- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- TS-121-369/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- I. L.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. RV-25-2828, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
I. L. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 3 d.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis, I. L. paskirtos bausmės vykdymo pradžia –2013 m. balandžio 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. balandžio 7 d. I. L. 2/3 bausmės atliko 2023 m. gruodžio 7 d.; neatliktos bausmės dalis – 2024 m. lapkričio 6 dienai – 4 metai 5 mėnesiai 1 diena laisvės atėmimo (asmens bylos 1 d. 1 t. b.l. 50).
I. L. atžvilgiu neigiama Komisijos išvada grindžiama tuo, kad nors I. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, į teisėsaugos pareigūnų akiratį pirmą kartą pateko būdamas 20 metų amžiaus, praeityje buvo teistas Latvijoje už vagystę, plėšimą, savo kaltę pripažįsta formaliai, gailesčio neišreiškia. Šiuo metu atlieka bausmę už nužudymą ir plėšimą, jam nustatomas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis. Praeityje yra fiksuotas probacijos sąlygų pažeidimas. Jo vykdomi nusikaltimai turi sunkėjimo tendenciją. Vertinant nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus įkalinimo įstaigoje, pastebima, kad nuteistasis nesugebėjo atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų, nebuvo orientuotas į pozityvaus užimtumo veiklas. Turimais duomenimis, nuteistasis bausmės atlikimo metu 60 kartų pažeidė nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už kuriuos buvo skirtos 47 nuobaudos, t.y., už įstaigoje nustatytas tvarkos nesilaikymą, už alkoholio vartojimą, psichotropinių medžiagų vartojimą, administracijos reikalavimų nevykdymą. Nuteistasis iki bausmės atlikimo susidūrė su tam tikromis mokymosi ir įsidarbinimo problemomis, neturi įgijęs profesinės kvalifikacijos, nėra sukaupęs rimtesnės darbinės patirties. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kuri vykdyta dėl turtinės naudos, kvalifikacijos ir įsidarbinimo galimybių neturėjimas gali apsunkti asmens integracijos procesą. Dabartiniu metu nuteistasis nėra išsprendęs įsidarbinimo klausimo po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos ir tai gali didinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Asmens nusikalstamo elgesio raiška betarpiškai susijusi su alkoholio vartojimu ir apsvaigimo nuo jo būsena. Vertinimo metu jis linkęs neigti priklausomybę, nurodo vartojęs retkarčiais, tačiau du kartus buvo baustas bausmės atlikimo metu už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Turimais duomenimis, atlikdamas bausmę lankė psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinius užsiėmimus, baigė Įžanginę grupę. Atsižvelgiant į tai, kad net struktūruotoje aplinkoje asmuo negebėjo suvaržyti alkoholio vartojimo poreikio, pakartotinis alkoholio vartojimo atvejis gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Nusikalstamos veikos vykdytos tiesiogine tyčia, turint aiškų tikslą ir motyvus, suprantant nusikalstamų veikų padarinius ir kryptingai jų siekiant. Asmens nusikalstamas elgesys pasireiškia instrumentinės agresijos naudojimu, siekiant materialinės naudos sau. I. L. savo gyvenimiškoje situacijoje neįvardina probleminių sričių, susietų su nusikaltimu. Neįvardino problemų, kurios galimai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai. Nuteistasis pasidalino ateities planais, įvardino žingsnius ir kaip juos įgyvendins. Diskutuojant stengiasi suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitą požiūrį, tačiau ne visas socialines situacijas vertina teisingai, mąstyme dominuoja konkrečiais samprotavimais grįsti teiginiai. Nuteistasis įvardina ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, numatymo, ką turi padaryti, kad juos įgyvendintų. Tam jam trūksta empatijos jausmo, jis pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu. Nors nuteistasis įvardina savo nusikalstamo elgesio pasekmes, tačiau neįvertina, jog nuskalstamas elgesys gali kartotis. Šiuo metu mąstymo ir elgesio sritis vis dar reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, kurių šiuo metu jis imasi, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje. I. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Nuteistasis dalyvauja tam tikrose resocializacijos priemonėse, tačiau kriminogeninės sritys, apimančios išsilavinimo ir darbo, lėšų, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės ir nuostatų, psichiką veikiančių medžiagų sritis, vis dar reikalauja aktyvaus dalyvavimo prevencinėse ir intervencinėse priemonėse. Visų Komisijos narių nuomonė buvo vieninga (asmens bylos 1 d. 1 t. b.l. 50-51).
