tolimesniam terminui nebus pratęsiama. 2017 m. balandžio 28 d. ieškovė gavo UAB „KT valda“ paslaugų teikimo sutarties projektą dėl vagonų padavimo paslaugų geležinkelio - privažiuojamaisiais keliais, kurioje už vieno vagono padavimą nustatyta ir už vieno vagono laikymą bendrovės teritorijoje nustatytos kainos net 18 kartų viršija rinkoje esančias kainas už tokių paslaugų teikimą. Ieškovei priklausančio cemento elevatoriaus eksploatavimas techniškai negalimas, eliminavus ieškovei teisę naudotis geležinkelio privažiuojamuoju keliu Nr. 3 ir Nr. 4, o taip pat ir teisę naudotis transformatorine, kurie priklauso atsakovei UAB „Toneda“. Iki geležinkelio - privažiuojamojo kelio Nr. 3 403 iešmo pagrindinė elevatoriaus žaliava - cementas yra atstumiamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ lokomotyvu vagonais iš Kauno geležinkelio stoties AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančia geležinkelio atkarpa. Kad cemento vagonai pasiektų cemento įkrovimo duobę, o iš jos – elevatorių, reikalinga juos toliau transportuoti geležinkelio kelio Nr. 3 atkarpa nuo 403 iki 404 iešmo, ir geležinkelio keliu Nr. 4, prasidedančiu nuo 404 iešmo. Ginčo objektai buvo suprojektuoti, pastatyti ir rekonstruoti su tikslu aptarnauti cemento elevatorių. Be to, ieškovei priklausanti stoginė yra virš geležinkelio - privažiuojamojo kelio Nr. 4, o cemento duobė yra po geležinkelio - privažiuojamuoju keliu Nr. 4, ieškovei priklausančiomis elektrinėmis gervėmis yra stumdomi ir pristatomi cemento vagonai, o geležinkelio keliu Nr. 4 vežamas cementas yra išpilamas per ieškovės patalpoje R-3 esančias cemento įkrovimo duobes, iš kurių cementas paduodamas į elevatorių. Tokiu būdu geležinkelis - privažiuojamasis kelias Nr. 3 ir geležinkelis - privažiuojamasis kelias Nr. 4 atitinka priklausinio sampratą, nes su elevatoriumi bei kitais ieškovės nekilnojamaisiais daiktais yra susiję neatskiriamai. Be to, ieškovė 2013 m. birželio 1 d. yra sudariusi su AB „ESO“ elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią tiekiama elektros energija, reikalinga ieškovės gamybiniams pastatams (siurblinei, kompresorinei ir elevatoriui). Į ieškovės nuosavybės teise priklausančius pastatus (siurblinę, kompresorinę, elevatorių) elektros energija tiekiama iš elektros pastotės, esančios transformatorinėje, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Toneda“, ir kuri yra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tačiau pastatas - transformatorinė yra ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių (siurblinės, kompresorinės ir elevatoriaus) esminė dalis, nes be šios dalies siurblinė, kompresorinė ir elevatorius negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį.
2. Atsakovė UAB „Toneda“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. BAB Ūkio bankas varžytynių aktu pardavė ir perdavė atsakovei UAB „Toneda“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini). BAB Ūkio bankas informavo atsakovę UAB „Toneda“, kad turto valdymui 2015 m. spalio 1 d. buvo įregistruota UAB „KT valda“, kurios veiklos objektas - muitinės sandėlių aptarnavimas (duomenys neskelbtini), bei visa kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas. Be kita ko, šiai bendrovei BAB Ūkio bankas buvo išnuomojęs visą varžytynėse perleistą turtą, nuomos terminą numatant iki įvyks varžytynės dėl turto pardavimo. Įvertinęs BAB Ūkio bankas informaciją ir tai, kad UAB „KT valda“ įsteigtas turto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymui, atsakovė UAB „Toneda“ iš BAB Ūkio bankas įsigijo 100 proc. UAB „KT valda“ akcijų. Tam, kad susipažintų su turto faktine būkle, atsakovė UAB „Toneda“ neprieštaravo, kad UAB „KT valda“ su ieškove sudarytų trumpalaikę geležinkelio – privažiuojamojo kelio Nr. 4 nuomos sutartį, kurios terminas vėliau buvo pratęstas (paskutinis pratęsimas iki 2017 m. balandžio 30 d.). 2017 m. balandžio 5 d. UAB „KT valda“ informavo ieškovę, kad nuomos sutarties galiojimas baigiasi 2017 m. balandžio 30 d. ir ji toliau tęsiama nebus. UAB KT valda“, žinodama nuomos sutarties pabaigos terminą, suplanavo turto remontą, tam, kad užtikrinti tolimesnį saugų jo eksploatavimą. 2017 m. gegužės 3 d. atvyko UAB „Atitikties vertinimo centras“ tam, kad nustatyti ir įvertinti geležinkelio - privažiuojamojo kelio Nr. 4 būklę. UAB „Atitikties vertinimo centras“ akte nurodė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas turėtų užtikrinti jo saugią eksploataciją. Su minėtu aktu UAB „KT valda“ kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“, kad jie įvertintų, ar galima eksploatuoti geležinkelio - privažiuojamąjį kelią Nr. 4 esant akte nurodytiems trūkumams. AB „Lietuvos geležinkeliai“ informavo, kad dėl akte nurodytų trūkumų eismas geležinkelio - privažiuojamuoju keliu Nr. 4 nutraukiamas, o jo apžiūrą AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliks tik pašalinus akte nustatytus trūkumus. 