- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1567-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02019-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- T. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-14309-1093/2024, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6714-930/2021 patvirtino ieškovės K. V. ir atsakovo T. M. 2021 m. balandžio 28 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 2 punkte šalys susitarė, kad: ,,Šalių nepilnamečių vaikų tėvas T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti šalių nepilnamečiams vaikams P. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., ir L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., išlaikymą po 600 (šešis šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios Sutarties pasirašymo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, pervesdamas šias pinigų sumas iki einamojo mėnesio penkioliktos kalendorinės dienos į K. V. banko sąskaitą, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“
Šalies argumentai
2. Ieškovė K. V. 2024 m. birželio 12 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
3. Nurodė, kad atsakovas T. M. niekada nevykdė teismo nutarties, imperatyvios įstatymo nuostatos dėl teikiamo nepilnamečiams vaikams išlaikymo sumos indeksavimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. M. prašė ieškovės prašymo netenkinti.
5. Nurodė, kad nuo 2021 m. gegužės neindeksavo nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo, tačiau pervesdavo papildomas lėšas, be to, apmokėdavo itin svarbius vaikų poreikius. Atsakovui veikiant tokiu būdu, nepilnamečių poreikiai nenukentėjo, jie buvo užtikrinti maksimaliai, net labiau, nei tai būtų buvę pasiekta, formaliai skaičiuojant galimas indeksuotų dydžių išmokas. Ieškovė su tokiu sutarties ,,modifikavimu“ sutiko, ilgą laiko tarpą toleravo, reikalaudavo iš atsakovo teikti daugiau išlaikymo, nei nurodyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje. Atsakovas nepilnamečiams vaikams suteikė papildomą ne mažesnį, kaip 37 762,53 Eur vertės išlaikymą. Dalis šios sumos – 4 830 Eur buvo pervesta į ieškovės asmeninę sąskaitą, kita dalis buvo panaudota vaikų mokslo apmokėjimui, sveikatos priežiūros reikmėms, drabužiams, avalynei ir vaikų atostogoms. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl susiklosčiusios situacijos. Abi šalys iš dalies modifikavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir formą, todėl ieškovei nereikėjo skirti jokių papildomų lėšų, kad būtų kompensuojamas dėl infliacijos atsakovo teikto išlaikymo periodinėmis išmokomis nuvertėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – išdavė K. V. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintos pareiškėjų K. V. ir T. M. taikos sutarties 2 punktą (dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sumos indeksavimo).
Atsiliepimas
7. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir paaiškinimų, išdėstytų ieškovės prašyme ir atsakovo atsilepime, nustatyta, kad atsakovo T. M. nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas nebuvo indeksuojamas, tai atsiliepime patvirtino ir pats atsakovas. Šalys dėl išlaikymo formos ir dydžio susitarė taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas. Atsakovas, siekdamas užtikrinti geriausius vaikų interesus, gali papildomomis sumomis prisidėti ne tik prie jų būtinųjų, bet ir papildomų poreikių tenkinimo, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos mokėti taikos sutartimi sutartą ir teismo patvirtintą išlaikymo sumą, kuri indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdo teismo patvirtintos sutarties 2 punktą, todėl ieškovės prašymas tenkintinas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde atsakovas T. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
9. Atskirajame skunde teigia, kad teismas nevertino argumentų, sietinų su atsakovo vaikams suteiktu papildomu išlaikymu, apsiribojo tik formaliu teiginiu, kad tėvai gali ir papildomomis sumomis prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas neanalizavo klausimo dėl papildomai suteikto išlaikymo dydžio, pobūdžio ir pačios ieškovės požiūrio į visu šiuo periodu atsakovo teiktą, t. y. iš dalies modifikuotą, išlaikymą. T. M. savo lėšomis, pervedamomis į K. V. banko sąskaitą bei papildomai leidžiamomis, apmokant abiejų vaikų būtinuosius ir papildomus poreikius, suteikė faktiškai visą ar beveik visą jiems reikalingą labai geros kokybės išlaikymą. Laikotarpiu nuo 2021 metų gegužės mėnesio ir iki šiol T. M. be nuosekliai mokėtų periodinių vaikų išlaikymo išmokų (po 600 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, bendra suma – 45 600 Eur) P. M. ir L. M. suteikė papildomą ne mažesnį kaip 37 762,53 Eur vertės išlaikymą. Be nurodytų 37 762,53 Eur vertės vaikų išlaikymui skirtų papildomų išlaidų T. M. visu šiuo laikotarpiu už savo lėšas pirko įvairias jiems skirtas ugdymo priemones, žaislus, apmokėjo įvairias jų pramogas, kitas jiems teiktas paslaugas, tačiau su tuo sietinų duomenų dėl didelės jų apimties ir skaičiaus teismui neteikė. Tokio pobūdžio dukros ir sūnaus poreikių