Šalies argumentai
Nuteistasis I. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje nustatytus kriterijus, jau yra atlikęs 2/3 bausmės, neatlikta bausmės dalis 2024 m. lapkričio 6-ai dienai tik 4 metai 5 mėnesiai 1 diena. Komisija tinkamai neargumentavo nutarime savo sprendimo atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą, tuo pažeisdama progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Ji neigiamai išspręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą visiškai ignoravo lygtinio paleidimo instituto paskirtį ir tikslus, šių klausimų apskritai nenagrinėjo, lygtinį paleidimą jo atžvilgiu vertino kaip atleidimą nuo bausmės, o ne tolesnę jos atlikimo tąsą modifikuotomis sąlygomis. Nutarimą priėmusi Komisija netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą.
Nuteistasis teigia, kad po paskutinio (antrojo) jo lygtinio paleidimo klausimo svarstymo jis yra visiškai įvykdęs Komisijos jam teiktas rekomendacijas, nėra jokių priežasčių, kurios šiuo metu neleistų priimti sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Jis rekomendacijų vykdymo laikotarpiu laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, nustatytų dienotvarkės ir režimo reikalavimų, jokių pažeidimų nepadarė, 2024 m. spalio 3 d. dalyvavo „Geltonojo kaspino“ bėgime. Rekomendacijos tęsti darbinę veiklą - įgyvendinti negalėjo, kadangi buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, be to, kaip užsienio pilietis neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, todėl jo įsidarbinimo galimybės ribotos. Komisija rekomendavo jam tęsti dalyvavimą individualiame socialinės resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis, tačiau nenurodė konkrečių veiksmų, kurių jis turi imtis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, kokiose konkrečiai priemonėse jis turėtų dalyvauti, kas daro tokias rekomendacijas neįgyvendinamomis. Be to, visos socialinės reabilitacijos priemonės Lietuvos kalėjimuose yra vykdomos lietuvių kalba, o jis (duomenys neskelbtini) pilietis ir jo lietuvių kalbos žinios yra labai ribotos, lietuvių kalbos kursai kalėjimuose nėra organizuojami. Esant tokiai situacijai, jo dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra neįmanomas arba yra atliekamas visiškai formaliai. Jam nesuprantant kalbos, jokios socialinės reabilitacijos priemonės negali būti efektyvios ir negali jam padėti siekti resocializacijos tikslų. Taigi jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijus. Pareiškėjo teigimu, vien tas faktas, kad jis atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, įrodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra akivaizdžiai sumažėjusi, nes tai yra būtinoji sąlyga nuteistojo perkėlimui į tokio tipo bausmės vykdymo vietą pagal BVK 37 str. 5 d. 4 p.. Komisija nepateikė nei vieno motyvuoto argumento leidžiančio manyti, kad jis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus.