2017 m. gegužės 9 d. UAB „KT valda“ raštu pareikalavo, kad ieškovė nuvalytų nuo geležinkelio - privažiuojamojo kelio Nr. 4 išbyrėjusį krovinį bei pašalintų kitas kliūtis, konstatuotas 2017 m. gegužės 3 d. UAB „Atitikties vertinimo centras“ akte tam, kad galėtų kuo greičiau pradėti šio kelio remontą. 2017 m. gegužės 15 d. UAB „KT valda“ pakvietė antstolį, kuris konstatavo geležinkelio - privažiuojamajame kelyje kliūtis – ant kelio supiltą skaldą, jos gabalus. 2017 m. gegužės 15 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno regiono stočių skyriaus komisija atliko visų UAB „Toneda“ priklausančių geležinkelio privažiuojamųjų kelių apžiūrą ir tos pačios dienos aktu konstatavo, kad keliu Nr. 3 ir keliu Nr. 4 eismas draudžiamas. UAB „KT valda“ 2017 m. gegužės 22 d. su viešos apklausos laimėtoju – rangovu UAB „Jonavos Nita“ pasirašė rangos sutartį dėl geležinkelio kelio remonto darbų, kad užtikrinti saugų jai priklausančio turto eksploatavimą. UAB „Toneda“ ieškovei yra pateikusi pasiūlymą sudaryti kelio Nr. 4 nuomos sutartį, tačiau ieškovė teigia, kad ji neatitinka rinkos kainos, bet šio savo teiginio nepagrindžia jokiais argumentais, o tik pateikia savo skaičiavimus ir vertinimus, vadovaudamasi AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatytomis kainomis. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad kelias Nr. 3 ir kelias Nr. 4 buvo suprojektuoti ir pastatyti su tikslu aptarnauti cemento elevatorių, jokie byloje pateikti įrodymai to nepatvirtina. Visų geležinkelio privažiuojamųjų kelių paskirtis vienoda – prekybos bazė, bet ne atskiri objektai. Visi keliai vertinami kaip atskiri turto vienetai, bet ne priklausiniai. Ieškovė į elevatorių žaliavas gali pristatyti autotransportu, kaip tai daro kiti identišku verslu užsiimantys verslo subjektai. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad ginčo geležinkelio keliai negali būti panaudoti kito asmens veiklai aptarnauti. UAB „Toneda“ nesutinka ir su reikalavimu dėl transformatorinės priteisimo. UAB „KT valda“ su ieškove yra sudariusi sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir būtent pati ieškovė parduoda elektros energiją UAB „KT valda“, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad jos veikla suvaržyta.
3. Atsakovė UAB „KT valda“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė analogiškas aplinkybes kaip UAB „Toneda“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras atsakovėms UAB „Kauno tiekimas“ 1 200 Eur ir UAB „KT valda“ 550 Eur išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, o valstybei 4,29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovė nuomos sutarčių pagrindu naudojasi atsakovei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelio privažiuojamaisiais keliais Nr. 3 ir Nr. 4. Ieškovė nuo 2000 m. spalio 2 d. vykdo cemento elevatoriaus veiklą, cementas buvo tiekiamas privažiuojamaisiais geležinkelio keliais Nr. 3 ir Nr. 4. Ieškovė prašo priteisti jai nuosavybės teise šiuos geležinkelio kelius, motyvuodama tuo, kad nuo pat cemento elevatoriaus ir geležinkelio atšakų eksploatacijos pradžios iki šiol šie daiktai sudaro bendrą visumą, kad į ieškovei nustatytą žemės sklypo dalį pateko ir keliai Nr. 3 ir Nr. 4, 1991 m. elevatoriaus rekonstrukcijos dokumentuose prie elevatoriaus buvo priskirti ir ginčo keliai, cemento elevatoriaus technologinis procesas susijęs ir su po keliu Nr. 4 esančiu rūsiu ir cemento įkrovimo duobe bei virš jų esančia stogine. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš to, kad ginčo geležinkelio kelias Nr. 4 yra jai priklausančio pastato - elevatoriaus, kurį ji įsigijo 2013 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, priklausinys.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Kauno tiekimas“ yra ginčo geležinkelio kelių savininkė, kuri šį turtą įsigijo varžytynių metu, todėl ieškovės keliami reikalavimai ribotų atsakovių nuosavybės teisių realizavimą į nuosavybės teise priklausančius objektus, taip pat užkirstų kelią su šiais objektais susijusios veiklos perspektyvoms, nes byloje pateikta eilė dokumentų – atsakovių susirašinėjimas su AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija dėl ginčo kelių Nr. 3 ir Nr. 4 rekonstravimo, tikslu prisijungti prie „Rail Baltica“ geležinkelio projekto. Tai patvirtina UAB „Kelprojektas“ parengti kelių Nr. 3 ir Nr. 4 rekonstravimo, prisijungiant prie „Rail Baltica“ geležinkelio kelio, projektiniai pasiūlymai. Antstolio konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad kelias Nr. 3 apleistas, nenaudojamas, kelią Nr. 4 suremontavo atsakovė UAB „Kauno tiekimas“, t. y. realizuodama savo, kaip objekto savininkės, pareigas, bet ne ieškovė, kuri šiuo objektu naudojasi nuomos teise.