tenkinimui minėta apimtimi ieškovė neskyrė savo lėšų ar uzufrukto būdu tvarkomų T. M. vaikų išlaikymui pervedamų kasmėnesinių įmokų, taigi, šias sumas ji sutaupė atsakovo suteikto papildomo išlaikymo sąskaita. Tokio dydžio atsakovo papildomai skirtos lėšos bei jų pobūdis negali būti sutapatinamas su tomis kartu su vaiku (vaikais) negyvenančių tėvų išlaidomis, kurias jie įprastai patiria, bendraudami su vaiku pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ar tiesiog leidžia savo nuožiūra, t. y. šios išlaidos vertintinos būtent išlaikymo teikimu ir yra abiejų tėvų vaikams teiktino išlaikymo dalis. CK 3.208 straipsnyje suformuota taisyklė kiekvienu konkrečiu atveju turi būti taikoma ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, taip, kaip to reikalauja CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, numatanti teismo pareigą, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taikant šį principą, nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo indeksavimo institutas neturėtų būti suprantamas ir aiškinamas itin siaurai. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas aplinkybių, sietinų su tėvų per tam tikrą laikotarpį suteiktu nepilnamečių vaikų išlaikymu, kompleksas. Tam tikrais po 2021 metų gegužės mėnesio ėjusiais laikotarpiais P. M. ir L. M. išlaikymui T. M. teikto periodinio išlaikymo išmokos, formaliai vertinant susiklosčiusią situaciją, galėjo būti mokamos su indeksu (kiek didesnės nei 1 200 Eur abiem vaikams per mėnesį), tačiau faktiškai tai ir buvo atlikta, nes T. M. į K. V. banko sąskaitą vaikų išlaikymui pervesdavo papildomas lėšas, be to, pats apmokėjo itin svarbius abiejų vaikų poreikius. T. M. veikiant šiuo būdu, o K. V. šį veikimą priimant, jam pritariant, vaikų poreikiai ne tik nenukentėjo, bet, priešingai, tėvo buvo maksimaliai užtikrinti, juos patenkinti žymiai didesniu mastu, nei tai būtų buvę pasiekta, formaliai skaičiuojant galimas indeksuotų dydžių išmokas. Ši situacija reiškia ir tai, kad kitam iš tėvų – K. V. nereikėjo skirti jokių papildomų lėšų, kad būtų kompensuojamas dėl infliacijos T. M. teikto išlaikymo periodinėmis išmokomis nuvertėjimas. Tai reiškia, kad nėra jokio išlaikymo įsiskolinimo, todėl vykdomasis raštas šioje dalyje ieškovei negali būti išduotas, o jei iš T. M. būtų išieškomos bet kokios papildomos pinigų sumos, tai reikštų nepagrįstą K. V. praturtėjimą. Nėra CK 3.193 straipsnio 3 dalyje numatyto pagrindo ieškovei išduoti vykdomąjį raštą ir dalyje dėl būsimo T. M. vaikams P. M. ir L. M. teiktino išlaikymo ir (ar) indeksavimo priverstinio išieškojimo, nes T. M. nevengė ir nevengia vykdyti pareigos vaikams teikti jų interesus atitinkantį išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 str.). Šioje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6714-930/2021 patvirtino ieškovės K. V. ir atsakovo T. M. 2021 m. balandžio 28 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 2 punkte šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinių išmokų sumos bus indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 8 d.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovei pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punktą (dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sumos indeksavimo) išdavė vykdomąjį raštą, konstatavęs, kad atsakovas T. M. netinkamai ją vykdo.
14. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad atsakovo vaikų išlaikymui teiktos papildomos lėšos net daugiau kompensuoja mokėtiną išlaikymo indeksavimo dydį, vaikų geriausi interesai nebuvo pažeisti, todėl vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).
16. CK 3.208 straipsnyje numatyta, kad, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).
17. Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos indeksavimą reglamentuoja Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (toliau – Aprašas). Indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 p.).
18. Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 p.). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 p.). Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 p.). Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 p.).
19. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą apeliantas negali savo nuožiūra keisti indeksavimo sąlygų ir tvarkos, savanoriškai vaikų išlaikymui teiktos lėšos teisės aktų nustatytos pareigos neeliminuoja. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimu vaikui priteistas (šiuo atveju – taikos sutartimi) nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos analizuoti ir vertinti atsakovo nurodytas teisiškai nereikšmingas aplinkybes dėl didesnio, nei numatyta 2021 m. gegužės 27 d. taikos sutartyje, savanoriškai teikto išlaikymo. Ieškovės su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti telefoninio susirašinėjimo duomenys rodo, kad atsakovas buvo raginamas sumokėti indeksavimo įsiskolinimą. Be to, pats apeliantas iš esmės neneigia, kad nevykdė pareigos indeksuoti mokėtino išlaikymo sumą.
20. Ieškovės galimo nepagrįsto praturtėjimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.