Pareiškėjo teigimu, Komisija skundžiamame Nutarime iš esmės suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, motyvuodama lygtinį nepaleidimą nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, pažeidė baudžiamojoje teisėje įtvirtintą dvigubo baudžiamumo draudimą. Komisija paprasčiausiai suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, skundžiamame Nutarime nepateikė. Vien tik tokie abstrahuoto pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti jo asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Atlikdamas bausmę jis vyksta į trumpalaikes išvykas, jų sąlygų nepažeidžia, grįžta laiku, taigi pateisina parodytą pasitikėjimą. Bausmės atlikimo metu jis sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus, kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Tai rodo, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes, yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Jis turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, kas gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, jis turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Komisija šioms aplinkybėms neskyrė apskritai jokio dėmesio. Nutarime pažymima, kad jis neigia alkoholinę priklausomybę, atlikdamas bausmę 2 kartus buvo baustas už alkoholinių produktų vartojimą, 2 kartus už psichotropinių medžiagų vartojimą, tačiau pažymi, kad tai vyko 2019 m., nuo to laiko praėjo jau 5 metai. Tai rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas ir sugebėjo sukontroliuoti šį kriminogeninį veiksnį, kas laikytina dideliu jo pasiekimu, o ne trūkumu, kuris trukdytų jam taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymi, kad laisvės vietų atėmimo įstaiga nepajėgė užtikrinti normalią įstaigos veiklą, nesidomėjo, kodėl jis geria, paliko su savo problemomis, nesuteikiant jam jokios pagalbos, o vėliau tokius įvykius panaudojo prieš patį nuteistąjį. Nutarime jam priekaištaujama, kad jo ateities planams trūksta konkretumo, tačiau pati Komisija nesugeba įvardyti, ką jis turėtų padaryti, kad lygtinio paleidimo institutas jam būtų taikomas ir kelia jam neįgyvendinamus reikalavimus. Esant tokioms sąlygoms, jis niekaip negali pateikti konkretumo savo ateities planams, kadangi pati valstybė atima iš jo galimybę kurti konkrečius ateities planus. Komisija nepateikė jokių paaiškinimų ir motyvų, kuo remiantis yra daroma išvada, jog jam trūksta empatijos jausmo (b.l. 1-6).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į šį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo I. L. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
I. L. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. I. L. 2023 m. gruodžio 7 d. atliko 2/3 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nutarimo priėmimo dienai jo bausmės likutis buvo 4 metai 4 mėnesiai 29 dienos. Laisvės atėmimo vietų įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 83 straipsnyje, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. I. L. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
I. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas svarstomas trečią kartą. 2023 m. lapkričio 13 d., 2024 m. gegužės 13 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimais jam netaikytas lygtinis paleidimas, paskutiniu nutarimu Nr. RV-22-4736 pateiktos rekomendacijos: nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsti darbinę veiklą.
Formuojant įsitikinimą dėl nuteistojo I. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybės, įvertintina aplinkybių visuma. Nors nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.
Socialinio tyrimo išvadoje I. L. charakterizuojamas patenkinamai: jis anksčiau buvo teistas Latvijos Respublikoje už plėšimą ir vagystę, šiuo metu atlieka bausmę už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, plėšimą, asmens dokumentų ir svetimos mokėjimo priemonės pagrobimą. Vis dėlto atsižvelgtina į aplinkybę, kad jis priešingas teisei veikas pradėjo daryti jauno amžiaus – 20 metų, veikos buvo pakankamai pavojingos, su smurtiniais elementais, yra duomenų, kad anksčiau taikytos probacijos sąlygas jis yra pažeidęs. Nusikalstamų veikų pobūdis akivaizdžiai sunkėjo, šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Minėtos aplinkybės neabejotinai liudija didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors nuteistasis skunde teigia, kad Komisija negalėjo ir neturėjo vertinti šių veikų sunkumo ir pobūdžio spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga tame kontekste, koks yra jį padariusio asmens psichinis santykis su šiomis veikomis. Kaip pabrėžta socialinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame nutarime, I. L. pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas tik formaliai ir neišreiškia gailesčio dėl jų padarymo. Būtent šiuo santykiu su nusikalstama veika socialinio tyrimo išvadoje grindžiamas nuteistojo ginčijamas teiginys, kad jam trūksta empatijos.