7. Teismas nustatė, kad byloje ištirti duomenys pagrindžia, jog šalys susirašinėjo dėl nuomos sąlygų pakeitimo, atsakovės neprieštaravo dėl kelių 3 ir 4 nuomos ieškovei, nustatant naujas nuomos sutarties sąlygas, kurios buvo šalių derybų objektu. Ieškovei kelias Nr. 3 ir kelias Nr. 4 reikalingi vykdomos ūkinės veikos tikslu, nors ieškovė nepaneigė byloje atsakovių nurodyto alternatyvaus cemento į elevatorių pristatymo būdo, t. y. autotransportu. Atsakovei UAB „Kauno tiekimas“, kuri ginčo kelius valdo nuosavybės teise, šie objektai reikalingi įgyvendinant nuosavybės teises, susijusias su kitų valdomų nuosavybės teise objektų nuosavybės teisių įgyvendinimu, t. y. patekimu į įsigytą žemės sklypą bei numatomomis perspektyvomis prisijungti prie Europinės geležinkelio vėžės.
8. Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl pastato - transformatorinės priteisimo ieškovei, pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta, kad būtent be šio nekilnojamojo turto objekto įgijimo nuosavybės teise ieškovė neturėtų galimybės vykdyti savo ūkinės veiklos ir tai sukeltų įmonei žalingas pasekmes ar kad šis objektas savo funkciniu ryšiu neatsiejamai susijęs vien tik su ieškovės pastate - elevatoriuje vykdoma veikla. Tuo tarpu atsakovė UAB „KT valda“ yra pateikusi elektroninę paraišką AB „ESO“ dėl prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų.
9. Teismas pažymėjo, kad ginčo nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Kauno tiekimas“, todėl atsakovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti bei turi teisę ginti savo pažeistas teises. Teismo vertinimu, nei atsakovė UAB „Kauno tiekimas“, nei atsakovė UAB „KT valda“ neužkerta kelio ieškovei naudotis nuomos teise ginčo turtu, tik kitomis nuomos sutarties sąlygomis, kurios yra šalių derybų objektas. Nors nėra pagrindo kvestionuoti aplinkybės, kad šiuo metu geležinkelio keliai Nr. 3 ir Nr. 4 naudojami elevatoriaus veikloje, tačiau ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad cemento elevatorius negalėtų būti eksploatuojamas be nuosavybės teisės į geležinkelio kelius Nr. 3 ir Nr. 4 bei transformatorinę, t. y. pažeidžiama ieškovės valdymo teisė į cemento elevatoriaus pastatą bei užkertamas kelias vykdyti ūkinę veiklą, nes be šių, kaip antraeilių objektų, pagrindinis daiktas, t. y. elevatoriaus pastatas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad iki šiol egzistuojanti ginčo objektų nuolatinė sąsaja negali užkirsti kelio jų savininkui, t. y. UAB „Kauno tiekimas“, šių daiktų pagalba toliau vystyti savo ūkinę veiklą. Aplinkybė, kad geležinkelio keliai cemento elevatoriaus veiklą daro patogesne, negali reikšti jų neatskiriamo funkcine paskirtimi susijusio ryšio ir šiuo atveju jų savininkei negali apriboti nuosavybės teisės į šiuos objektus, kurių pagrindu numatoma plėtoti ir projektuojama tolimesnė šios įmonės komercinė veikla, kai ieškovė, būdama šio turto nuomininke, turi tolimesnę galimybę naudotis šiais daiktais nuomos ar kitu su jų savininku susitarimo pagrindu numatytu būdu, arba užtikrinti savo veiklą alternatyviais cemento ir kitų medžiagų pristatymo į elevatorių būdais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nuosavybės teise UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras geležinkelį - privažiuojamąjį kelią Nr. 3, geležinkelį - privažiuojamąjį kelią Nr. 4, esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei UAB „Kauno tiekimas“ (buvusi UAB „Toneda“) už ginčo objektus teismo eksperto nustatytą 81 000 Eur sumą, bei ieškovei priteisti nuosavybės teise pastatą - transformatorinę, esančią (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei UAB „Toneda“ už pastatą - transformatorinę NTR nurodytą vidutinę rinkos kainą, t. y. 5 445 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nenagrinėjo ginčo iš esmės ir neatliko ginčo objektų funkcinio ryšio vertinimo, o sprendė dėl atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ savininko teisių įgyvendinimo ir ginčo objektų perspektyvos, dėl alternatyvių cemento elevatoriaus naudojimo būdų.
