- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- B2-1040-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00119-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jorlita“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jorlita“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2014-02-10 kreipėsi į teismą ir prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Jorlita“, administratore paskirti UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS. Nurodė, kad atsakovė, atleidusi pareiškėją (direktorę) iš darbo, liko skolinga pareiškėjai 55 151,91 Lt. Mano, kad atsakovė yra nemoki.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, juo prašo pareiškėjos prašymą atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt baudą. Nurodo, jog pati įmonė yra pateikusi 439 650,31 Lt ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškėjai R. G.. Pažymi, kad įmonei grąžinus minėtus pinigus, galėtų lengvai atsiskaityti su kreditoriais.
Atsisakytina atsakovei UAB „Jorlita“ kelti bankroto bylą.
Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, tai yra, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų bei pareiškėja jų nepateikė apie tai, kad atsakovė UAB „Jorlita“ viešai skelbė bei kitaip pranešė, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėtina, kad tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartis .Nr. 2-1273/2010)
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad atsakovė nesumoka 55 151,91 Lt skolos, tikina, jog įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais. Teismui yra pateiktas įmonės finansinių duomenų paketas – 2014-02-28 balansas bei pelno nuostolių ataskaita. Iš UAB „Jorlita“ pateikto balanso matyti, kad atsakovės į balansą įrašyto turto vertė sudaro 461 412 Lt, praleistas įsipareigojimų dydis – per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 747 859 Lt, šiuo aspektu svarbu tai, kad 747 859 Lt suma yra ir bendras įsipareigojimų dydis.
Žemesnės instancijos teismas
Aktualu pažymėti, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo), svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2090/2010). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus; tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1084/2009).
Šiuo atveju akcentuotina, kad atsakovė kategoriškai nesutinka su pareiškėjos pateiktu faktu, kad įmonė pareiškėjai yra skolinga 55 151,91 Lt. Savo poziciją įmonė grindžia buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB “Tempo invest” padarytomis išvadomis, remiantis skolininkų ir kreditorių sąrašu. Kitaip tariant atsakovė UAB „Jorlita“ remdamasi rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis), įsitikinusi, kad pareiškėja minėtus pinigus yra gavusi. Kitų duomenų, t. y. duomenų, kad pareiškėja yra kreditorė įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba duomenų, kad įmonė pripažino skolą pareiškėjai, byloje nėra. Taigi, susidarė situacija, kai pareiškėja, neturėdama neabejotinos reikalavimo teisės dėl su darbo santykiais susijusios skolos, ėmėsi kraštutinės priemonės – prašo įmonei iškelti bankroto bylą. Tokia pareiškėjos pozicija nesuderinama su teisingumo principu bei teismų praktika. Pabrėžtina, kad bankroto bylos inicijavimas atsakovui negali būti paslėptas skolos išieškojimo būdas. Įvertinus bankroto bylos iškėlimo įmonei pasekmes, laikoma, kad bankroto bylos iškėlimas yra tik kraštutinė priemonė siekiant atgauti skolas iš nepajėgiančios padengti savo finansinių įsipareigojimų įmonės, todėl esant galimybei, skolą turi būti siekiama atgauti neteismine tvarka, arba teismo pagalba, bet ginčo teisenos tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-10 nutartis Nr. 2-722/2014).Toks reglamentavimas suponuoja pareiškėjos teisę pirmiausia kreiptis į teismą dėl skolos atlyginimo ginčo teisenos tvarka, o ne siekti atsakovei iškelti bankroto bylą.
Šalies argumentai
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad įmonė 2013-08-16, dar iki tol, kol pareiškėja pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pačiai pareiškėjai yra pateikusi 439 650,31 Lt ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 171). Civilinė šiuo metu yra nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Paminėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra konstatuota, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Tai reiškia, kad vyksta ginčas dėl įmonei itin aktualios piniginės sumos priteisimo siekiant stabilizuoti finansinę situaciją bei sudaryti jai sąlygas tapti konkurencinga. Vertinant tai, jeigu ieškovės ieškinys atsakovei R. G. dėl 439 650,31 Lt nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-672-538/2014 būtų pripažintas pagrįstu, įmonės finansinė situacija taptų geresne iš esmės, kadangi 439 650,31 Lt suma įmonei yra reikšminga ir eliminuoja galimybę įmonei tapti nemokia.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas mano, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta neginčytinų duomenų apie pareiškėjos, kaip kreditorės teisę atsakovei kelti bankroto bylą, nebuvo pateikta neginčytinų duomenų apie įmonės nemokumą, be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė UAB „Jorlita“ viešai skelbė bei kitaip pranešė, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pabrėžtina, jog bylos duomenys leidžia manyti, kad įmonės finansiniai sunkumai gali būti laikino pobūdžio, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Esant nurodytų argumentų bei aplinkybių visetui pareiškėjos prašymas atmestinas – atsisakytina atsakovei UAB „Jorlita“ iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Dėl baudos skyrimo
Atsakovė UAB „Jorlita“ pateikė prašymą pareiškėjai skirti iki 20 000 Lt baudą už nepagrįsto pareiškimo pateikimą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad pareiškėja, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, pareiškė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius pareiškėjos nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos R. G. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jorlita“ dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti – atsisakyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jorlita“, įmonės kodas 302563203, buveinės adresas Paryžiaus Komunos g. 10–10, Klaipėda, kelti bankroto bylą.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jorlita“ prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjai R. G. netenkinti.
Nutarties dalis dėl baudos skyrimo neskundžiama.
Nutarties dalis dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.