I. L. skunde kategoriškai nesutinka, kad nėra BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pabrėžia, kad jis padarė atlikdamas bausmę tinkamas išvadas, dabartinis jo gyvenimo būdas atitinka socialines visuomenės normas: jis vykdė individualiame priežiūros plane nustatytas reabilitacijos priemones, po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo pasižymėjo nepriekaištingu elgesiu, turi išlaikęs socialinius ryšius. Jo asmens bylos duomenys patvirtina, kad I. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 102-543 (RV-22-7271) numatytas priemones: baigė narkotikų prevencijos užsiėmimus, išklausė smurto prevencijos programą, paskaitas su psichologais „Nuo bausmių link paskatinimo: susitarimais grįstas bendravimas“, „Kas yra emocinis smurtas“, „Fizinio smurto prevencija“, dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo programoje, atlikdamas bausmę iki 2019 m. liepos 1 d. dirbo skalbyklos darbininku, vėliau iki 2020 m. vasario 7 d., nuo 2020 m. spalio 12 d. dirbo VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ siuvyklos darbininku, po jo perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą iki skundžiamo nutarimo priėmimo nedirbo. Iš asmens bylos (2024 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. SN-25-1559) matyti, kad I. L. 2024 m. rugsėjo 6 d. dalyvavo pokalbyje dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo atsisakė (asmens bylos II d. 4 t. b.l. 121). Minėtame rašte laisvės atėmimo vietų įstaiga atsisakė pripažinti akivaizdžios nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą būtent dėl to, kad nuteistasis paskutinius tris mėnesius nedirbo. Skunde I. L. nurodo, kad jam neįmanoma įsidarbinti Lietuvoje, nes jis nemoka pakankamai gerai lietuvių kalbos, būdamas užsienio piliečiu, neturi leidimo dirbti Lietuvoje. Tačiau teismas pažymi, kad šie skundo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai: nuteistasis pats pokalbio metu rengiant socialinio tyrimo išvadą nurodė, jog dabartiniu metu rengiama darbinė sutartis, pagal kurią jam bus pasiūlytas darbas. Kaip matyti iš po komisijos svarstymo pateikto 2024 m. lapkričio 26 d. pasiūlymo, I. L. po skundžiamo nutarimo priėmimo buvo pasiūlyta užsiimti darbine veikla, nekvalifikuotiems statybų paruošiamiesiems darbams. Aplinkybės, kad jis yra trečiosios užsienio šalies pilietis, neturintis leidimo dirbti Lietuvoje, nesutrukdė jam dirbti ir gauti atlyginimą atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Galiausiai darbinę motyvaciją išreiškia ne tik atlygintino darbo buvimas, tačiau ir požiūris į neatlygintinus gerbūvio darbus, kurių tikslas sukurti malonią, komfortišką ir saugią aplinką ne tik kitiems kartu atliekantiems bausmę nuteistiesiems, bet ir pačiam I. L..
Pažymėtina, kad skunde nuteistasis savo charakterizuoja išimtinai tik kaip pasižymintį nepriekaištingu elgesiu asmenį. Kita vertus bausmės atlikimo metu nuteistasis ilgą laiką nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu, atlikdamas bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. L. vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimus yra pažeidęs 60 kartų, baustas 47 kartus: už įstaigoje nustatytas tvarkos nesilaikymą, už alkoholio vartojimą, psichotropinių medžiagų vartojimą, administracijos reikalavimų nevykdymą. Paskutinis pažeidimas fiksuotas 2023 m. spalio 24 d., nuobauda neskirta, paskutinė nuobauda skirta 2020 m. rugsėjo 10 d. Nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. skatintas 7 kartus (asmens bylos II dalis 4 t. b.l. 98-101). Nuteistasis skunde nurodo, kad pastarosios aplinkybės, tai, kad paskutinius metus jis jokių pažeidimų nedarė, prieštarauja Komisijos nurodytai aplinkybei, kad jokios akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvo nustatyta. Nors nuteistojo drausminiai pažeidimai seni, jis jau metus jokių režimo reikalavimų pažeidimų nedaro, tačiau akivaizdžiai matyti, jog jis nėra ir pakankamai sistemingai skatinamas už asmeninius pasiekimus resocializacijos procese. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad padarytų drausmės pažeidimų kiekis gana ženkliai viršija paskatinimų už gerą elgesį kiekį.