1.2. Teismas nepagrįstai nustatinėjo, kiek ginčo objektai yra reikalingi atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ numatomoms perspektyvoms prisijungti prie Europinės geležinkelio vėžės, t. y. sprendė ta apimtimi, kiek ginčo objektai yra reikalingi atsakovės komercinei ūkinei veiklai. Tačiau aplinkybė, ką turto savininkai ketina ir gali daryti su savo turtu – ne šios bylos nagrinėjimo objektas ir dalykas, nes ieškovė nereiškia negatorinio ieškinio ir neįrodinėja, kokios pasekmės kiltų, jeigu atsakovė realiai ketintų šiuos darbus atlikti. Be to, tariama geležinkelio kelių plėtra yra grindžiama tik atsakovių prielaidomis, priešprojektiniais pasiūlymais, nepateikiant jokių konkrečių dokumentų, kurie yra rengiami esant realiam ketinimui atlikti statybos darbus.
1.3. Ginčo kelių rekonstrukcija netikslinga, tą patvirtino teismo ekspertė I. K. ekspertizės akte, konstatuodama, kad geležinkelio kelius Nr. 3 ir Nr. 4 pritaikyti alternatyviam naudojimui yra komplikuota ir netikslinga, kad dabartinis naudojimas atitinka maksimalų ir geriausią jo panaudojimą. Ši išvada paneigia teismo motyvus dėl rekonstrukcijos ir ginčo objektų plėtros, nes tokia galimybė mažai tikėtina ir ekonomiškai netikslinga atsakovei, kaip verslo subjektui. Be to, virš kelio Nr. 4 yra ieškovei priklausančio pastato - elevatoriaus dalis – stoginė, o po juo - pastato cemento elevatoriaus dalis – rūsys. Ieškovė nesutinka ir nesutiks dėl stoginės ir rūsio demontavimo, todėl atsakovės ne tik negalės realizuoti savo plėtros ir nugriauti stoginės, bet turės geležinkelių kelių plėtrą planuoti per kitus geležinkelio kelius.
1.4. Geležinkelio privažiuojamųjų kelių ir jų įrenginių apsaugos zona sutampa su kelio statinio ribomis, bet negali būti arčiau kaip 3,1 metro nuo kelio ašies. Šiuo atveju ieškovės stoginė stovi mažesniu nei teisės aktais yra nustatytas 3,10 m atstumu. Minėta aplinkybė patvirtina, kad atsakovių projektiniai pasiūlymai ir projektiniai sprendiniai negalės būti realizuoti, o teismo išvada, kad ginčo objektai reikalingi įgyvendinant nuosavybės teises, susijusias su kitų nuosavybės teise valdomų objektų nuosavybės teisių įgyvendinimu, t. y. patekimu į įsigytą žemės sklypą bei numatomomis perspektyvomis prisijungti prie Europinės geležinkelio vėžės, yra tik teorinė ir praktiškai nebus realizuota.
1.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo objektai atsakovėms reikalingi įgyvendinant nuosavybės teises, susijusias su kitų nuosavybės teise valdomų objektų nuosavybės teisių įgyvendinimu, t. y. patekimu į papildomai atsakovės įsigytą kitą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), į kurį bei į UAB „Toneda“ eksploatuojamus pastatus patekimas galimas per geležinkelio kelius Nr. 3 ir Nr. 4. Minėtame sklype jokių pastatų nėra, o į UAB „Kauno tiekimas“ eksploatuojamus esamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), visada būdavo patenkama per kitus privažiuojamuosius kelius, bet ne per kelius Nr. 3 ir Nr. 4.
1.6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo keliai Nr. 3 ir Nr. 4 savo funkcine paskirtimi buvo skirti ir tarnavo cemento elevatoriaus statinių kompleksui, bet ne patekimui į kitus žemės sklypus ar statinius/pastatus.
1.7. Iš teismo sprendimo neaišku, kokiais byloje esančiais įrodymais vadovaudamasis teismas sprendė, kad ginčo objektas savo funkciniu ryšiu nesusijęs vien tik su ieškovės pastate - elevatoriuje vykdoma veikla. Teismas tokią prielaidą suformulavo, nenurodęs nė vieno įrodymo jai pagrįsti. Juo labiau, kad ir atsakovės neįrodė, jog šie daiktai, nepakeitus jų paskirties, formos, dydžio, neatlikus jų rekonstrukcijos, yra naudojami kitiems daiktams aptarnauti.
1.8. Nors teismas sprendime nurodė, kad ieškovei kelias Nr. 3 ir kelias Nr. 4 reikalingi vykdomos ūkinės veikos tikslu ir nėra pagrindo byloje kvestionuoti aplinkybės, kad šiuo metu geležinkelio keliai Nr. 3 ir Nr. 4 naudojami elevatoriaus veikloje, t. y. teismas nustatė tokio funkcinio ryšio buvimą, tačiau nepaisant šios išvados, teismas padarė prieštaringą išvadą, jog nenustatyta, kad šis objektas savo funkciniu ryšiu neatsiejamai susijęs vien tik su ieškovės pastate - elevatoriuje vykdoma veikla.
1.9. Nors teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog cemento elevatorius negalėtų būti eksploatuojamas be nuosavybės teisės į geležinkelio kelius Nr. 3 ir Nr. 4 bei transformatorinę, ir kad tai sukeltų įmonei žalingas pasekmes, tačiau tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t. y. ieškovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras 2018 m. spalio 18 d. pažymai, kuri patvirtina, kad tuo metu (2017 m. gegužės–spalio mėn.), kai buvo uždarytas eismas geležinkelio - privažiuojamuoju keliu Nr. 4, ieškovė patyrė apie 159 705 Eur žalą, nes cemento tiekimas vagonais į cemento elevatorių nebuvo vykdomas, jis nefunkcionavo (nedirbo) pagal savo tiesioginę funkciją. Šis įrodymas patvirtina, kaip neatsiejamai cemento elevatoriaus veikla, o kartu ir ieškovės veikla, yra susijusi su ginčo objektais ir kad kelių Nr. 3 ir Nr. 4 eliminavimas iš ieškovės ūkinės veiklos jau sukėlė žalingas pasekmes ieškovei.
1.10. Aplinkybės, ar ieškovė turi alternatyvų cemento į elevatorių pristatymo būdą, ar neturi, turi galimybę užtikrinti savo veiklą alternatyviais cemento ir kitų medžiagų pristatymo į elevatorių būdais ar neturi, yra ne šios bylos nagrinėjimo objektas ir dalykas, jos visiškai nereikšmingos ir nesusijusios sprendžiant ginčo objektų teisinio statuso ir jo funkcinio ryšio klausimą.
Šalies argumentai
1.11. Cemento priėmimas į cemento elevatorių autotransportu negalimas. Cemento pakrovimas į cemento elevatorių galimas tik geležinkelio keliu, o autotransportu vyksta tik cemento išvežimas iš cemento elevatoriaus, bet ne pakrovimas.
1.12. Ieškovė, 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosavybėn įsigydama cemento elevatorių su visu jo kompleksu, atliko ir atlieka investicijas tuo tikslu, kad ir toliau būtų vykdoma veikla, didinami cemento elevatoriaus pajėgumai iki maksimalių rodiklių ir cemento elevatorius būtų naudojamas pagal jo paskirtį. Ieškovė nuo 2000 metų iki šiol, t. y. daugiau nei 18 metų ir nepertraukiamai, sutartiniais pagrindais faktiškai valdė ir naudojosi ginčo objektais, visą laiką keliai Nr. 3 ir Nr. 4 buvo naudojami tik cemento elevatoriaus veiklai ir jokie tretieji asmenys niekada šiais ginčo objektais nesinaudojo, visi ginčo objektai savarankiškai negalėtų būti eksploatuojami, tai patvirtina, kad jie buvo reikalingi ir naudojami tik cemento elevatoriaus funkcionavimui ir kad tarp ginčo objektų ir ieškovės cemento elevatoriaus yra nuolatinis funkcinis ryšys, kad šie daiktai yra betarpiškai susiję būtent su ieškovei priklausančio pastato (cemento elevatoriaus) veikla, kad ieškovės gamybinė, prekybinė veikla negalima be jų, o byloje esantys įrodymai patvirtina ne patogesnę cemento elevatoriaus veiklą ar naudojimą, kaip pasisakė teismas, bet tiesioginį funkcinį kelių Nr. 3 ir Nr. 4 ryšį cemento elevatoriaus pilnam technologiniam procesui vykti.
Atsiliepimas
12. Atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ ir UAB „KT valda“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nepagrįsti ieškovės skundo argumentai, kad ne šio ginčo dalykas, ką su ginčo objektais šiuo metu daro atsakovės. Atsakovė kapitališkai tvarko kelią 4, 2017 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 200 000 Eur įsigijo 1,8755 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), užsakė bei sumokėjo UAB „Kelprojektas“, kad paruoštų ekonomiškai bei techniškai racionaliausius projektinius pasiūlymus į teritoriją (duomenys neskelbtini), atvesti geležinkelio privažiuojamojo kelio 4 atšaką, deda pastangas visą geležinkelio kelyną (tame trape ir kelią 3 bei 4) prijungti prie europinės („Rail Baltica“) vėžės ir t. t.