Skunde nuteistasis nurodė, kad tai laisvės atėmimo vietos įstaigos kaltė, kad dėl netinkamos priežiūros jam buvo prieinami alkoholio produktai, kurių pagalba jis sprendė savo psichologines problemas, nes neva negavo pagalbos iš įstaigos administracijos ir resocializacijos pareigūnų, įstaiga negalėjo jam efektyviai taikyti prevencinių priemonių dėl kalbos barjero, pats savarankiškai įveikė nesaikingo alkoholio vartojimo problemą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti jo bausmės atlikimo faktai tokius teiginius paneigia. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad I. L. dalyvavo pokalbiuose su psichologais, lankė įžanginės grupės užsiėmimus dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos, baigė narkotikų vartojimo prevencijos užsiėmimus, išklausė smurto prevencijos programą. Taigi psichologinė pagalba jam buvo teikiama, siekiant sumažinti kriminogeninio veiksnio – alkoholio vartojimo riziką, taip pat jam buvo prieinama ir kitokia psichologinė pagalba, o lietuvių kalbos įgūdžiai, nors ir netobuli, buvo pakankami šias prevencines programas baigti ir išklausyti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad I. L. dalyvavo daugelyje pozityvaus užimtumo priemonių: kultūros, sporto renginiuose, turnyruose, užima prizines vietas, yra pateikęs virš 20 įvairių diplomų, laisvalaikiu mokosi lietuvių kalbos. Pažymėtina, kad I. L. teismui paaiškinimus teikė lietuvių kalba. Jo teismui pateiktoje (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. gruodžio 4 d. pažymoje taip pat nurodyta, kad nuo pat atvykimo su pareigūnais jis bendrauja ir prašymus teikia lietuvių kalba.
Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Kita vertus, pastebima, kad nuteistasis I. L. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę, asmuo, tačiau šiuo atveju to nepakanka taikyti I. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad jau metus laiko I. L. nebuvo skatintas, po perkėlimo atlikti bausmę į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, nuteistasis nei karto nebuvo skatintas už gerą elgesį ar sėkmingą dalyvavimą nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose priemonėse, kas taip pat leidžia pritarti Komisijos išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kokią ją nori matyti nuteistasis.
I. L. skunde nurodė, kad Komisija nutarime nepateikė jokių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad ateityje jis gali pakartoti nusikalstamą elgesį, nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Tiek skundžiamame nutarime, tiek socialinio tyrimo išvadoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tokias išvadas. Pirma tai, kad nuteistasis neturi jokio profesinio ar kitokio išsilavinimo, jokios profesijos neįgijo atlikdamas bausmę. Laisvėje jis nesukaupė rimtesnės darbinės patirties, dirbo tik epizodiškai, nėra duomenų, kad turėtų išėjęs į laisvę konkrečią įsidarbinimo galimybę, pastovią gyvenamąją vietą. Socialinėje tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad ir nusikalstamos veikos buvo daromos dėl sunkios materialinės padėties, galimos lėšų paskirstymo kompetencijos stygiaus. Nors nuteistasis teigia, kad minėtos aplinkybės objektyviai nuo jo nepriklauso, nes jo įsidarbinimo galimybės ribotos dėl neturėjimo leidimo gyventi Lietuvoje, tačiau tai atitinkamai prognozuoja ir galimus realius finansinius sunkumus laisvėje. Lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti stoka gali būti tas veiksnys, kuris paskatins jų ieškoti nusikalstamais būdais, kaip jau kelis kartus įvyko nuteistojo praeityje. Socialinio tyrimo išvadoje pagrįstai padaryta išvada, kad atsižvelgiant į veikos pobūdį, vykdytą dėl turtinės naudos, kvalifikacijos ir įsidarbinimo galimybių neturėjimas, gali apsunkti asmens integracijos procesą. Dabartiniu metu nuteistasis nėra išsprendęs įsidarbinimo klausimo po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos ir tai gali didinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Papildomame rašytiniame paaiškinime teismui I. L. nurodė, kad kalėjimo administracija neteisingai manipuliuoja faktais, klaidindamas teismą, kad jis neturės laisvėje darbo ir gyvenamosios vietos, pridėdamas aukščiau minėtą 2024 m. lapkričio 26 d. pasiūlymą dėl darbo ir (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos „X“ raštą, kad jis turės paleistas į laisvę gyvenamąją vietą. Visų pirma, Komisija nenuslėpė nuo teismo (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos „X“ pasiūlymo dėl laikinos gyvenamosios vietos. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, kad „X“ siūlo apgyvendinimą laikinuose namuose tik laikinam laikotarpiui, todėl I. L. ten likti ilgesnį laiką negalės, tad iš esmės gyvenamosios vietos klausimas visam lygtiniam laikotarpiui lieka neišspręstas. Darbinė veikla I. L. pasiūlyta tik kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau nėra aiškus jo įsidarbinimo klausimas po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos ir tai gali didinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Pagal asmens bylos duomenis I. L. 2024 m. rugsėjo 6 d. dalyvavo pokalbyje dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo atsisakė.