2.2. Atsakovė pateikė įrodymus apie parengtus projektinius pasiūlymus rekonstruoti kelią Nr. 4. Vienintelė ieškovė nėra suderinusi projektinių pasiūlymų ir tokiu būdu sustabdžiusi atsakovės plėtros planus, ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad yra galimas kitas ekonomiškai bei techniškai racionalus sprendimas atvesti geležinkelio privažiuojamąjį kelią į teritoriją (duomenys neskelbtini), išskyrus rekonstruojant kelią Nr. 4.
2.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo objektai reikalingi įgyvendinant nuosavybės teises, susijusias su atsakovių nuosavybės teise valdomų objektų nuosavybės teisių įgyvendinimu, bet ne ieškovės cemento elevatoriumi. Atsakovės įsigyti 1782,60 metrai geležinkelio privažiuojamųjų kelių (iš kurių vėliau buvo atidalinti kelias Nr. 3 ir Nr. 4) skirti tarnauti ne cemento elevatoriui, o statinių kompleksui - tiekimo bazei, ką patvirtina ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikta archyvinė 1978 metų Palemono stoties geležinkelio kelių schema. Šioje schemoje - eksplikacijoje nei vienas geležinkelio privažiuojamasis kelias nėra priskirtas konkrečiam nekilnojamojo turto objektui, visų jų paskirtis vienoda - prekybos (tiekimo) bazė.
2.4. Kelias Nr. 3 ir Nr. 4 bei transformatorinė yra savarankiški pagrindiniai nekilnojamieji daiktai, kurie egzistuoja savarankiškai, nėra neatskiriamai susiję su ieškovei priklausančiu cemento elevatoriumi, siurbline ar kompresorine, todėl negali būti laikomi jų priklausiniais, skirtais išskirtinai jiems tarnauti.
2.5. Atsakovės nesutinka su ieškovės teiginiu, kad cemento priėmimas į cemento elevatorių autotransportu negalimas. Ieškovės teiginys, kad pakrovimas į cemento elevatorių negalimas autotransportu, yra deklaratyvus ir neįrodytas jokiais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu atsakovės pateikė į bylą įrodymus, kad panašia veikla užsiimančios bendrovės kaip tik nesinaudoja geležinkelio keliais, o visą krovą vykdo tik autotransportu.
2.6. Ieškovės skundo argumentai apie valdymą ir naudojimąsi ginčo objektais yra deklaratyvūs Iki transformatorinę įsigijo atsakovė, ją valdė ir ja naudojosi AB „Kauno tiekimas“, bet ne ieškovė. Be to, visi geležinkelio privažiojamieji keliai iki 2005 m. liepos 28 d. priklausė trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl ieškovės teiginys, kad nuo 2000 metų iki šiol jokie tretieji asmenys niekada nesinaudojo ginčo objektais (keliu Nr. 3 ir Nr. 4), neatitinka tikrovės (kelias Nr. 3 apskritai nuo 1996 metų yra avarinės būklės).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Ginčas byloje kilo dėl privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir transformatorinės, kaip ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių priklausinio, teisinės padėties ir nuosavybės teisių į juos nustatymo.
15. Byloje nustatyta, kad geležinkelis - privažiuojamasis kelias Nr. 3 ir privažiuojamasis kelias Nr. 4 bei pastatas - transformatorinė, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Kauno tiekimas“ (anksčiau UAB „Toneda“). Atsakovė UAB „Kauno tiekimas“ (tuomet UAB „Toneda“) šiuos objektus kartu su visu turto kompleksu įgijo BAB Ūkio bankas paskelbtose šio turto varžytynėse pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. pasirašytą varžytynių aktą. UAB „Toneda“ įgijus šį turtą, jos užsakymu 2016 m. spalio 10 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu privažiuojamasis kelias Nr. 3 ir privažiuojamasis kelias Nr. 4 buvo suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Ieškovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras 2013 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su UAB „Norventa“, įgijo nuosavybės teises į siurblinę, kompresorinę ir elevatorių, esančius ten pat, t. y. (duomenys neskelbtini), anksčiau šį turtą bei geležinkelio atšaką ji nuomojosi. UAB „KT valda“ buvo įsteigta turto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymui. Atsakovė UAB „Toneda“ 2017 m. balandžio 13 d. raštu pranešė ieškovei, kad nepratęs geležinkelio nuomos sutarties, kurios galiojimas baigiasi 2017 m. balandžio 30 d.
16. Ieškovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ieškinyje prašė priteisti jai nuosavybės teise geležinkelį - privažiuojamąjį kelią Nr. 3 ir privažiuojamąjį kelią Nr. 4 bei pastatą - transformatorinę, esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei už šiuos objektus nustatytą vidutinę rinkos kainą. Grįsdama ieškinį nurodė, kad ieškovei priklausančio cemento elevatoriaus eksploatavimas techniškai negalimas be teisės jai naudotis geležinkelio privažiuojamaisiais keliais Nr. 3 ir Nr. 4, kadangi cementas yra atstumiamas vagonais iki cemento įkrovimo duobės, kuri yra po geležinkeliu - privažiuojamuoju keliu Nr. 4, o iš jos – į elevatorių. Taip pat nurodo, kad šie ginčo objektai buvo suprojektuoti, pastatyti ir rekonstruoti su tikslu aptarnauti cemento elevatorių. Ieškovės nuomone, ginčo objektai (privažiuojamieji keliai Nr. 3 ir Nr. 4 ir transformatorinė, iš kurios tiekiama ieškovės gamybiniams pastatams reikalinga elektros energija) atitinka priklausinio sampratą, nes yra neatskiriamai susiję su cemento elevatoriumi bei kitais ieškovei priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais, kurie be jų negalėtų būti naudojami pagal paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad UAB „Kauno tiekimas“ yra geležinkelio privažiuojamų kelių savininkė, todėl negali būti ribojamos jos nuosavybės teisės į ginčo objektus, užkertant jai kelią realizuoti su šiais objektais susijusios veiklos perspektyvas, o būtent rekonstruoti geležinkelio privažiuojamuosius kelius tikslu prisijungti prie „Rail Baltica“ geležinkelio projekto bei tuo pačiu užtikrinti patekimą į atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ įsigytą greta esantį žemės sklypą. Be to, teismas sprendė, kad nors ieškovei privažiuojamieji geležinkelio keliai yra reikalingi jos ūkinei veiklai vykdyti, tačiau ieškovė nepaneigė atsakovių nurodytos galimybės pristatyti cementą į elevatorių alternatyviu būdu, t. y. autotransportu. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovei neužkertamas kelias naudotis ginčo turtu nuomos teise pagal sutartas nuomos sutarties sąlygas. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog cemento elevatorius negalėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį be nuosavybės teisės į geležinkelio kelius Nr. 3 ir Nr. 4 bei transformatorinę ir būtų užkirstas kelias ieškovės vykdomai ūkinei veiklai.
18. Su teismo sprendimu nesutinka ieškovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras, esminiais apeliacinio skundo motyvais nurodydama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neatliko ieškovės valdomo nekilnojamojo turto objekto – cemento elevatoriaus – funkcinio ryšio su ginčo nekilnojamojo turto objektais vertinimo ir visiškai be pagrindo sprendė dėl atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ savininko teisių ir numatomos ginčo objektų perspektyvos įgyvendinimo, taip pat nepagrįstai sprendė dėl alternatyvių cemento elevatoriaus panaudojimo būdų, kas, ieškovės nuomone, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl ginčo objektų (privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir transformatorinės) savininko teisių gynimo ir bylos nagrinėjimo ribų
19. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė dėl atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ savininko teisių ir atsakovės numatomos jai priklausančių ginčo objektų panaudojimo perspektyvos įgyvendinimo, tačiau teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka.
20. Byloje nėra ginčo, kad privažiuojamieji geležinkelio keliai ir transformatorinė nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Kauno tiekimas“ (anksčiau UAB „Toneda“), tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys (e. b. t. 1, b. l. 64-69, 80-96, t. 3, b. l. 32-35, t. 5, b. l. 166-196). Šie duomenys, taip pat 2016 m. rugpjūčio 19 d. turto varžytinių aktas Nr. 16/08/19-1 (e. b. t. 1, b. l. 62-63, t. 3, b. l. 10-11) patvirtina, kad atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ (anksčiau UAB „Toneda“) nuosavybės teisės į nurodytus nekilnojamojo turto objektus yra įregistruotos būtent šio varžytynių akto pagrindu, kuris savo ruožtu patvirtina, kad ši atsakovė nuosavybės teises į turtą įgijo varžytynėse įvykusio pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu.
21. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko) teisėtumo, sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti nuosavybės teisės įgijimo būdus ir pagrindus. Tai suponuoja nuosavybės įgijimo teisėtumo reikalavimą (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas).
22. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nustatyti CK 4.47 straipsnyje, kurio 1 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Taigi turto perleidimo sandoris, kurio pagrindu įgyjama nuosavybės teisė, yra teisėtas nuosavybės atsiradimo pagrindas ir kol jis nėra nuginčytas negalima daryti išvados, jog nuosavybės teisės yra atsiradusios neteisėtai. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, todėl atsakovė laikytina teisėta ginčo privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir transformatorinės savininke, todėl jos teisės gintinos.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Nuosavybės teisės civilinis teisinis turinys, taip pat šios teisės įgyvendinimo principai įtvirtinti CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
24. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisės apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013; kt.).
25. CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visa tai suponuoja poreikį, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, civilinės teisės normas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo aiškinti bei taikyti taip, kad nebūtų pažeidžiama atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ konstitucinė teisė į nuosavybę, tačiau atsižvelgiant ir į tai, jog nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teisę taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiama kitų asmenų nuosavybės teisė. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007; kt.).