Komisija, spręsdama klausimą dėl I. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Nuteistasis kaltina Komisiją, kad ji suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo tik nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nėra duomenų, kad jie būtų reikšmingi šiuo metu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi kriminogeninių poreikių ar savybių, kurie aktualūs ir šiuo metu ir turėtų būti koreguotini: pastovaus būsto neturėjimas, galima bedarbystė po paleidimo, darbinės patirties stygius, profesinės kvalifikacijos neturėjimas, impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas. Nuteistasis linkęs neigti priklausomybę alkoholiui, nors kaip parodė jo elgesys bausmės atlikimo metu, ši problema egzistavo ne tik nusikaltimo padarymo metu, bet ir atliekant bausmę. Tai sudarė pagrindą alkoholio vartojimą pripažinti realiu galimu kriminogeniniu veiksniu, galinčiu turėti įtakos nuteistojo ateities elgesiui. Apibendrinant I. L. mąstymo pokyčius, pažymėta, kad jis neįvardija probleminių sričių, susietų su nusikaltimu, problemų, kurios turėjo įtakos jo paties nusikalstamam elgesiui. Nededant pastangų analizuoti savo praeities poelgius, identifikuoti problemas, kriminogeninių veiksnių įtaką savo veiksmams, jo teiginys, kad jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, yra tik deklaratyvus, neparemtas savęs pažinimu. Psichologas duoda išvadą, kad nuteistojo smurtiniai/turtiniai nusikaltimai, ankstesnės instrumentinės agresijos panaudojimo atvejai, savitvardos sunkumai, impulsyvumas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Šie kriminogeniniai poreikiai reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo. Nuostatų bei požiūrio į socialinę aplinką, visuomenės normas bei taisykles, įstatymų keliamus reikalavimus, dorovės principus kriterijai, jų disbalansas buvo vienas aktualiausių bei su I. L. nusikalstamo elgesio raiška susijusių kriminogeninių poreikių. Vertinant nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus, nusikalstamo elgesio nuoseklumą, manytina, jog mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai reikalauja nuoseklių nuteistojo asmeninių pastangų, tikslinių veiksmų bei laiko, siekiant jų tvarumo bei nuoseklios teigiamo elgesio dinamikos išlaikymo. Atsižvelgdama į šiuos socialinio tyrimo išvados teiginius Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad kriminogeninės sritys, apimančios išsilavinimo ir darbo, lėšų, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės ir nuostatų, psichiką veikiančių medžiagų sritis, vis dar reikalauja I. L. aktyvaus dalyvavimo prevencinėse ir intervencinėse priemonėse.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo I. L. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog atliekant I. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taikant OASys metodiką, laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2024 m. kaskart buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Jis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į darbinę sritį, įsitraukęs į resocializacijos procesą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nebedaro drausmės pažeidimų, tačiau to nepakako, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pasikeistų iš vidutinės į žemą. Iš nuteistojo teismui pateiktų pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo dokumentų matyti, kad nuo 2015 m. iki 2017 m. rizika sumažėjo nuo 72 iki 68 balų, nuo 2017 m. iki 2023 m. nekito – išlieka tie patys 68 balai. Įvertinęs visą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad negalima daryti išvados, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismas sprendžia, kad nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Teismas sutinka su nuteistuoju, kad byloje yra teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo šeima (broliu, seserimis, mama), dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, bando spręsti įsidarbinimo ir gyvenamojo būsto problemą. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. RV-25-2828 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo I. L. skundo dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. RV-25-2828 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.