26. Atsižvelgiant į tai, ieškovei neginčijus ir nenuginčijus atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paisė savininko interesų valdyti, naudotis ir disponuoti turimu turtu savo nuožiūra ir savo interesų patenkinimui. Būtent dėl to, svarstant, ar atsakovei įgyvendinant savo nuosavybės teises nėra neleistinai pažeidžiamos ieškovės teisės ir jos interesai, teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovės numatomas ginčo objektų panaudojimo perspektyvas ir jų įgyvendinimui atliktus veiksmus (atliktus, siekiant rekonstravus privažiuojamuosius geležinkelio kelius prisijungti prie projekto „Rail Baltica“ ir 1435 mm pločio europinės geležinkelio vėžės, tokiu būdu užsitikrinant ir patekimą į 2017 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą greta esantį žemės sklypą bei šio projekto įgyvendinimui įdėtas lėšas, taip pat išlaidas remontuojant ir prižiūrint privažiuojamuosius geležinkelio kelius). Šiuo požiūriu teismas taip pat pagrįstai sprendė dėl alternatyvių ieškovei nuosavybės teise priklausančio cemento elevatoriaus panaudojimo būdų ir galimybės ieškovei naudotis ginčo turtu nuomos teise. Taigi nesutiktina, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovės UAB „Kauno tiekimas“, kaip ginčo objektų savininkės, teisių turinį ir prioritetinį poreikį paisyti įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisių turėtojo (savininko) teisių. Įstatyme nėra numatyta galimybė, nenuginčijus savininko teisių, atimti iš jo nuosavybės teises, remiantis vien faktų, susijusių su pagrindinio daikto ir antraeilio daikto – priklausinio pažymiais, nustatymu. Tik nustačius, kad atsakovė UAB „Kauno tiekimas“ negalėjo įgyti ginčo nekilnojamojo turto objektų, t. y. nuginčijus nuosavybės teisių įgijimo pagrindą, galėtų būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių į šiuos objektus pripažinimo ieškovei. Priešingu atveju, net ir pripažinus ieškovei nuosavybės teises į ginčo objektus, atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ nuosavybės teisės į šiuos objektus liktų įregistruotos varžytynių akto pagrindu, nes remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, CK 4.262 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
28. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, kt.). Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnis). Daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktas).
29. Nesant duomenų, kad atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ nuosavybės įgijimo pagrindas – prikimo–pardavimo sandoris (varžytynių aktas) yra pripažintas negaliojančiu, registratorius neturės pagrindo panaikinti šį įrašą, o pirmosios instancijos teismas, nepareiškus tokio reikalavimo, neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėti ir vertinti sudaryto sandorio (viso ar dalies) pagrįstumo ir teisėtumo.
30. Esant šioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai dėl cemento elevatoriaus funkcinio ryšio su ginčo nekilnojamojo turto objektais, ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ nuosavybės teisių į ginčo objektus atsiradimo pagrindo (varžytynių akto) nuginčijimo, neturi jokios reikšmės, nes nagrinėjamu atveju gintinos savininko teisės. Nors ieškovė, grįsdama ieškinį, nurodo, kad atsakovė, įgyvendindama savo nuosavybės teises, piktnaudžiauja jomis, kadangi pažeidžia ieškovės teises nekliudomai vystyti ūkinę veiklą (keičia nuomos kainą, ieškovei reikalinga ieškoti alternatyvių cemento pristatymo būdų ir pan.), tačiau ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, prašant jai priteisti nuosavybės teise atsakovei priklausantį turtą, nelaikytinas tinkamu ir adekvačiu, siekiant pašalinti tam tikrus sunkumus, atsiradusius ieškovei vykdant ūkinę veiklą.
31. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus bylos nagrinėjimo ribas teisme apibrėžia ieškinio ribos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; kt.). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, privalo laikytis pareikšto ieškinio ribų. Ieškovė ieškinyje suformuluotu dalyku prašė priteisti jai nuosavybės teise ginčo nekilnojamojo turto objektus, tačiau neginčijo atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ nuosavybės teisės į šiuos objektus atsiradimo pagrindo, todėl aplinkybės, ar ginčo objektai yra ieškovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų priklausiniai ir negalėjo būti parduoti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė UAB „Kauno tiekimas“ nuosavybės teises į ginčo objektus įgijo vėliau (2016 m.), kai ieškovė nuosavybės teises į jai priklausančius nekilnojamojo turto objektus jau buvo įgijusi 2013 metais ir nuo jų įgijimo momento negynė savo teisių, jos teigimu, į jos pagrindiniams nekilnojamiesiems daiktams priklausančius antraeilius daiktus – priklausinius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Nenustačius pagrindų pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko ribose panaikinti priimtą teismo sprendimą, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Kauno tiekimas“ ir UAB „KT valda“, nors ir pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nėra pateikusios šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų prašymas taip pat netenkinamas.
33. Valstybės apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl iš ieškovės nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.